Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-626-719/2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; M. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant M. M. per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti užsiregistravus darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; L. G., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamąją bylą nutraukiant bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti. Šiuo nuosprendžiu į T. B. bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-10-13 iki 2013-06-20, o į M. M. bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-10-15 iki 2012-10-17.

Nuosprendžiu iš T. B. ir M. M. solidariai priteista I. R. 608 Lt turtinei žalai atlyginti, o K.D. G. – 750 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų G. Z. ir V. P. civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo procesai nutraukti, o taip pat lygiomis dalimis iš T. B., M. M. ir L. G. priteista po 62,04 Lt proceso (pašto) išlaidų bei liudytojo A. P. kelionės išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas už tai, jog jis, 2012 m. rugpjūčio 25-26 dienomis, tiksliai nenustatytą dieną, apie 21.30 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo pagrobė svetimą V. R. priklausantį turtą, bendros 658 Lt vertės, t.y. 45 Lt vertės rankinę su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele, bendros 55 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele bendros 105 Lt vertės, 95 Lt vertės kosmetika, pinigais – 323 Lt, 35 Lt vertės pinigine bei neteisėtai įgijo rankinėje buvusią svetimą – V. R. vardu išduotą, AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės kodų kortelę ir voką su naudotojo kodu bei slaptažodžiu, t.y. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė šiuos duomenis automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, perdavė juos N. S..

Be to, T. B. ir M. M. nuteisti už tai, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. rugsėjo 16 d., apie 17.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, atvirai pagrobė svetimą – I. R. priklausantį turtą, bendros 613 Lt vertės, o būtent: 40 Lt vertės rankinę, su joje buvusiu 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, 1 Lt vertės SIM kortele, 25 Lt vertės kepure, 10 Lt vertės skėčiu, 10 Lt vertės lūpdažiais, 5 Lt vertės pinigine, pinigais – 408 Lt, nuolaidų kortelėmis „(duomenys neskelbtini)“ 10 Lt vertės ir „(duomenys neskelbtini)“ 4 Lt vertės.

Be to, T. B. ir M. M. nuteisti už tai, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. spalio 10 d., apie 14.30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžys, atvirai pagrobė svetimą – G. Z. priklausantį turtą, bendros 175 Lt vertės, o būtent: 80 Lt vertės rankinę, su joje buvusiais 25 Lt vertės akiniais, 20 Lt vertės pinigine, pinigais – 50 Lt.

Be to, T. B. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. spalio 11 d., apie 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, atvirai pagrobė svetimą – K. D. G. priklausantį turtą, bendros 835 Lt vertės, o būtent: 30 Lt vertės rankinę, su joje buvusia 35 Lt vertės pinigine, pinigais – 750 Lt, 5 kapų žvakėmis, bendros 10 Lt vertės, 2 raktais, bendros 10 Lt vertės.

Be to, T. B. ir L. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. spalio 12 d., apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, atvirai pagrobė svetimą – V. P. priklausantį turtą, bendros 875 Lt vertės, o būtent: rankinę, su joje buvusia 30 Lt vertės pinigine, pinigais – 710 Lt, nuolaidų kortelėmis „(duomenys neskelbtini)“ 10 Lt vertės ir „(duomenys neskelbtini)“ 5 Lt vertės, 5 Lt vertės užrašų knygele, 6 raktais, bendros 60 Lt vertės, 2 pakuotėmis vaistų „(duomenys neskelbtini)“, bendros 25 Lt vertės, dvejomis knygomis, bendros 30 Lt vertės, kosmetine ir skudurėliu akiniams valyti, bendros 10 Lt vertės.

Teismo posėdyje apeliantas T. B. ir jo gynėjas advokatas, o taip pat nuteistojo M. M. gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusioji paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. B. ir M. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl T. B. apeliacinio skundo

Apeliantas iš esmės nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, mano, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei joje dalyvavusius asmenis, teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino jauną amžių, o taip pat neargumentavo galutinės subendrintos nuobaudos skyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei T. B. apeliacinį skundą, atmeta skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog apeliantas padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis, kaip nepagrįstus. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors T. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis ir detaliai išdėstė nusikalstamos veikos I. R. atžvilgiu aplinkybes, nurodydamas konkrečius M. M. veiksmus darant nusikalstamą veiką (2 t., 144-145 b.l., 3 t., 37-38, 41-45 b.l.), bet pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. B. jau nurodė, kad apie I. R. atžvilgiu daromą nusikalstamą veiką su M. M. nebuvo kalbėjęs, susitikimo su M. M. tikslo nepamena ir mano, kad M. M. apie ruošiamą daryti nusikalstamą veiką nieko nežinojo (nors vėliau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus juos patvirtino) (6 t., 25 b.l.). Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, jog T. B. padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, o net ir nustačius, jog asmuo atliko tokius veiksmus (padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis), atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo T. B., tai nebūtų pripažinta dar viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti ir padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę dėl 4 veikų sunkinčia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas T. B. bausmę teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis padarė 5 nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, į T. B. asmenybę - psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas, teismo psichiatrijos ekspertizę jam skirti netikslinga, mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip nepažangus, praleidinėjantis pamokas, yra baustas administracine tvarka, nusiskundimų iš gyventojų dėl jo elgesio negauta, su kaimynais nekonfliktavo. Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog T. B. naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą (dėl ko yra recidyvistas), tačiau už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 5 d. 1 p., bausmės už BK 178 str. 1 d. ir BK 214 str. 1 d. numatytus nusikaltimus subendrintinos apimant, o dėl kitų nusikalstamų veikų – iš dalies sudedant bei paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, buvo subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant bei paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamame nuosprendyje teismas pabrėžė ir tai, jog nusikalstamas veikas T. B. padarė laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas du kartus teistas, dėl ko T. B. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai nemotyvavo savo sprendimo pridėti beveik visą likusią neatliktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes taip pat atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog skirdamas bausmę teismas nepakankamai įvertino bei neatsižvelgė į jauną amžių ir dėl to esančią nepakankamą brandą, kadangi pirmosios instancijos teismas nuodugniai bei išsamiai išnagrinėjo bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Pažymėtina, jog T. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog paskirta bausmė kartu neigiamai paveiks ir jo tėvus, kuriems yra nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai, o būdamas laisvėje jis galėtų savo tėvams padėti, nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu tinkami individualizuotos bausmės bei negali būti pripažintos pagrindu, leidžiančiu švelninti paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas T. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmę bei paskyrė tinkamą galutinę subendrintą bausmę T. B., dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir švelninti paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant T. B. skiriamos bausmės rūšį bei nurodant paskirtų bausmių bendrinimo būdą įrašytas sakinys, jog „vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. 5 d. 1 p., bausmės už LR ATPK 178 str. 1 d. ir BK 214 str. 1 d. numatytus nusikaltimus subendrintinos apimant, o dėl kitų nusikalstamų veikų – iš dalies sudedant“ nurodant žodžius „LR ATPK“ laikytinas rašymo apsirikimu, nedarančiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. B. buvo kaltinamas ir pripažintas skundžiamu nuosprendžiu kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.

Dėl M. M. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu M. M. prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, padarytos I. R. atžvilgiu, kadangi jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis atlygino G. Z. žalą, paskirti švelnesnę bausmę bei atmesti ar sumažinti K.D. G. civilinį ieškinį jo atžvilgiu, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir K.D. G. patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. I. R. atžvilgiu. Pripažindamas apeliantą kaltu dėl šio nusikaltimo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, akistatos tarp T. B. ir M. M. protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog T. B. nuosekliai išdėstė nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodydamas, jog įvykio dieną pro šalį einančios močiutės M. M. paprašė dviejų litų, o gavęs juos ėjo kartu apvogti tą moterį, ką padarius jie abu pasidalino pavogtoje moters rankinėje rastus daiktus, o M. M. pasiėmė rastą raudonos spalvos mobilųjį telefoną „Samsung“ (kuris, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, vėliau buvo rastas ir paimtas iš M. M.) (5 t., 10-13), Panevėžio apskrities VPK OBV pateikta informacija bei Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK KPS tyrėjo tarnybinis pranešimas, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai, Panevėžio apskrities VPK OVB pateikta informacija bei Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK KPS tyrėjos tarnybinis pranešimas leidžia daryti išvadą, jog M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. I. R. atžvilgiu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nusikalstamą veiką I. R. atžvilgiu padarė kartu su M. M., o būdamas kartu su juo jautėsi drąsiau (2 t., 144-145 b.l., 3 t., 37-38, 41-45 b.l.). Pažymėtina, jog, priešingai, nei teigia M. M. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš I. R., nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nors M. M. apeliaciniame skunde ir pakartojo savo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pareikštą versiją dėl nedalyvavimo nusikalstamoje veikoje, padarytoje I. R. atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią apelianto versiją pripažino siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau kad apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybės paneigia kiti baudžiamojoje byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai, kurie sutampa ir su T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais, jog nusikalstamą veiką I. R. atžvilgiu padarė kartu su M. M., o be to, T. B., pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus ir nurodė, jog su M. M. dalindavosi pagrobtus daiktus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. M. pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, jog jis atlygino nukentėjusiajai G. Z. padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje esančius duomenis – nukentėjusiosios A. Z. ranka rašyto rašto, kuriame ji nurodo, jog U. G. jai atlygino 150 Lt, kopijos bei M. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajai G. Z. yra atlyginęs padarytą žalą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiai nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo nepripažino M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšminas aplinkybes ir paskyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinęs su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi bei paskyręs galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė neturėjo lemiamos įtakos bausmės individualizavimui, dėl ko keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Taip pat, kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju yra paskirta per griežta bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas M. M. bausmę teismas tinkamai vertino bausmės individualizavimui turinčias reikšmės aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, į tai, jog nusikaltimai padaryti tyčia, kad M. M. naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o taip pat į jauną jo amžių ir augimo socialines aplinkybes, sveikatos būklę, norą taisytis, dirbti bei mokytis. Taigi skundžiamu nuosprendžiu M. M. pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė iš I. R.) yra paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė iš G. Z.) yra paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė iš K.D. G.) paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos paskiriant galutinę subendrintą – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pastaroji bausmė skundžiamu nuosprendžiu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 7 p., 8 p., atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti užsiregistravus darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas ne tik buvo paskirtos artimos minimalioms bausmės, tačiau ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, kas, atsižvelgiant į tai, jog M. M. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas dėl trijų apysunkių nusikaltimų padarymo bei prieš tai buvo teistas iš esmės už tokios pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog apeliantui paskirta bausmė yra individualizuota tinkamai, o jos švelninti nėra pagrindo.

Be to, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog nepagrįstai nukentėjusiosios K.D. G. pareikšti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai yra tenkinti visiškai, kadangi jie yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. D. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, o pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu palaikė, civilinį ieškinį dėl 750 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 32 b.l., 6 t., 51 b.l.). Tenkindamas visiškai pareikštus nukentėjusiosios reikalavimus pirmosios instancijos teismas nurodė, jog turtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, o neturtinės žalos dydis pagrįstas tuo, jog įvykio metu dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė baimę, didžiulį stresą, dėl užpuolimo neteko visų pinigų, raktų, kortelių, pensijos gavėjo pažymėjimo, ant kurio yra asmens kodas, o be to reikėjo laužti buto duris, pirkti nauja durų spynelę, skolintis pinigus, užblokuoti banko kortelę, dėl ko dar iki šiol bijo vaikščioti gatvėmis, turi vartoti raminamuosius vaistus. Nukentėjusioji K.D. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai nurodė iš jos pavogtus daiktus bei jų vertę (2 t., 27-28, 29, 32 b.l., 6 t., 51, 85-86 b.l), kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, juo labiau kad jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, duodančių pagrindą abejoti nukentėjusiosios patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios pateikta pavogtų daiktų verte, o vien ta aplinkybė, jog nuteistasis mano, jog iš K.D. G. pavogti daiktai yra mažesnės vertės, nei nurodo nukentėjusioji, nėra ta priežastis, dėl kurios turėtų būti sumažinama priteistina turtinė žala, nurodyta nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl nukentėjusiajai K.D. G. nusikalstama veika sukeltų neigiamų išgyvenimų, į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei nukentėjusiosios amžių, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiosios K.D. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo bei protingumo reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiosios K.D. G. pareikštus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinius ieškinius, kurie, priešingai nei teigia apeliantas, yra pagrįsti ir įrodyti faktiniais baudžiamosios bylos duomenimis.

Nepagrįstais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus, jog tenkindamas nukentėjusiosios K.D. G. pareikštus civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog jis neatliko tokių veiksmų pastarosios nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie galėtų sukelti tokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą, dėl ko nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusios žalos nukentėjusiai bei dėl ko jo atžvilgiu pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturėjo būti tenkinamas, o be to pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios K.D. G. pareikštus civilinius ieškinius neatsižvelgė bei neįvertino sunkios apelianto materialinės padėties bei tos aplinkybės, jog jis jokios naudos negavo. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteitieji T. B. ir M. M. veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė K. D. G. priklausantį turtą, bendros 835 Lt vertės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 str. 1 d. yra nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose praktika taip pat yra suformuota taip, jog bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Taigi nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustačius, jog nusikalstamą veiką padarė apeliantas veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. B., apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė solidarią T. B. ir M. M. atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai K.D. G. atlyginimo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K.D. G. tvarką, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei pateiktus apeliacinius skundus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų T. B. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.