- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- e1-2089-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50116-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Elinos Safi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė - 1 metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; įpareigojimu viso bausmės atlikimo metu mokytis, dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; įpareigojimu viso bausmės atlikimo metu nuo 24.00 val. iki 05.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu ir mokymusi; draudimu viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų - alkoholį, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. gruodžio 25 d., apie 14.03 val., sankryžoje adresu Iešmininkų g./ Panerių g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d., apie 10.00 val., šalia savo daugiabučio, kuriame gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Viso trise išgėrė apie 1 litrą degtinės ir apie 13.00 val. nusprendė nuvažiuoti susitikti su savo mergina. Nuėjo prie savo automobilio „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis priklauso jam, kuris stovėjo šalia namų, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ir nuvažiavo link Gerosios vilties g. Kartu su juo važiavo ir jo draugas. Priartėjęs prie sankryžos, adresu Iešmininkų ir Panerių g., Vilniuje, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į „Toyota“ automobilį, kurio modelio ir valstybinio numerio neprisimena. Atsitrenkęs į minėta automobilį, sustojo ir išlipo išsiaiškinti, ar nenukentėjo „Toyota“ automobilyje buvę keleiviai. Priėjęs arčiau prie „Toyota“ automobilio, pastebėjo, kad vairuotojo pusėje sėdėjo jam nepažįstamas vyras, kartu su juo buvo keleivė moteris, kitų keleivių nebuvo. Moteris ir vyras atsakė jam, kad nenukentėjo. Tuomet moteris iškvietė policiją, su juo buvęs draugas, jo žiniomis, taip pat nenukentėjo, todėl tiesiog liko laukti policijos. Atvykus policijai, pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,78 promilių neblaivumą. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 88 - 91).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 25 d., 14.09 val., iš Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu Iešmininkų-Panerių, Vilnius, dėl to, kad sankryžoje į pranešėjos vairuojamą a/m Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė a/m Opel, v/n (duomenys neskelbtini) Opel vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Nuvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi „Toyota Rav4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris paaiškino, kad minėtu automobiliu važiavo kartu su savo sutuoktine ir jiems stovint Iešmininkų g. (kryptis link Panerių g.) antroje eismo juostoje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, į jų automobilio priekinę, kairės pusės dalį įvažiavo automobilio „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Minėtas automobilis važiavo iš Panerių g. į Iešmininkų g., ir sukdamas į Iešmininkų g. įvažiavo į priešingą eismo juostą, į tą, kurioje stovėjo automobilis „Toyota Rav4“. Automobilį „Opel“, kaip paaiškėjo, vairavo D. S., kuriam 2024 m. gruodžio 25 d., 14.17 val. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas, o antru putimu 2024 m. gruodžio 25 d., 14.34 val. nustatytas 1,83 prom. neblaivumas. D. S. pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus 2024 m. gruodžio 25 d., tačiau nepatikslino, ką būtent gėrė. Jiems atvykus, asmuo stovėjo prie automobilio (el. b. l. 50 - 53).
Iš 2024 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi Iešmininkų g., dalinai priekine dalimi įvažiavęs į antrąją eismo juostą, automobilio priekinė dalis nukreipta į Gerosios Vilties g. pusę. Apžiūrint automobilio kėbulą išoriškai, matoma, kad automobilio priekinis, kairės pusės bamperis bei priekinis kairės pusės sparnas apgadinti. Automobilio žibintai priekyje nėra sugadinti. Automobilio žibintai gale, šonuose yra be matomų sugadinimų, veikiantys. Automobilio viduje, priekinis informacinis skydelis yra veikiantis. Automobilio viduje yra įrengti saugo diržai, saugos diržai be pažeidimų, neužstrigę, automobilio akumuliatorius neatjungtas. Automobilio stiklai yra nesudaužyti, matomų įskilimų neturi. Automobilio saugos pagalvės nėra išsiskleidusios. Po automobilio apžiūros automobilis perduotas jo savininkei. Ant automobilio ir automobilio viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta, vaizdo registratoriaus nėra (el. b. l. 15 - 17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą informaciją apie eismo įvykį perdavė ekipažas V1920, kurie paaiškino, kad vairuotojas D. S., su savo valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai pirmu pūtimu nustatyta 1,78 prom. neblaivumas, antro patikrinimo metu 1,83 prom. neblaivumas) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė „Toyota Rav“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 33 - 34).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0232 šaknelėse ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0232, patikros sertifikato Nr. 2215532, galioja iki 2025 m. birželio 4 d., 2024 m. gruodžio 25 d. pirmuoju tikrinimu 14.17 val. nustatytas 1,78 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 14.35 val. - nustatytas 1,83 promilių girtumas (el. b. l. 38 - 40). D. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. D. S. nurodė, kad su rezultatais sutinka (el. b. l. 54).
2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas bendro pagalbos centro (toliau – ir BPC) pagalbos kvietimo garso įrašas su pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92335540411, skambučio pradžia_2024-12-25 14_03_36).mp3“. Įraše girdima, kaip pranešėjas praneša apie Vilniuje įvykusią avariją, nurodo, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Nurodoma vieta - Iešmininkų / Panerių g. sankryža. Pranešėjo automobilis „Toyota Rav“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kitas automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 71 - 73).
Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. S., valdytojas A. S. (el. b. l. 106). Automobilis pagal 2024 m. gruodžio 25 d. pakvitavimą atiduotas R. S., kuri patvirtino, kad automobilis „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), grąžintas laikinai ir ji įsipareigoja jį saugoti iki ikiteisminio tyrimo tyrėjo, prokuroro, teismo sprendimo (el. b. l. 13 - 14).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Astra“ (2008 m.) kaina Lietuvoje yra 2400 Eur (su PVM) (el. b. l. 107).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. D. S. pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku neblaivus vairavo transporto priemonę, t. y. būdamas neblaivus, nusprendė nuvažiuoti susitikti su savo mergina ir priartėjęs prie sankryžos, adresu Iešmininkų ir Panerių g., Vilniuje, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į „Toyota“ automobilį. Įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo akte, alkotesterių šaknelėse užfiksuoti duomenys ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir kiti klausimai
Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. l. 55-60), administracine tvarka baustas, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (el. b. l. 35-37), Sodros duomenimis dirbantis (el. b. l. 61-62). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose, nėra.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus D. S. prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti redakcija) asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį bei kitas aplinkybes (yra dirbantis, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažino kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos), sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, tikslinga įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad D. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, jį skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog asmuo kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl tokio elgesio gailisi, praeityje nėra teistas dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Byloje nustatyta, kad D. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). VĮ Regitra duomenimis, minėto automobilio savininkas yra D. S., taigi, transporto priemonė konfiskuotina iš kaltinamojo. Šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 99-102), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo D. S. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 108-111), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsni 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant D. S. pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 3 dalimi, skirti D. S. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
- konfiskuoti D. S. nuosavybės teises priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 14 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. S. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.
Išaiškinti D. S., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).
Išaiškinti D. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.