- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- P-143-13-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Kategorijos
- 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. prašymą atnaujinti procesą K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1408/2005.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnas 2005 m. kovo 21 d. K. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. kovo 21 d. 12 val. 13 min. Lazdijų savivaldybėje, kelio Marijampolė – Liudvinavas – Krosna 3 km, vairavo automobilį ,,Audi A6“, (duomenys neskelbtini), 153 km/h greičiu, kai maksimalus leistinas greitis – 90 km/h. K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175.1 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, 130² straipsnyje (pastaba).
Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 124 straipsnio 5 dalimi, 130² straipsniu (pastaba), 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30² straipsniu, K. G. paskirta administracinė nuobauda – 1 250 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais.
Šalies argumentai
K. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2005 m. balandžio 7 d. nutarimą ir nutraukti bylą.
K. G. nurodė, kad policijai nepriskirta nagrinėti bylų dėl nusižengimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje, bei skirti baudos balų. Teigė, jog jam nebuvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas. Be to, kadangi policijos pareigūnai patruliavo neviešai, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus, byloje esantys įrodymai dėl automobilio greičio, jo manymu, yra neteisėti. K. G. taip pat nurodė, kad jis vežė į ligoninę R. M., kuris skundėsi stipriais skausmais. Be to, prašė ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2.1 punktas neprieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Teigė, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2.1 punktas nustato, jog neviešo patruliavimo būdu kontrolė vykdoma ar teisės pažeidimai fiksuojami nenudažytose specialiomis spalvomis ir nepažymėtose policijos skiriamaisiais ženklais tarnybinėse transporto priemonėse įmontuotomis ne stacionariomis techninėmis priemonėmis bei vizualiai. Ši nuostata ta apimtimi, kuria leidžiama neviešai fiksuoti KET pažeidimus, prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad atlikdami saugaus eismo priežiūros funkcijas policijos pareigūnai dirba viešai ir nesislapstydami.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi K. G. prašymą atmetė, skundo nepatenkino ir Institucijos 2005 m. balandžio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas, spręsdamas prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, pažymėjo, kad jis gali kreiptis tik dėl tokio norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, kuris turi būti taikomas konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas šios kategorijos bylas nevertina pareigūnų veiksmų, kurie nėra susiję su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Policijos patrulių veiklos instrukcija nustato policijos patrulių veiklos organizavimą bei vykdymą, o ne administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką (1 p.). Todėl šis norminis administracinis aktas, pirmosios instancijos teismo nuomone, netaikytinas šioje byloje. Teismas nustatė, kad K. G. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut“, kuris įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Minėtas greičio matavimo prietaisas yra tinkamas naudoti, tai patvirtina patikros liudijimo nuorašas. Matavimo rezultatai užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose nuotraukose. Taigi įrodymai apie automobilio, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, greitį gauti teisėtais metodais ir yra užfiksuoti viename iš ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytų šaltinių, todėl teismas konstatavo, kad juos galima panaudoti įrodinėjimo procese. Be to, K. G. irgi sutiko su tikrinimo rezultatu. Tai patvirtina jo parašas administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas nurodė, kad K. G. paaiškinimo, jog jis vežė R. M., kuris skundėsi stipriais skausmais, nepatvirtina jokie patikimi byloje surinkti įrodymai. Teismas konstatavo, kad liudytoju apklausto R. M. parodymai, jog jis važiavo K. G. vairuojamu automobiliu į Kauną pas gydytoją A. O. I., su kuria dėl priėmimo buvo susitaręs telefonu, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kadangi liudytojai Saulius Tvorogas ir Gintaras Muliuolis paaiškino, kad K. G. automobiliu važiavo vienas. Be to, liudytoja A. O. I. paaiškino, kad prieš mėnesį apie 14 val. ji atsitiktinai prie klinikų sutiko R. M. Kauno medicinos universiteto klinikos 2005 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 1-23-164 nurodyta, kad R. M. 2005 m. kovo 21 d. Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje nesilankė. Aiškindamas ATPK 130² straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo turinį, teismas pažymėjo, kad straipsnio pastaboje pavartota formuluotė „skiriant administracinę nuobaudą, pažeidimas kartu įvertinamas balais“ reiškia, jog šiame straipsnyje nėra numatytas atskiras KET pažeidimas – jame tik yra nustatyta papildoma sankcija už paskutinį KET pažeidimą, kai asmuo per vienerius metus padaro du ir daugiau pažeidimų, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Kadangi ATPK 130² straipsnyje nėra numatytas savarankiškas administracinis teisės pažeidimas, todėl neatsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nėra nurodytas ATPK 225 straipsnyje (nustatančiame policijos kompetenciją nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas), teismo teigimu, policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl K. G. padaryto nusižengimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, turėjo teisę skirti jam baudos balus. Teismas akcentavo, kad K. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, skundžiamame nutarime nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d., 30² str.).
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi K. G. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nepatenkino K. G. prašymo dėl Patrulių veiklos instrukcijos 26.2.1 punkto atitikties Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 4 daliai ištyrimo.
Teismas nurodė, kad K. G. buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje (nustatyto greičio viršijimas 50 ir daugiau km/h), kadangi važiavo 153 km/h greičiu vietoje, kurioje leistinas greitis yra 90 km/h. Šį faktą pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, tarnybiniai pranešimai, jų parodymai pirmosios instancijos teisme, nuotraukos, kuriose užfiksuotas K. G. automobilis, ir greičio matavimo prietaiso, fiksavusio šio automobilio greitį, parodymai. Teismas pažymėjo, kad apeliantas ginčija, jog jo parašas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo jis patvirtino sutinkąs su prietaiso parodymais, patvirtina jo pripažinimą padarius pažeidimą. Jo teigimu, toks parašas liudija tik tai, kad jis sutinka su prietaiso parodymais, bet nereiškia, kad jis pripažįsta važiavęs tokiu greičiu. Teismas pabrėžė, jog šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Prietaisu buvo užfiksuotas K. G. automobilis ir jo greitis, su kuriuo apeliantas sutiko. Todėl daryti priešingų išvadų nėra pagrindo. Be to, apelianto teiginiai, kad teismas neteisingai nustatė, jog R. M. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, irgi yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. O. I. (gydytoja), pas kurią K. G. automobiliu, R. M. teigimu, jis vyko susitaręs dėl priėmimo, parodė, jog buvo susitikusi R. M. atsitiktinai, susitarę susitikti nebuvo. Be to, policijos pareigūnai, sustabdę K. G., teisme parodė, jog matė automobilio saloną, kuriame, išskyrus vairuotoją, daugiau žmonių nebuvo. Teismas pažymėjo, jog K. G. argumentai, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta pažeidimų: jam įteiktas ne administracinio teisės pažeidimo protokolas, o jo kopija, netiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir pan., nesudaro pagrindo spręsti apie galimą nuobaudos paskyrimo neteisėtumą, kadangi nurodytieji galimi netikslumai negali daryti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, nustačius ir visapusiškai įvertinus visas svarbias bylai aplinkybes. Nurodė, jog apelianto teiginys, kad policijos pareigūnams nesuteikta teisė nagrinėti ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų, pagrįstai atmestas pirmosios instancijos teismo, nurodžius, jog minėtas ATPK straipsnis nenustato atskiro administracinio teisės pažeidimo, o įtvirtina tik papildomą sankciją pakartotinių tam tikrų KET taisyklių pažeidimo padarymo atvejais. Teismas padarė išvadą, jog K. G. prašymas dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo netenkintinas, kadangi jo ginčijama teisės norma nustato policijos veiklos reikalavimus, tačiau šis reguliavimas neapima administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo proceso, reglamentuojamo ATPK normų. Taigi K. G. ginčijama teisės akto nuostata nėra taikytina šioje konkrečioje byloje, todėl minėtos nuostatos atitikties aukštesnės galios teisės aktui tyrimas šiuo atveju negali būti pradėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 111 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad K. G. paskirtas ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos maksimalios ir minimalios baudos vidurkis, nenustačius jo veikoje nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pažeidimas, vadovaujantis 130² straipsniu, pagrįstai įvertintas aštuoniais baudos balais. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas pirmosios instancijos teismo nutartį pripažino pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista, o K. G. apeliacinį skundą atmetė.
IV.
K. G. 2007 m. balandžio 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1408/2005 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė ištirti, ar Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2.1 punktas neprieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 4 daliai, nes šis punktas nustato įrodymų administracinėje byloje surinkimo būdą, todėl yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir joje yra taikomas.
2. Teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo aplinkybės, kad įrodymai buvo surinkti pažeidžiant ATPK 7 straipsnio ir 256 straipsnio 1 bei 2 dalių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes policijos pareigūnai dirbo neviešai, todėl įrodymas dėl transporto priemonės greičio, užfiksuoto matavimo prietaisu ,,Berkut“, yra neteisėtas ir juo negalima remtis. Nesutinka, kad viršijo leistiną greitį.
3. Paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-673/2003 nustatė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl leistino greičio viršijimo, kai greitis užfiksuojamas greičio matavimo prietaisu ,,Berkut“, turi būti nustatytos šios aplinkybės: ar greičio matavimo prietaisas ,,Berkut“ turi techninę galimybę nustatyti tikslų važiuojančios transporto priemonės greitį, jei transporto priemonė, kuria yra nustatomas greitis, taip pat juda; turi būti tiriama versija, ar pareigūnai neužfiksavo kito automobilio greičio; turi būti nustatyta, ar greičio matavimo prietaisas ,,Berkut“ fiksuoja tik vieno automobilio greitį, ar išskiria iš mašinų srauto greičiausiai važiuojančią; ar greičio matavimo prietaisas „Berkut“ buvo naudojamas kaip leistina įrodinėjimo priemonė, ar institucija, naudojanti šią techninę priemonę, turėjo reikiamą leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N16-261/2007). Šios aplinkybės nebuvo tiriamos.
4. Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl su R. M. susijusių aplinkybių.
5. Teismas nepagrįstai nelaikė ATPK 259 straipsnio 3 dalies pažeidimu aplinkybės, kad jam buvo įteikta nepatvirtinta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnai baudos balus paskyrė teisėtai, nes pakeistas ATPK 225 straipsnis policijai nesuteikė teisės nagrinėti ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų, taip pat ir skirti baudos balų.
7. Teismas nenagrinėjo nurodytų motyvų dėl ATPK 248 ir 284 straipsnių nuostatų.
8. Teismas nenagrinėjo nurodytų motyvų dėl ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatų.
9. Teismas nenustatė administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, taip pat ar policijos pareigūnai buvo kompetentingi kontroliuoti eismą pažeidimo padarymo vietoje.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nebuvo informuotas apie apeliacinio skundo nagrinėjimo datą ir laiką, teismo sudėtį (ABTĮ 64 str. 3 d., 68 str. 4 d. 3 p., 73, 78 str., 123 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). ABTĮ 137 straipsnio 1, 2 dalių ir 158 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamos į posėdį nekviečiant šalių bei jų neinformuojant apie teismo, nagrinėjančio bylą, sudėtį, prieštarauja Konstitucijos 117 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
11. Apie nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus sužinojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007 m. kovo 9 d. ir 2007 m. kovo 30 d. paskelbus paminėtus procesinius sprendimus administracinėse bylose, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti per 3 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
K. G. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. 2007 m. balandžio 12 d. paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės motyvuoja tomis pačiomis aplinkybėmis (1 – 2, 4 – 10 punktuose išdėstytos aplinkybės), kurias nurodė 2005 m. lapkričio 14 d. pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo (b. l. 98 – 102) ir dėl kurių nepagrįstumo jau pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P10-48/2006 (b. l. 105 – 107), todėl jos iš naujo nesvarstytinos. Iš esmės nauji argumentai yra nurodyti prašymo 3 punkte, kurie aptartini nagrinėjamuoju atveju.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. K. G. šį proceso atnaujinimo pagrindą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N16-261/2007 (pažymėtina, kad šioje byloje atnaujinus procesą ir perdavus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007 nutarimą paliko nepakeistą) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-673/2003 nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau tose bylose nustatytos aplinkybės negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis esminėmis šios bylos aplinkybėmis pagal paminėtą teisės normą. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįstas.
Prašyme atnaujinti procesą K. G. remiasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo, grįsdamas šį proceso atnaujinimo pagrindą paminėtose administracinėse bylose pateiktu teisės normų aiškinimu, tačiau prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo (2005 m. rugsėjo 21 d.) iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo (2007 m. balandžio 12 d.) praėjo daugiau nei trys mėnesiai).
Šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti proceso ir pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą (prašyme nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka šį proceso atnaujinimo pagrindą), siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, kadangi paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos ir ši byla nėra tokios pat (analogiškos). Šioje byloje esminė aplinkybė, skirtingai nei nurodytose bylose, konstatuoti K. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą viršijus nustatytą greitį buvo jo pripažinimas, parašu administracinio teisės pažeidimo protokole patvirtinant sutikimą su greičio matavimo prietaiso parodymais (b. l. 6). Be to, K. G., važiavęs 153 km/h greičiu, kai maksimalus leistinas greitis – 90 km/h, turėjo suvokti, kad nusižengia KET.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad K. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
K. G. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1408/2005.
Nutartis neskundžiama.