Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Emilijos Akelienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam T. G. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-07-03 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal LR BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p. ir galutinė bausmė paskirta 3 (trys) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. Š. , A. Š. , A. K. ir R. Ž. , tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad jis su A. Š. , R. Ž. , A. Š. ir A. K. , veikdami grupėje 2006 01 24 apie 19 val. būdami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą vykdė tikrą A. K. teisę, kurią M. P. ginčijo, o būtent, būdami įsitikinę, kad M. P. iš A. K. pagrobė jam priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, vienas iš kurių jau buvo grąžintas, reikalavo grąžinti pavogtąjį mobiliojo ryšio telefoną "Sagem", o 2006 01 24 apie 19 val. M. P. atvykus į butą, (duomenys neskelbtini) A. Š. nemažiau kaip 1 kartą spyrė M. P. į galvą ir 1 kartą sudavė į veidą, R. Ž. du kartus sudavė į galvą ir petį, ko pasekoje M. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsiėmė iš M. P. A. K. telefoną "Sagem" bei A. Š. , A. K. ir T. G. , tęsdami nusikalstamus veiksmus tą pačią dieną, apie 19 val., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, po panaudoto fizinio smurto, toliau vykdė A. K. teisę, t.y. trise eidami kartu su M. P. į pastarojo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taip priversdami M. P. pasiskolinti iš kaimyno G. L. , gyv. (duomenys neskelbtini) 50 litų, kuriuos A. Š. paėmė kaip kompensaciją už sudaužytą telefono ekraną, o A. K. , būdamas M. P. nuomojame bute paėmė M. P. priklausantį DVD grotuvą "Riva" su dokumentais -100 litų vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apylinkės teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą nuosprendį T. G. atžvilgiu. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis paremtas prielaidomis, nemotyvuotas, nėra įrodymų analizės bei teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog T. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo numatyto LR BK 294 str. 2d., todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis ( LR BPK 329 str. 1d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas dėl pavogtų iš A. K. mobilaus ryšio telefonų prasidėjo pas I. G. bute, esančiame Veiverių pl. 26-54a. Nuteistieji A. Š. , A. Š. , A. K. ir R. Ž. įtarė, jog telefonus pasisavino M. P. . Kaltinamasis T. G. pas I. G. atėjo išgerti. Ten susitiko su kitais nuteistaisiais. Pas I. G. atėjus M. P. , konfliktas įvyko tarp A. Š. , A. K. , A. Š. ir R. Ž. , kurie sumušė M. P. už pavogtą telefoną ir pareikalavo už kito telefono sudaužytą ekraną atlyginti pinigais. M. P. nuostolius sutiko atlyginti ir pasiūlė eiti iki jo namų, nes su savimi neturėjo pinigų. Byloje nėra duomenų, kad T. G. sudavė smūgius nukentėjusiajam M. P. . Pats kaltinamasis šią aplinkybę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjęs M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas penkis kartus ir nei vienoje apklausoje nenurodė, kad T. G. jį mušė ir reikalavo pinigų už sudaužytą telefoną. Pažymėtina, kad pirmoje apklausoje M. P. parodė, kad kambaryje buvo šeši vaikinai, o jį mušė tik keturi vaikinai. Vadinasi, du nemušė. Kas nemušė nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiaiškino. Kadangi T. G. neigia tai daręs, todėl šioje dalyje reikia tikėti jo parodymais. Tik trečioje apklausoje M. P. nurodė, kad A. Š. grasino peiliu ir palydėjo jį namo, siekdamas paimti pinigus. Vėlesnėse apklausose M. P. jau konkretizavo kas jį mušė, tačiau nenurodė, kad smūgius sudavė T. G. . Nukentėjęs aiškino, kad pas jį į butą atėjo A. Š. , A. K. ir T. G. , tačiau namie smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas. Vaikinai buvo fiziškai stipresni ir jis jų bijojo. K. T. G. aiškina,kad pas M. P. ėjo dėl „kompanijos“, suprato, kad M. P. nori atiduoti skolą A. K. už sudaužytą telefoną ekraną. Muštynių pas I. G. bute nematė ir jose nedalyvavo. Įrodymų, patvirtinančių, kad T. G. naudojo fizinį ir psichinį smurtą M. P. atžvilgiu byloje nėra. Atpažinimo metu M. P. atpažino T. G. kaip asmenį, kuris buvo pas jį bute kartu su kitais vaikinais. Prieš jį tikrai jokio smurto ir psichologinio spaudimo nenaudojo bei negrasino. T. G. buvo blaiviausias ir jam po sumušimo net liepė nusiprausti. Teisiamajame posėdyje M. P. davė šiek tiek kitokius parodymus, buvo nenuoseklus, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, todėl apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad M. P. parodymais reikia vadovautis tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistieji buvo vykdytojai. Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą, t.y. tiesiogiai įvykdęs bendro nusikaltimo sudėtį ir pasiekęs bendrą nusikalstamą rezultatą. Nustatyta, kad T. G. nors ir suprato, kad A. K. reikalauja grąžinti skolą, tačiau pats skolos grąžinti nereikalavo, jokio smurto nenaudojo. Tai, kad T. G. kartu su kitais nuteistaisiais ėjo pas M. P. , kuris pažadėjo grąžinti pinigus už sudaužytą telefono ekraną, negalima laikyti savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties buvimu. Pinigus M. P. atidavė A. Š. , kuriuos vėliau visi pragėrė. Objektyviai nustatyta, kad T. G. tikslo savavaldžiauti neturėjo, nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, grąžinti skolą nereikalavo, savo veiksmais nukentėjusiojo pasipriešinimo nepalaužė, pas I. G. atėjo tikslu išgerti. Kolegijos nuomone, nukentėjęs bijojo ne T. G. , bet kitų nuteistųjų, kurie reikalavo pinigų ir naudojo smurtą. Manoma, kad M. P. savo bute bijojo A. Š. ir A. K. , nes būtent jie buvo nusikaltimo vykdytojai, kurie pasiekė savo tikslą.

Iš įrodymų analizės seka, kad T. G. nesavavaldžiavo. Jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai nevykdė tikros A. K. teisės, ginčijamos M. P. ir nenaudojo psichinės ir fizinės prievartos nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu. Apart nukentėjusiojo parodymų, atpažinimo protokolų, kitų įrodymų byloje nėra. Iš nukentėjusiojo parodymų ir atpažinimo protokolo matyti, kad T. G. jokių neteisėtų veiksmų neatliko.Pažymėtina, kad apylinkės teismas apkaltindamas T. G. pagal LR BK 294 str. 2d. nenurodė, kokius nusikalstamus veiksmus atliko kaltinamasis. Esant tokiom aplinkybėm, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. G. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčio nusikaltimo numatyto LR BK 294 str. 2d.požymių , todėl turi būti išteisintas, nenustačius nusikaltimo subjektyvinės ir objektyvinės pusės.

Be to, iš nuosprendžio įžanginės dalies A. Š. ir A. K. turi būti pašalinta ta aplinkybė, kad jie pagal LR BK 294 str. 2d. padarė po dvi nusikalstamas veikas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad padaryta viena nusikalstama veika, kuri buvo tęstinė. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kaltinamieji nuteisti už vieną nusikalstamą veiką. Ši klaida turi būti ištaisyta, nepriklausomai nuo to, kad dėl to nėra apeliacinio skundo, pašalinant aplinkybę, kad A. Š. ir A. K. padarė po dvi nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.4d., 329 str. 1d.

nutarė:

2007m. gegužės 02d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas T. G. pagal LR BK 294 str. 2d. panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį.

T. G. pagal LR BK 294 str. 2d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo numatyto LR BK 294 str. 2d. požymių.

Iš nuosprendžio įžanginės dalies nuteistiesiems A. Š. ir A. K. pašalinti nustatytą aplinkybę, kad jie padarė po dvi nusikalstamas veikas numatytas LR BK 294 str. 2d.