- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-104-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.6Kitos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., BUAB „Jofa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. P. skundu prašė panaikinti antstolio 2019-08-12 patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, paskirti turto vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę, sudaryti galimybę jai pasiūlyti eksperto kandidatūrą bei prašė išieškojimą nukreipti į pareiškėjai priklausantį antrosios eilės turtą.
2. Skunde nurodė, kad antstolis išieškojimą nukreipė į turtą, iš kurio išieškoma trečiąja eile, nors pareiškėja turi ir kito turto, iš kurio gali būti išieškoma antrąja eile, t. y. akcijas, kurias antstolis yra areštavęs. Pažymėjo, kad apie vykdymo procesą nieko nežinojo ir jokių procesinių dokumentų iš antstolio nebuvo gavusi. Taip pat pareiškėja nesutiko su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, teigė, kad ekspertizės aktas nėra objektyvus, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti turto apžiūros metu.
3. Antstolis Z. Z. 2019-08-23 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėja apie vykdymo procesą informuota tinkamai, nustatytu terminu prieštaravimų dėl turto vertės nepareiškė, areštuoto turto pirkėjo nepasiūlė. Antstolio nuomone, turtas įkainotas tinkamai, todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymą dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas.
5. Teismas nustatė, jog vykdomoji byla Nr. 0014/18/00520 pradėta vykdyti pagal Kauno apygardos teismo 2018-05-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-1369-480/2017 dėl 260 582,78 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. P. ir subsidiariai iš skolininko M. T. G. ieškovei BUAB „Jofa“. 2018-09-07 priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-18-14-7339 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų; 2019-01-29 patvarkymu areštuotos skolininkės turtinės teisės – reikalavimo teisė, susijusi su piniginėmis išmokomis, 291 306,90 Eur. Turto arešto aktu 2019-05-24 areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2019-07-31 patvarkymu dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo paskirta skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertės ekspertizė, ją pavesta atlikti Nekilnojamojo turto vertintojui teismo ekspertui D. G. 2019-08-09 Ekspertizės aktu Nr. DGE190809 skolininkei priklausančio turto rinkos vertė nustatyta 64 100 Eur, todėl ginčijamu 2019-08-12 patvarkymu nustatyta, kad areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 64 100 Eur. 2019-08-23 paskelbtos pirmosios skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės.
6. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus apie tai, kad iki 2019-08-12 ji apie prasidėjusį vykdymo procesą nežinojo, ir nurodė, jog visi procesiniai bylos dokumentai skolininkei buvo siunčiami jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įteikti 2018-08-13 viešai paskelbus Antstolių informacinėje sistemoje. Be to, 2018-08-13 raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkei įteikti asmeniškai 2018-08-20 antstolio kontoroje. 2018-09-07 VSDFV duomenimis, skolininkė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo šių įmonių vienasmenė akcininkė ir direktorė ir tą pačią dieną patvarkymas dėl skolos išieškojimo įteiktas ir nurodytoms įmonėms.
7. Teismas pažymėjo, kad įstatyme yra nustatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, reikšti prašymus ir kt. (CPK 643, 644 straipsniai), o įstatymo suteikiamomis teisėmis skolininkas turi naudotis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jis netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti. Taip pat CPK 644 straipsnio 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, o to nepadarius pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Teismas darė išvadą, jog skolininkė, apie pradėtą vykdomąją bylą sužinojusi dar 2018-08-20, nevykdė pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių faktą, jog apie vykdomosios bylos eigą, turto įkainojimą bei vykstančių varžytynių eigą jai buvo žinoma, todėl, būdama suinteresuota vykdymo eiga, turto vertinimu, turėjo pakankamai laiko pareikšti prašymus, prieštaravimus, nušalinimus, tačiau šiomis savo teisėmis nesinaudojo. Teismas nurodė, jog nors byloje nėra duomenų, kad skundžiamas patvarkymas įteiktas pareiškėjai pasirašytinai, tačiau, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, visi vykdomosios bylos procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami registruotąja pašto siunta, todėl laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja net ir pareikšdama skundą nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti nustatyta turto rinkos verte.
8. Teismas nustatė, kad yra areštuotas skolininkės turtas, iš kurio pagal CPK 664 straipsnį gali būti išieškoma antrąja eile, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos bei skolininkės turtinės teisės į 291 306,90 Eur pinigines išmokas, tačiau nuo 2018-09-07 iš šių įmonių į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo gauta / išieškota jokių piniginių sumų. Antstolis, patikrinęs skolininkės turtinę padėtį, nustatė, kad vienintelis turtas, iš kurio realiai būtų galima išieškoti skolą arba jos dalį, yra pareiškėjos galbūt gaunamas darbo užmokestis, akcijos, santaupos kredito įstaigose ir kt. Antstoliui areštavus nurodytą turtą, 2018-08-14 iš pareiškėjos buvo išieškota ir paskirstyta 4 029,84 Eur suma. Nuo 2019-07-29 pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), o 2019-08-21 išieškotoja antstoliui pateikė prašymą dėl išieškojimo iš skolininko nekilnojamojo turto, kuriuo prašė skelbti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes.
9. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog skolininkė piniginių lėšų kredito įstaigose jai priklausančiose sąskaitose neturi, iš skolininkei priklausančio darbo užmokesčio išskaitymai į antstolio depozitinę sąskaitą nėra vykdomi, pagal skolininkei priklausančių turtinių teisių areštą skolininkas J. M. G. į antstolio depozitinę sąskaitą piniginių lėšų neperveda, skolininkei nuosavybės teise priklausančios įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinės paprastosios akcijos su balsavimo teise yra bevertės, šios įmonės ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis ankstesniais metais dirbo nuostolingai. Teismas darė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė sprendimą išieškoti iš paskesnės eilės skolininkei priklausančio turto ir 2019-05-24 areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, nes skolai ir vykdymo išlaidoms padengti išieškotos sumos nepakako, akcijos yra bevertės, o išieškotojas prašė išieškojimą nukreipti į skolininkės nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 662 straipsnio 1, 2 dalis, jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas, o pareiškėjos prašymas nukreipti išieškojimą į pareiškėjos vardu registruotas akcijas antstolio neįpareigoja.
10. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ekspertizė atlikta netinkamai, teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie kokius nors eksperto ryšius su vykdymo proceso dalyviais, eksperto tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą vykdymo proceso baigtimi ar netinkamą elgesį, kompetencijos stoką atliekant turto vertės nustatymą, pareiškėja nereiškė nušalinimo ekspertui. Priešingai, teismas nustatė, kad antstolio paskirtas nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertas D. G. yra įtrauktas į vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, šis ekspertas turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasi tik VĮ Registrų centro nurodyto panašaus turto verte, kai vidutinė turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas. Teismas nurodė, jog areštuoto turto pirkėjo per antstolio nustatytą terminą pareiškėja taip pat nepasiūlė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių dėl turto vertės netinkamo nustatymo (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog pagrindą skirti ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės, todėl nebuvo teisinio pagrindo antstoliui skirti pakartotinę ekspertizę.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundą tenkinti.
12. Pareiškėja argumentuoja, jog antstolis pažeidė išieškojimo tvarką, nes išieškojimą nukreipė į turtą – butą, iš kurio išieškoma trečiąja eile, nors ji turi turto, iš kurio gali būti išieškoma antrąja eile, t. y. akcijas. Argumentuoja, jog pagal CPK 662 straipsnio nuostatas antstolis gali pats nustatyti, iš kokio skolininko turto išieškoti, tačiau negali pažeisti CPK 664 straipsnyje nustatytos tvarkos.
13. Teigia, jog nepagrįstai konstatuota, kad akcijos yra bevertės, nei antstolis, nei teismas šios išvados pagrįstumo neįrodė ir nesiėmė jokių veiksmų akcijų vertei nustatyti. Pareiškėjos teigimu, vykdomojoje byloje nėra surinkta informacija apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, kokį turtą valdo šios įmonės ir pan., o vien aplinkybė, kad minėtos įmonės yra ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nepatvirtina, kad minėtų įmonių akcijos yra bevertės. Teigia, jog ekspertizė akcijų vertei nustatyti taip pat nebuvo skirta, o antstolis pažeidė ir CPK 613 straipsnio nuostatas, t. y. vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolis klausimo dėl akcijų vertės nustatymo vykdomojoje byloje neišsprendė, jokių patvarkymų dėl akcijų vertės nustatymo ar dėl to, kad akcijos yra bevertės, nepriėmė, jai nebuvo sudarytos galimybės reikšti prieštaravimus dėl antstolio deklaratyvių teiginių, jog akcijos bevertės. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kurie nepatvirtina, kad skolininkei priklausantis antrosios eilės turtas – akcijos – yra bevertis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į trečiosios eilės turtą – butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
16. Nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/18/00520 pagal Kauno apygardos teismo 2018-05-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-1369-480/2017 dėl 260 582,78 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. P. ir subsidiariai iš skolininko M. T. G. ieškovei BUAB „Jofa“.
17. CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 624 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (tai yra iki priverstinio vykdymo pradžios) nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
18. CPK 664 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
19. Pareiškėjos nuomone, antstolis, pradėjęs išieškojimo veiksmus iš jai priklausančio nekilnojamojo turto, pažeidė CPK numatytą išieškojimo eilę. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog antstolis privalo laikytis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, įtvirtintos CPK 664 straipsnyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 662 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Taigi, esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms, antstoliui leidžiama nukrypti nuo nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės.
20. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2018-08-13 Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai davė nurodymą Nr. S-18-14-6658 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininkės sąskaitų (vykd. bylos I t., b. l. 31), 2018-08-13 turto arešto aktu Nr. S-18-14-6656 areštuotas skolininkei priklausantis turtas – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų (vykd. bylos I t., b. l. 33–34), 2018-09-07 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-14-7339 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotas nurodymas išskaičiuoti ir antstoliui pervesti CPK nustatyto dydžio sumas iš skolininkės darbo užmokesčio (vykd. bylos I t., b. l. 105). 2019-01-29 patvarkymu Nr. 0014/18/00520 areštuotos skolininkės piniginės lėšos, esančios ar būsiančios pas J. M. G. (vykd. bylos I t., b. l. 133), o 2019-05-24 turto arešto aktu Nr. 0014/18/00520 areštuotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2019-07-31 patvarkymu paskirta ekspertizė turto (buto) vertei nustatyti ir, atlikus ekspertizę, 2019-08-12 patvarkymu nustatyta turto rinkos vertė, o 2019-08-23 patvarkymu paskelbtos areštuoto turto – buto – pirmosios varžytynės (vykd. bylos I t., b. l. 154–155; II t., b. l. 9–10, 12–46, 47–48, 168–169).
21. Apeliantei argumentuojant, jog antstolis, neįvertinęs areštuotų akcijų, pažeisdamas išieškojimo iš turto eiliškumą, pradėjo išieškojimo iš turto, iš kurio gali būti išieškoma vėlesne eile, veiksmus, pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 681 straipsnio nuostatomis areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, taip pat tais atvejais, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma yra antstolio pareiga. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad areštuotos skolininkei priklausančios įmonių akcijos nebuvo įkainotos, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, kad antstolis šios pareigos neįvykdė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šis antstolio padarytas procesinis pažeidimas nelemia ginčijamos nutarties ir atliktų antstolio vykdymo veiksmų neteisėtumo.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad areštuotos akcijos yra bevertės. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2019-05-28 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-06-08, pripažinta bankrutavusia, o kitos nurodytos įmonės pačios pareiškėjos 2019-08-26 atvykus į antstolio kontorą teigimu, jokios veiklos nevykdo, dėl to nėra vykdomas antstolio 2018-09-07 patvarkymas Nr. S-18-14-7339 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (visų įmonių akcininkės ir direktorės) darbo užmokesčio (2019-08-26 antstolio žyma vykdomojoje byloje, I t.). Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės nuo 2017 m. registro tvarkytojui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, o pagal 2016 m. duomenis, visų įmonių skoliniai įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės ir jų finansinė situacija turi bankroto požymių.
23. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė, nesutikdama, kad jos turimos akcijos yra bevertės, nei antstoliui akcijas areštavus, nei teismui su skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų dėl akcijų vertės, nors būdama šių įmonių akcininkė, kuriai priklauso 100 proc. akcijų, ir direktorė turėjo visas galimybės pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Taip pat, teigdama, kad antstolis, nepriėmęs patvarkymo dėl akcijų vertės nustatymo, kurį ji galėtų apskųsti, pažeidė jos teises vykdymo procese, apeliantė nuo pat 2018-08-13, t. y. nuo jai priklausančių akcijų arešto, neskundė antstolio neveikimo. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkė nebendradarbiavo su antstoliu, vengė priimti jai siunčiamus dokumentus, neteikė duomenų ir nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu (CPK 644, 645 straipsniai), o aktyviai ginti savo teises pradėjo tik antstoliui pradėjus išieškojimo iš apeliantės turimo nekilnojamojo turto veiksmus.
24. Viešai prieinama ir registruose įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nominali vertė yra 100 Lt. Kaip minėta, jokių kitų duomenų apie kitokią akcijų vertę byloje nėra ir apeliantė jų nepateikė. Įvertinus aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, todėl iš esmės šios įmonės akcijos yra bevertės, o apeliantės turimų kitų trijų įmonių akcijų nominali vertė pagal viešo registro duomenis sudaro 8688,60 Eur (3 įmonės po 100 vnt. akcijų po 100 Lt/3,4528 oficialus lito ir euro kursas). Net ir nevertinant aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo ir jų finansinė situacija turi bankroto požymių, o tai neabejotinai daro įtaką akcijų vertei, akivaizdu, kad apeliantės turimo turto, iš kurio gali būti išieškoma antrąja eile pagal CPK 664 straipsnį, nepakanka ne tik skolai, bet ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl to konstatuotina, kad antstolis turėjo teisę nukrypti nuo nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės pagal CPK 662 straipsnio 4 dalį.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog antstolio veiksmai nukreipiant išieškojimą į didžiausią vertę turintį nekilnojamąją turtą visiškai atitiko teisės aktų bei išieškojimo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), o apeliantė, formaliais pagrindais skųsdama iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, siekia vilkinti vykdymo procesą.
26. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad skolininkė būtų pati įvykdžiusi teismo sprendimą ir sumokėjusi priteistą skolą, byloje nėra, o vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuris yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Taigi skolininkė, pati geruoju neįvykdžiusi teismo sprendimo, turėjo ir galėjo suvokti, kad prasidės jo priverstinis vykdymas, ir domėtis šiuo procesu bei aktyviai jame dalyvauti (CPK 644–645 straipsniai).
27. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjos skundo argumentus dėl antstolio veiksmų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, pasisakė dėl esminių bylos teisinių ir faktinių aspektų, turinčių įtaką pareiškėjos skundo išnagrinėjimo rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais. Skolininkė, žinodama apie vykdomą priverstinį išieškojimą, turi aktyviai dalyvauti vykdymo procese ir bendradarbiauti su antstoliu bei kreditoriumi, o norėdama pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis, visų pirma turi įgyvendinti savo pareigas. Konstatuotina, jog antstolis ėmėsi teisės aktuose nustatytų priemonių išieškotojo interesams apginti, teisės normų nepažeidė, atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius CPK, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. 0014/18/00520 grąžinti antstoliui Z. Z..