Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko ir Aušros Vigilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. S. (toliau – L. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-273 taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. lapkričio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, vien tik jų, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo L. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką po paskutiniojo įvertinimo sumažėjo vos 8 balais ir šiuo metu sudaro 56 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir L. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Tokiu būdu, vien tai, kad spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įstatymų nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu L. S. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, vieną kartą už gerą elgesį buvo paskatintas, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“, palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais. Ir vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama L. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli L. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo mąstymas, elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

11. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje L. S. buvo teistas ne kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingų nusikaltimų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos L. S. asmenybei tai nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia L. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

12. Neignoruojant šių aplinkybių, vertinant jas L. S. charakterizuojančių duomenų plotmėje vis tik pažymėtina, kad net ir šiuo metu nuteistasis nepripažįsta savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, teigia laukiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų bei jais sukeltų pasekmių, nesistengia pasitaisyti analizuojant savo praeityje buvusį neteisėtą elgesį, tokiu būdu siekiant išvengti jo galimų pasikartojimų ateityje. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, remiantis kuriais, nuteistojo savianalizė yra paviršutiniška. Šių duomenų plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netrukus po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo L. S. ir vėl nusikalto, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą bei gyvenimo stilių ir draugus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būdamas laisvėje L. S. nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turi retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius (buvo teistas ir už smurto vartojimą kitų asmenų atžvilgiu), tačiau jokių socialinės reabilitacijos programų, susijusių su nepagrįstų pykčio protrūkių valdymu, būdamas pataisos namuose nuteistasis nelanko, kas tik patvirtina jo menkas elgesio korekcijos pastangas. Be to, nuteistasis ne visuomet įvertina savo elgesio galimas pasekmes, priimdamas sprendimus ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas, kas visumoje iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 56 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Šiuo aspektu paminėtina, kad statinių svertinių taškų suma atitinka 39 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti vykdoma toliau pataisos namuose, aktyviais nuteistojo veiksmais mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius.

14. Abejonių L. S. pasirengimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas šiam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nors nuteistasis ir yra įgijęs profesinį išsilavinimą, teigia laisvėje dirbęs pagal individualios veiklos pažymėjimą statybos sektoriuje bei sporto treneriu, tačiau oficialaus draudiminio stažo neturi, kas, nepaisant skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, gali sudaryti kliūtis L. S. įsilieti į darbo rinką laisvėje ir tokiu būdu savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog tiek praeityje vykdyti L. S. nusikaltimai (BK 180 straipsnio 1 dalis), tiek ir šiuo metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (BK 260 straipsnio 1 dalis) yra susiję su finansinės naudos sau siekimu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tam tikra dalimi nusikaltimų darymas laisvėje nuteistajam buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Tuo tarpu jokių santaupų nuteistasis, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, neturi, tačiau pataisos namuose yra gauti vykdomieji dokumentai 446 eurų sumai, kurie, nepaisant nuteistojo darbo pataisos namuose, vis dar nepadengti.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistajam skirtas paskatinimas. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog L. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.