Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-309/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1A-318-309/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18766-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
V. A., A. A.
Nuteistasis
M. A.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18766-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.10.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nukentėjusioms V. A., A. A.,nuteistajam M. A., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, bausmės vykdymas M. A. atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, mažametės dukros U. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sugriebė viena ranka už sprando, kita ranka už kaklo ir purtydamas smaugė savo buvusią sutuoktinę V. A., taip sukėlė jai fizinį skausmą.

1. 1. Be to, M. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, mažametės dukros U. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sugriebė viena ranka už sprando, kita ranka už kaklo ir purtydamas, smaugdamas grasino nužudyti buvusią sutuoktinę V. A., taip sukeldamas V. A. realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad byloje kitų įrodymų, be nukentėjusiųjų V. A., A. A. ir U. A. parodymų, kurios suinteresuotos bylos baigtimi, ir kurių parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra. Pažymi, kad byloje nėra medicinos specialisto išvados, nes jokie kūno sužalojimai V. A. nebuvo padaryti. Teigia, kad žodinis konfliktas tarp jo ir V. A. įvyko apie 15 val. ir truko keletą minučių, o į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) buvo skambinta praėjus beveik valandai po įvykusio konflikto, t. y. 15.55 val. Mano, kad į BPC buvo skambinta tuo metu, kai jo jau nebebuvo (duomenys neskelbtini).

2.2. Be to, pasak apelianto, teismas neanalizavo liudytojų A. L. ir T. R. parodymų ir neatsižvelgė į tai, kad A. L. parodymai sutampa su jo (M. A.) parodymais.

2.3. Nuteistojo teigimu, jis į savo buvusius namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko be piktų kėslų: susitikti su savo dukromis, pasiimti laiškus, o konfliktą išprovokavo V. A. atsisakydama atiduoti jam priklausančius laiškus, įžeidinėdama jį ir iš jo tyčiodamasi, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Nurodo, kad jis smurto prieš V. A. nevartojo, juo labiau negrasino ją nužudyti. Teigia, kad V. A. jį apkalbėjo siekdama jį sukompromituoti, atimti galimybę matytis su dukromis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo M. A. apeliacinį skundą nukentėjusiosios V. A. ir A. A. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. A. kaltę, be to, vaikai be jokios priežasties ir realios grėsmės prieš savo tėvą neliudytų. Mano, kad teismo nuosprendyje nurodytas laikas tėra techninė klaida, nes bylos duomenys liudija, kad A. A. telefonu dėl smurto artimoje aplinkoje į BPC kreipėsi 15.15 val. Prašo įvertinti ir tai, kad prie atsiliepimo pridėtoje fotonuotraukoje aiškiai matyti kieme stovintis policijos automobilis, data ir laikas. Taip pat nurodo, kad liudytoja A. L. tąkart dirbdama darže vykusio konflikto matyti negalėjo, be to, A. L. yra M. A. pusbrolio T. R. sugyventinė, taigi abu šie liudytojai suinteresuoti duoti neteisingus parodymus. Kartu atkreipia dėmesį, kad pats M. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė bakstelėjęs į krūtinę, o teisminio nagrinėjimo metu teigė bakstelėjęs prie kaklo. Pažymi, kad pati V. A. informavo M. A. apie gautus laiškus, konflikto dėl laiškų nebuvo, M. A. niekas neįžeidinėjo ir iš jo nesityčiojo. Prašo priteisti iš M. A. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusios prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl M. A. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

6.1. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).

6.2. Nors nuteistasis M. A. neigia padaręs nusikalstama veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų V. A., A. A., liudytojų U. A. ir I. A. parodymais, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokolu.

6.3. Iš nukentėjusiosios V. A. parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, visų apklausų metu nukentėjusioji iš esmės analogiškai nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d., apie 15 val., į jos namus atėjęs buvęs vyras M. A. pabendravęs su dukra U. A. praėjo reikalauti jam adresuotų laiškų, o kai ji paprašė pastarojo ateiti vėliau, nes tuo metu gamino pietus, ir atidarė laukujes duris, M. A., išeidamas, tarpduryje viena ranka griebė jai už nugaros, o kita – už sprando ir pradėjo ją smaugti. Ji labai išsigando, buvo šoko būsenoje. Po įvykio jos kaklas buvo paraudęs, tai matė jos dukros ir atvykę policijos pareigūnai. Kai M. A. ją sugriebęs už kaklo šaukė, kad ją užmuš, jai šie grasinimai atrodė realūs, nes pastarasis ją smaugė. Be to, vyras prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau – 2015 metais. Nukentėjusioji A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį, apie 15 val., būnant namuose, atvykęs tėvas, pabuvęs su jos sese U. A., atėjęs prie virtuvės paprašė jos mamos laiškų, o kadangi mama tuo metu gamino pietus, paprašė tėvo ateiti vėliau. Tuomet tėtis mamą išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, o mamai atidarius laukujes duris, kad tėvas greičiau išeitų, pastarasis griebė mamai abejomis rankomis už kaklo ir purtė. Tuomet ji (A. A.) paskambino policijai, tai buvo ne pirmas kartas, kai ji skambino – anksčiau yra skambinusi dėl to, kad tėvas trenkė mamai į veidą. Ji policijai skambino tėvui jau išėjus į kiemą. Ir ji, ir jos sesuo U., pamačiusios, kaip tėvas sugriebė mamai už, kaklo, labai išsigando, pradėjo šaukti, kad paleistų. Matė, kad po to mamos kaklas buvo raudonas, girdėjo, kaip tėvas grasino mamai, sakė, kad ją užmuš, tų grasinimų ji labai išsigando. Mažametė nukentėjusioji U. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat nurodė, kad tėtis mamą purtė už kaklo, „purtė visaip į šonus“ ir sakė, kad užmuš. Mama buvo labai išsigandusi, ant jos kaklo matėsi raudonos dėmės. Sesuo A. iškvietė policiją. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtais parodymais kolegija neturi pagrindo. Liudytoja I. A. parodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. grįžusi į namus ji išgirdo verkiančią sesę U., o mama buvo užsidėjusi ant kaklo šlapią rankšluostį. Mama jai paaiškino, kad tėtis prieš išeidamas iš namų sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji matė, kad mamos kaklas buvo raudonas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios V. A. parodymai, iš esmės analogiški pirmiau minėtiems, taip pat BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2017 m. balandžio 14 d. 15:15:55 val. paskambinusi A. A. pranešė, jog tėtis smaugia mamą, į klausimą, ar reikia greitosios medicinos pagalbos atsakė, kad nežino, sakė, jog „kaklas raudonas, galit atsiųst“. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats M. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis, išeidamas iš V. A. namų, bakstelėjo V. A. pirštu į krūtinę, sakydamas, kad ji baigtų išsidirbinėti, o teisiamajame posėdyje parodė, kad pakėlė pirštą prie krūtinės prieš V. A., galėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, dukra jo veiksmų galėjo išsigąsti, V. A. cypė.

6.4. Įvertinusi minėtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog M. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra medicinos specialisto išvados, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, M. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia. Atsakant į skundo argumentą, kad V. A. kūno sužalojimai nebuvo padaryti, atkreipiamas dėmesys, kad M. A. nebuvo kaltinamas sužalojęs V. A., o jo kaltė sukėlus pastarajai fizinį skausmą įrodyta visuma jau minėtų byloje surinktų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų A. L. ir T. R. parodymai M. A. kaltę nei patvirtina, nei paneigia, be to, T. R. yra M. A. pusbrolis, o A. L. – pastarojo sugyventinė, taigi, akivaizdu, kad jie yra suinteresuoti padėti M. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, remtis šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Duomenų, kad M. A. neteisėtus veiksmus būtų išprovokavusi pati nukentėjusioji V. A., byloje nėra. Byloje teisingai nustatyta, kad M. A. nusikalstamas veikas padarė 2017 m. balandžio 14 d., apie 15 val., o tai, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog kompaktinio disko apžiūros protokole užfiksuota, kad A. A. į BPC skambino 15.55 val., o ne 15:15:55 val., laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Pagal teismų praktiką tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės neginčijo, teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. A. už du nusikaltimus paskirtas bausmes netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdu.

7.1. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų ar nuosprendžių sutapčiai. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuomet bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu.

7.2. Idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Kadangi byloje nustatyta, kad M. A. abi nusikalstamas veikas padarė toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, prieš tą patį asmenį, akivaizdu, kad šiuo atveju yra ideali, o ne reali nusikalstamų veikų sutaptis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

8. Kaip minėta, nukentėjusiosios V. A. ir A. A. atsiliepime prašė priteisti iš M. A. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų ir dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad jos patyrė minėtas išlaidas, prašymas priteisti joms iš M. A. 200 Eur proceso išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. A. pagal 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė