Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. L., E. B., J. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. R. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L. priėmė savo motinos Z. L., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausiusį turtą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, paaiškino, kad jos pusseserė D. L. buvo palikusi testamentą pareiškėjai, po D. L. mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, kad testamentas buvo perrašytas motinai Z. L., kuri mirė dar prieš ją. Pradėjus tvarkyti paveldėjimo bylą, nes D. L. turėjo santaupų, paaiškėjo, kad namas ir žemė oficialiai nebuvo pakeisti, namas nebuvo registruotas, o žemė buvo tėvuko J. L. vardu. Nurodė, jog dėl darbų J. Z. negalėjo atvykti į teismo posėdį, bet ji neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. G. L. yra su negalia, nors teismo ir nėra pripažinta neveiksni, tačiau išreikšti savo nuomonės negali.

5. Suinteresuotas asmuo G. L. teismo posėdžio metu savo nuomonės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neišsakė. Nuo 2021 m. birželio 21 d. G. L. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

7. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo J. Z. su pareiškimu sutiko, jai apie posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

8. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

10. Bylos medžiaga, pareiškėjos R. P., suinteresuoto asmens E. B. ir liudytojų J. T., V. T. ir K. Ž. paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), būdama našlė mirė pareiškėjos teta Z. L., mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Z. L. (Duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Po J. L. mirties palikimą priėmė sutuoktinė Z. L. ir dukterys G. L. bei D. L. (b. l. 24). Po Z. L. mirties dėl palikimo priėmimo niekas į notarą nesikreipė. Visi jos broliai ir seserys jau buvo mirę, o dukterys G. L. bei D. L. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė Z. L. dukra D. L., medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). D. L. palikimą priėmė pareiškėja R. P., ką patvirtina 2021 m. liepos 22 d. Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas (b. l. 26).

11. Po D. L. mirties liko jai priklausantis, nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat, pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtas po J. L. mirties likęs nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21).

12. Pareiškėjos pusseserė D. L. po savo motinos Z. L. mirties, rūpinosi visu likusiu turtu, nes iki mirties gyveno tuose pačiuose namuose, kartu su savo motina. Taip pat D. L. liko visi motinos Z. L. asmeniniai daiktai, baldai ir kt. D. L. liko ir 3 ha ploto sklypas, registruotas tėvo J. L. vardu, tačiau jo dalis jau buvo paveldėta motinos Z. L., ji tuo sklypu rūpinosi, prižiūrėjo, sodino jame daržus, tręšė, šienavo ir t. t. Pareiškėjos pusseserės D. L. aktyvius veiksmus po motinos Z. L. mirties patvirtina ir liudytojų paaiškinimai.

13. Pareiškėjos pusseserė D. L. po savo motinos Z. L. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos pusseserė D. L. atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po Z. L., mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1 – ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 23).

14. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos R. P. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Konstatuotina, jog pareiškėjos pusseserė D. L. priėmė palikimą po savo motinos Z. L., mirties pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėja, nei jos pusseserė nei kiti asmenys, po Z. L. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjos pusseserė D. L. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos motinos Z. L. mirties (CK 5.13 straipsnis).

16. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje susidarė 36 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos Z. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 Eur (trisdešimt šeši eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.