Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, nuomos mokesčio ir baudos priteisimo, šalims nutraukus gyvenamojo namo nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Sprendimas yra neteisėtas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes byla išnagrinėta ieškovei nepranešus apie 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį. Teismas informavo apie posėdį tik ieškovės atstovę, kurios įgaliojimai pasibaigė 2016 m. lapkričio 30 d.. Atstovė neinformavo ieškovės apie posėdį dėl ligos. Ieškovė tuo metu taip pat sirgo, todėl, nežinodama apie posėdį, negalėjo įteikti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Byloje nebuvo apklausti ieškovės prašomi pakviesti liudytojai P. K. ir A. S., kurie būtų patvirtinę sutarties sudarymo bei nutraukimo aplinkybes, taip pat nurodę aplinkybes, susijusias su medienos kiekiu ir verte.

Teismas, išreikšdamas nepalankią nuomonę dėl medienos, buvo šališkas, netaikė taikinimo procedūros. Nors teismas ir atmetė reikalavimus, neatsižvelgė, kad, kilus ginčui, atsakovė susirašinėjimo metu sutiko grąžinti ieškovei depozitą ir medieną. Negrąžinus depozito ir medienos, atsakovė yra laikoma nepagrįstai praturėjusi.

Apie posėdį ieškovė buvo informuota tinkamai, t. y. per atstovę, o pastaroji buvo informuota pasirašytinai, prašymų nebuvo gauta, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, dėl ko teismas bylą ir nagrinėjo apeliantei ir jos atstovei nedalyvaujant.

Apeliantė nenurodė nei vienos aplinkybės, kurių pagrindu teismas turėtų nusišalinti CPK nustatyta tvarka. Taip pat ieškovė nepateikė prašymo dėl teisėjos nušalinimo, todėl nepasinaudojusi teismo nušalinimo institutu šiuo metu negali reikšti pretenzijų dėl teismo šališkumo.

Ginčo nuomos sutartis buvo nutraukta dėl pačios apeliantės kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo.

Apeliantė taip pat neįrodė ir 2 418 Lt nuostolių sumos, kadangi teismui nepateikė apmokėjimo kvitų ir kitų būtinų žalos pagrįstumą patvirtinančių dokumentų.

Ginčai tarp šalių prasidėjo dėl nesutarimo leisti ieškovei subnuomoti gyvenamąsias patalpas. Ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio bei nesutiko gera valia nutraukti nuomos sutartį, dėl ko nuomos sutartis 2014-11-24 buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovei atsisakius mokėti nuomos mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Apeliantė nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes byla išnagrinėta ieškovei nepranešus apie 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas nepadarė apeliantės nurodomo procesinės teisės pažeidimo.

Apeliantei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama iki 2015 m. gruodžio 1 d., paskiriant jai advokatę J. A.. Apie 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, pasirašytinai buvo pranešta 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje dalyvavusiai apeliantės atstovei advokatei J. A.. Kadangi sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminas 2015 m. lapkričio 19 d. buvo dar nepasibaigęs, tai pirmosios instancijos teismas apie 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį apeliantei pranešė CPK 118 straipsnio 1 dalyje (CPK 133 straipsnio 2 dalis) nustatyta tvarka tinkamai.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 12 d. teisme gautas apeliantei iki 2015 m. gruodžio 1 d. byloje atstovavusios advokatės J. A. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi 2016 m. sausio 13 d. negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes nuo 2015 m. gruodžio 29 d. serga. Pažymėtina, kad prašymas gautas jau po bylos išnagrinėjimo ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo. Jo gavimo metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl šios atstovės paskyrimo jau buvo pasibaigęs, o prašyme minimas teismo posėdis byloje nebuvo paskirtas. Advokatės nurodoma jos ligos pradžios data (2015 m. gruodžio 29 d.), kurią patvirtino 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymu apeliacinės instancijos teismui pateikdama medicinines pažymas, yra gerokai vėlesnė, nei teismas pranešė (2015 m. lapkričio 19 d.) jai apie byloje paskirtą 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismas iki 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdžio pradžios iš apeliantės atstovės, kaip tai numatyta CPK 118 straipsnio 2 dalyje, negavo duomenų, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali pranešti atstovaujamajai apie 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį, todėl konstatuoti procesinių teisės normų, reglamentuojančių pranešimą apie teismo posėdžių laiką ir vietą, pažeidimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl nuomos mokesčio, baudos ir nuostolių priteisimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. spalio 8 d. sudarė nuomos sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nuomos, nuomos terminas vieneri metai (sutarties 5.1 punktas). Taigi tarp šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Abi šalys šių santykių tęsti neketina, tačiau nesutaria, dėl kieno kaltės šie santykiai pasibaigė. Ieškovė ieškiniu prašė konstatuoti, kad nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės ir priteisti jai sumokėtą nuomos mokesčio depozitą, baudą ir nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog nuomos sutartį ieškovė nutraukė dėl atsakovės kaltės, todėl ieškinį atmetė.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas neįvykdė iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kylančių pareigų, t. y. ar atsakovė, kaip nuomotoja, perdavė apeliantei naudoti gyvenamąjį namą, kurio šildymo sistema nėra efektyvi ir dėl to patalpos neįšyla, ar jomis apeliantė negalėjo naudotis dėl pačios pasirinkto netinkamo kuro (pvz., statybinės medienos atliekų) ir kūrenimo intensyvumo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

Šalių pasirašytos 2014 m. spalio 8 d. nuomos sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad nuomotojas išnuomoja baldus, virtuvės ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus nuomininkui kartu su gyvenamąja patalpa, pasirašant jų perdavimo nuomininkui aktą. Šis aktas pridedamas prie sutarties (priedas Nr. 1). Nei ieškovė, nei atsakovė šio akto į bylą nepateikė, tačiau byloje nekilo ginčo, kad toks aktas nebuvo surašytas ir apeliantė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 1 d. perdavė jai namo raktus.

Atsakovės paaiškinimai ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (toliau NTR) išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra 1954 m. statybos, 100 proc. baigtumo, namo šildymas yra vietinis centrinis, naudojant gamtines dujas. Šį faktą taip pat patvirtina atsakovės sutartis su AB „Lietuvos dujos“ dėl gamtinių dujų pardavimo ir gyvenamojo namo prijungimo prie vidaus dujotiekio. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiomis fotonuotraukomis nustatyta, kad gyvenamąjį namą galima apšildyti ir kietu kuru, nes jame yra pastatytas ir kieto kuro katilas. Taigi, atsakovė perdavė ieškovei gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo įrengta šildymo sistema.

Apeliantė vienašališkai sutartį nutraukė remdamasi 5.4 punkto sąlyga dėl to, kad patalpos tapo netinkamos naudoti, todėl šį esminio sutarties pažeidimo faktą ji turėjo įrodyti (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantei įrodinėjimo pareiga buvo aiškiai išaiškinta 2015 m. rugpjūčio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje, nustatant 10 d. terminą papildomiems įrodymams pateikti, o 2015 m. spalio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje dar pakartotinai teismas nustatė šalims 2 savaičių terminą papildomiems įrodymams pateikti (CPK 179 straipsnis).

Pagal CK 6.587 straipsnio 1 punktą, gyvenamoji patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad gyvenamasis namas tapo netinkamas gyventi, nes neveikė šildymo sistema, gyvenamosiose patalpose buvo tik 10 laipsnių šilumos. Prie ieškinio ji pridėjo 2014 m. lapkričio 13 d. raštą, kuriame nurodė, kad atsakovei jau 2014 m. lapkričio 2 d. yra pareiškusi savo pretenzijas žodžiu. Tačiau apeliantė gyvenamajame name apsigyveno tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d., teigė kūrenusi kieto kuro katilą malkomis, dėl apšildymo dujomis jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad namo šildymo prietaisai buvo sugedę.

Apeliantė savo rizika nusprendė patalpas apšildyti tik kietu kuru – malkomis, nes patalpų šildymas dujomis jai brangus. Tokiu atveju, apeliantė ir turi prisiimti riziką dėl pasekmių, kuomet nesinaudojo efektyvesniu (dujomis) ar mišriu gyvenamojo namo apšildymo būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių 2014 m. spalio 8 d. sudarytoje nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl konkretaus gyvenamųjų patalpų šildymo būdo, todėl, sprendžiant dėl gyvenamojo namo šildymo sistemos neefektyvumo, negalima atsižvelgti tik į apeliantės pasirinktinai nurodomą vieną kuro rūšį.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojo parodymų pagrindu nustatė, kad ieškovė gyvenamąjį namą apšildė malkomis, tačiau pasirinkto netinkamą kurą (pvz., statybinės medienos atliekų). Byloje yra fotonuotraukos (b. l. 30 – 32, 52-56), kuriose užfiksuota mediena, kurią apeliantė naudojo namo šildymui. Įvertinus šiuos įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukirstų medžių kamienų šiose nuotraukose yra nedaug, o didžiąją dalį medienos sudaro įvairaus ilgio lentų, tašelių atraižos, kurios akivaizdu, kad jau buvo naudojamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas įvertino kaip statybinės medienos atliekas (likučius).

Teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamojo namo, kuris yra 137,78 kv. m. naudingojo ploto, iš jų gyvenamojo – 85,65 kv.m. bei 531 kub.m. tūrio, apšildymui yra svarbi kuro rūšis bei kūrenimo intensyvumas. Šiuo atveju apeliantės pasirinkta mediena neduoda pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokiu kuru, kurį naudojo apeliantė (nutarties 20 punktas), galima tinkamai apšildyti ginčo gyvenamąjį namą. Kieto kuro katilo kūrenimo intensyvumą apeliantė grindė tik savo paaiškinimu. Tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, pretenzijas atsakovei ji pareiškė jau sekančią dieną po apsigyvenimo name, o kaip intensyviai namas buvo šildomas iki tol, net neįrodinėjo. Todėl jos teiginiai, kad per 12-14 val. šildant patalpas jose temperatūra tepakildavo iki 10 laipsnių, liko neįrodyti (CPK 12, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad apeliantei neįrodžius, jog 2014 m. spalio 8 d. nuomos sutartį ji nutraukė dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo (2.1.2 punktas), jos reikalavimas priteisti 1 mėn. nuomos mokesčio depozitą netenkintas pagrįstai, nes ieškovei nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, pagal nuomos sutarties 5.3 punktą, sumokėtas depozitas lieka nuomotojui. Pagal sutartį 1 mėnesio nuomos mokesčio baudą nuomotojas turi sumokėti nuomininkui nutraukiant sutartį dėl to, kad gyvenamosios patalpos tapo netinkamomis naudoti (5.4 punktas), tačiau tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl ir šis reikalavimas buvo atmestas.

Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio, nes byloje nėra jokių medienos pirkimo faktą ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija su tuo visiškai sutinka, o apeliantė apeliaciniame skunde šiuo aspektu jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadas, nenurodė.

CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė negrąžino medienos, todėl jos sąskaita praturtėjo. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokie ieškinio reikalavimai atsakovei nebuvo reiškiami, todėl dėl jų teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, jos pasirinktą medieną įvertinęs kaip statybinės medienos atliekas. Tačiau vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ar priimtu sprendimu byloje, nesant kitų objektyviai pagrįstų nuogąstavimų dėl teismo šališkumo, neleidžia daryti išvados dėl teismo nešališkumo stokos. Apeliantės argumentai iš esmės susiję su subjektyviu teismo padarytų išvadų vertinimu, o ne teismo šališkumu.

Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo apklausti jos prašomi apklausti liudytojai P. K. ir A. S., kurie būtų patvirtinę sutarties sudarymo bei nutraukimo aplinkybes, taip pat nurodę aplinkybes, susijusias su medienos kiekiu ir verte. Apeliantė 2015 m. lapkričio 19 d. prašymu prašė atidėti tos pačios dienos teismo posėdį dėl jos ligos ir nurodė, kad į kitą teismo posėdį ji pati atsives šiuos liudytojus (b.l. 87). 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas ir ieškovė įspėta, kad toks jos prašymas tenkinamas paskutinį kartą bei jos atstovė įpareigota apie 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį informuoti savo atstovaujamąją (b.l. 85). Prie prašymo buvo pridėta medicininė pažyma, kad ieškovė negalės atvykti į teismą dėl ligos 2015 lapkričio 19 – 20 d.

Apeliantė į 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdį neatvyko, taip pat neatvyko jos 2015 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodyti liudytojai. Ši byla priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Įvertinant šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai kontroliavo įrodinėjimo procesą, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 12, 179 straipsnių nuostatas dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese.

Nesutiktina su apeliante, kad teismas nesiėmė priemonių šalims sutaikyti. Teismas bylą nagrinėjant 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. spalio 20 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose pasiūlė šalims sudaryti taikos sutartį ir ginčą išspręsti taikiai (CPK 228 straipsnio l d.), buvo daromos teismo posėdžių pertraukos, atidėti parengiamieji teismo posėdžiai, tačiau šalys taikos sutarties nesudarė, todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos sutartinius teisinius santykius, teisingai įvertino bylos įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.