- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- Ik-1707-426/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02820-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- P. L. D., J. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.), jo atstovams J. G. (J. G.) bei advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovės atstovei Mildai Skirgailaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. L. D., vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. D., P. L. D.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrių išduoti jam statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai.
Skunde (b. l. 1–3) paaiškino, kad 2006 m. gegužės 17 d. iš žemės sklypo bendrasavininkų gavo sutikimą rekonstruoti jam nuosavybes teise priklausančią namo dalį. Sutikimą patvirtino Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarė D. B.. Šis sutikimas buvo pateiktas kartu su projektu. Po pataisymų 2011 m. rugsėjo 8 d. projektą pateikė pakartotinai. Pažeidus patikrinimo terminus buvo informuotas, jog statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, nes nepateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės sutikimas priestato statybai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. 30 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) VII skyrių, nors sutikimas buvo pateiktas. Pažymėjo, kad pirmą kartą pateikus projektą, buvo nustatyti tam tikri trūkumai, tačiau nieko apie sutikimą nepasisakyta, todėl mano, kad sutikimas buvo pateiktas. Visi trūkumai turi būti surašomi iš karto, o ne dalimis. Pažymi, kad atsisakymas išduoti leidimą buvo paruoštas tik 2011 spalio 18 d., nors turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 23–26) paaiškino, kad pareiškėjas J. J. 2011 m. liepos 7 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, rekonstravimui pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 10 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavime nurodyta, pašalinti savavališkas statybas ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 10 d., todėl pareiškėjas privalėjo pratęsti reikalavimo terminą. Kaip nurodyta Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reikalavime, 2011 m. liepos 13 d. buvo gautas statinio savininko prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti šio reikalavimo įvykdymo terminą. Reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriuje buvo įregistruotas 2011 m. liepos 19 d.
Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 21 p. nuostatomis, pateikus visą privalomą dokumentaciją, statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui turėjo būti išduotas per 30 darbo dienų, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Projekto tikrinimo terminas buvo nustatytas iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 3-7-2518(8.213.-17) nepritarė statinio projektui. 2011 m. rugpjūčio 22 d. statinio projekto vadovas B. B. atsiėmė prašymą ir projektą taisyti bei papildyti pagal pateiktas pastabas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pakartotinį prašymą su pakoreguotu rekonstravimo projektu pateikė 2011 m. rugsėjo 8 d., jis Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriuje įregistruotas 2011 m. rugsėjo 9 d. Projekto tikrinimo terminas buvo nustatytas iki 2011 m. rugsėjo 28 d. Projekto vadovo B. B. 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymu projekto tikrinimo terminas buvo pratęstas 10 darbo dienų, nes iki projekto tikrinimo termino pabaigos nebuvo gauta Vilniaus visuomenės centro sveikatos centro statinio projektavimo pažyma. Pažyma Nr. ((duomenys neskelbtini) buvo pateikta tik 2011 m. spalio 5 d.
Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.l5.2.36-MP6) bei 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, nes nepateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės sutikimas priestato statybai.
Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. J. ir J. D., o gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. J. D., P. L. D. bei pareiškėjui J. J..
Pažymi, kad kartu su 2011 m. liepos 7 d. prašymu pareiškėjas pateikė P. L. D. ir J. D. 2006 m. gegužės 17 d. sutikimą, kuriame sutinkama, jog pareiškėjas rekonstruotų jam nuosavybės teise priklausančią pastato dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. sutikimas parašytas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. 2010 m. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijai, pasikeitė rekonstravimo sąvoka. Pareiškėjo įvykdyti statybos darbai (savavališka statyba) atitinka rekonstravimo sąvoką, įtvirtintą 2010 m. spalio 1 d. redakcijos STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.
P. L. D. 2010 m. gruodžio 29 d. Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą neišduoti statybos leidimo ir neleisti įteisinti J. J. nuosavybės teise priklausančio priestato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 1–2, Vilniuje. Prašyme nurodyta, kad 2006 m. sutikimas buvo duotas antro aukšto rekonstrukcijai, o ne naujo priestato statybai ant jo namo dalies. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. lapkričio 29 d. buvo gautas P. L. D. ir J. D. sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro.
Teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančio dokumento išdavimą, įsakmiai nurodo, kokius dokumentus turi pateikti statytojas (užsakovas) siekdamas gauti statybos leidimą. Tuo atveju, kai yra pateikiami visi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalaujami dokumentai, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimą ir taip suvaržyti asmens teisę būti statytoju. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė visų teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą leidžiančio dokumento išdavimą, numatytų privalomų dokumentų, nėra teisinio pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Mano, kad J. J. reikalavimas reiškia prašymą pripažinti jam teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Tuo atveju, jeigu teismas įpareigotų atsakovę išduoti pareiškėjui statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, tai reikštų ne ginčo dėl teises viešojo administravimo srityje išsprendimą, bet viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų atlikimą. Be to, toks įpareigojimas pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. L. D. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 59). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl leidimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai išdavimo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) 2011 m. sausio 10 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad J. J. iki 2011 m. liepos 10 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios 2010 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: atstatyti į buvusią padėtį dalį gyvenamo namo mansardos ir priestato, esančių (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje. Tenkindama pareiškėjo 2011 m. liepos 13 d. prašymą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2011 m. spalio 31 d. (b. l. 27).
Pareiškėjas 2011 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, rekonstravimui (b. l. 28–30). Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, patikrinusi techninio projekto atitiktį esminiams gaisrinės saugos reikalavimams, 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 3-7-2518(8.213.-17) informavo, kol nebus pašalintos nurodytos gaisrinėms saugos neatitiktys, negali pritarti techniniam projektui (b. l. 31).
Statinio projekto vadovas B. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d. atsiėmė prašymą (įrašas su parašu 2011 m. liepos 11 d. prašyme; b. l. 30, antra lapo pusė).
J. J. 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, rekonstravimui (b. l. 35–36). Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) (b. l. 6) informavo pareiškėją, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, kadangi nebuvo pateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės sutikimas priestato statybai pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyrių, o 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8) (b. l. 14) informavo J. J., kad išduoti statybą leidžiančio dokumento negali, nes nepateiktas atnaujintas arba patikslintas rašytinis žemės sklypo bendrasavininkės sutikimas priestato statybai pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str., kurio nuostatos yra detalizuojamos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. 30 d. įsakymu Nr. D1-826.
Kad gautų leidimą rekonstruoti statinį, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti nustatytos formos prašymą bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 8 d. nurodytus dokumentus. Kartu su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį privaloma pateikti statinio bendratučių sutikimą ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5–6 p.). Jei statytojas šių dokumentų nepateikia, statybos leidimas negali būti išduodamas.
Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. J. ir J. D. (b. l. 39–40). Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. D. (duomenys neskelbtini) pastato), P. L. D. ((duomenys neskelbtini) pastato) bei J. J. ((duomenys neskelbtini) pastato) (b. l. 41–47). Taigi, šiuo atveju norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, privalėjo būti pateiktas, minėtų suinteresuotų asmenų sutikimas.
Sprendžiant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas numatomiems darbams, reikėtų įvertinti tai, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiais darbais jie yra sutikę, t. y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti. Taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą reikalingas pateikti sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Savo ruožtu bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-764/2009). Bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus nebuvimas yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu (2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-885/2009). Taigi, nesant visų bendraturčių sutikimo, statybos leidimas negali būti išduodamas.
Kartu su 2011 m. liepos 11 d. prašymu išduoti leidimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje, rekonstravimui pateikė notarės patvirtintą J. D. ir P. L. D. 2006 m. gegužės 17 d. sutikimą, kuriame šie asmenys sutiko, jog bendrasavininkas J. J. rekonstruotų nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Susitarime nebuvo konkretizuota, kokius darbus pareiškėjas gali atlikti.
Pasirašant sutikimą galiojusios LR statybos įstatymo redakcijos 2 str. 18 d. rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Atitinkamai tuo metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. 30 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys“) redakcijos 9 p., apibrėždamas statinio rekonstravimo sąvoką, nurodė, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Prašymo išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį pastatą pateikimo metu galiojusi LR statybos įstatymo redakcijos 2 str. 18 d. rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Ši sąvoka vartojama ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Pareiškėjo atlikti statybos darbai – pristatytas priestatas – atitinka rekonstravimo sąvoką, įtvirtintą Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Pakitus teisiniam reglamentavimui, priestato pristatymas nebepriskiriamas rekonstravimui. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės sklypo ir pastato bendrasavininkiai sutiko, jog būtų pristatytas priestatas.
Teismo posėdžio metu P. L. D. paaiškino, kad jam buvo pasakyta, jog bus rekonstruojamas antras aukštas, tačiau pareiškėjas pastatė priestatą ant jo žemės. Kadangi su J. J. nepavyko susitarti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą neišduoti statybos leidimo (b. l. 63–66).
Nustatyta, kad P. L. D. 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą neišduoti statybos leidimo ir neleisti įteisinti J. J. nuosavybės teise priklausančio priestato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 1–2, Vilniuje. Prašyme nurodyta, kad 2006 m. sutikimas buvo duotas antro aukšto rekonstrukcijai, o ne naujo priestato statybai ant jo namo dalies. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. lapkričio 29 d. buvo gautas P. L. D. ir J. D. sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro. Taigi pareiškėjo argumentas, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimas yra galiojantis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo teiginys, kad apie tai, jog statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas, buvo informuotas praleidus patikrinimo terminus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 20 d. pakartotinai pateikus pakeistą pagal gautas pastabas statinio projektą, jo tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per dvigubai trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus, t. y. 10 darbo dienų. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų privalomųjų dokumentų pateikimo dienos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 str.). Nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. ((duomenys neskelbtini) buvo išduota tik 2011 m. spalio 5 d. (b. l. 34), apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. spalio 18 d., taigi 10 darbo dienų terminas šiuo atveju nebuvo praleistas.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. D. bei P. L. D., kaip žemės ir statinio bendraturčiai, nedavė sutikimo pristatyti priestatą, kuris yra būtinas siekiant gauti leidimą tokiu būdu rekonstruoti statinį. Nesant bendratučių sutikimo, leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai negali būti išduodamas. Neišduodama leidimo, atsakovė elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrių išduoti J. J. statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai. Pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija,
nusprendė:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.