Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovo, vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7042-2024 (ROIK Nr. 24233989581) ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. N. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7042-2024 (ROIK Nr. 24233989581) E. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje padarymą buvo paskirta 11 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad E. N. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 10 d. 17 val., vairuodama transporto priemonę „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga bandydama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į už jos stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Šiais veiksmai ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą. Pareiškėja nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Byloje nekyla ginčo, tą konstatavo ir apylinkės teismas, kad 2024 m. kovo 24 d. E. N. jai priklausančiu automobiliu „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi į Kauną, ir šis jos vairuojamas automobilis buvo pastatytas namo, esančio Taikos pr. 93, kieme. Pati E. N. patvirtino, kad apie17 val. išvažiuojant iš šio kiemo, jos automobilio parkavimo sistema pypsėjo garsiai, ir kai apie įvykį jai pranešė policija, iš karto pagalvojo, kad galėjo atsitikti, jog kliudė kitą automobilį, tačiau grįžus į įvykio vietą ir apžiūrėjus automobilius bei jų apgadinimus, buvo matyti, kad ne ji atsitrenkė į už jos stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino, todėl negali būti nubausta už tokius veiksmus.

8. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo argumentacija, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. B. priklausančiam automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai buvo padaryti būtent E. N. vairuotu automobiliu „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl teismo buvo padaryta pagrįsta išvada, jog neįrodyta, kad E. N. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.

9. Skunde nepagrįstai teigiama, kad asmens kaltė pilnai įrodyta byloje esančia rašytine bylos medžiaga, o teismas nepagrįstai rėmėsi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta versija, kuri nelaikytina patikima, nes asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės, gali nurodyti neteisingas, jį teisinančias aplinkybes. Taip pat Institucijos atstovo nuomone, teismo padaryta išvada niekaip nesiderina su protingumo principu, nes susidūrus automobiliams, o šiuo atveju net du kartus, tikrai juos turėjo apgadinti, ir tai patvirtina tyrimo medžiagoje surinkti įrodymai. Šiuos skundo argumentus paneigia skundžiamame nutarime išdėstyta argumentacija, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pagrįsta ir logiška.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. N., kaltės buvimo, vadovavosi ne atsietais įrodymais, o juos ištyrė ir vertino susiejus su duomenų visuma. E. N. nurodė, kad 2024 m. kovo 10 d. ji, vairuodama automobilį „Hyundai“, galėjo atsitrenkti į nukentėjusiosios automobilį „Volvo“, tačiau nesutinka, kad ji jam padarė nurodytus apgadinimus. Apgadinimų vieta, pobūdis, raudonos spalvos nubrėžimas – kai jų abiejų automobiliai yra juodos spalvos, parodo, kad nukentėjusiosios automobilį apgadino ne jos vairuojamas automobilis. Pažymi, kad jos automobilio žibintai yra raudonos spalvos, tačiau jie neapgadinti. Šie E. N. parodymai bylos duomenimis nebuvo paneigti, todėl netikėti jais teismui nebuvo pagrindo. Nukentėjusioji Ž. B. parodė, kad ji matė, kaip automobilis „Hyundai“ išvažiuodamas du kartus atsitrenkė į jos automobilį, nuo ko jis net sujudėjo, ji spėjo nufotografuoti jį. Dėl ant jos automobilio esančio raudonos spalvos įbrėžimų, nukentėjusioji mano, kad galimai pareiškėjos automobilis perdažytas, galbūt buferio pirminė spalva yra raudona. Sugadinimų aukštis atitiko, be to, ji pati matė atsitrenkimus automobiliu į jos automobilį. Kartu su E. N. važiavęs liudytojas R. J. paaiškino, kad išvažiuojant iš kiemo jis jokio atsitrenkimo į kitą automobilį nepajuto. Kai jis apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, pamatė, kad pažeidimai yra raudonos spalvos. Po to apžiūrėjo Evijos automobilio galinę dalį, jokio nubraukimo nematė, todėl nukentėjusiajai pasakė, kad pažeidimas negali būti padarytas jų automobiliu. Nukentėjusiosios automobilio labiausiai atsikišusi dalis yra plastikinis numerio rėmelis, kuris ir būtų labiausiai nukentėjęs, jei jie būtų įvažiavę į jos automobilį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pateiktų automobilių fotonuotraukų po įvykio, nukentėjusiosios Ž. B. automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytas raudonos spalvos apgadinimas, kuris savo spalva, lokalizacija ir dydžiu neatitinka pareiškėjos E. N. vairuotojo automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turimo apgadinimo - įbrėžimo ant automobilio galinės dalies, kurį pareiškėja E. N. ir liudytojas R. J. įvardijo kaip seną.

11. Vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, lapas 8), nurodyta, kad transporto priemonė, kuri po eismo įvykio išvyko ir buvo rasta ties kitu namu, buvo aprašyta transporto priemonės apžiūros protokole, minėtame protokole aprašyti jos apgadinimai. Kadangi automobilių apgadinimai, įvertinus paklaidą atitiko, pranešėja pateikė eismo įvykio metu užfiksuotas automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris JH0979, nuotraukas, E. N. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ROIK 24233989581. Kaip matyti iš šio pranešimo turinio, jame tik deklaratyviai nurodyta, jog apgadinimai, įvertinus paklaidą atitiko, tačiau aplinkybes, jog nei abiejų automobilių apgadinimų lokacija, nei spalva neatitinka, patvirtina ne tik apklaustų asmenų parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys. E. N. vairuotas automobilis ir nukentėjusiosios automobilis yra tamsūs, tačiau nukentėjusiosios automobiliui padarytas raudonos spalvos apgadinimas, kas akivaizdžiai prieštarauja išvadai, jog toks apgadinimas galėjo būti padarytas E. N. vairuotu automobiliu „Hyundai“. Nukentėjusiosios teiginys, jog automobilio „Hyundai“ pradinė spalva galėjo būti raudona, yra deklaratyvus ir taip pat šiuo automobiliu padaryto įbrėžimo nepatvirtina. Liudytojas R. J. parodė, kad nukentėjusiosios automobilio labiausiai atsikišusi dalis priekyje yra plastikinis numerio rėmelis, tačiau po įvykio jis yra nė kiek nesugadintas, kas taip pat nepatvirtina pareiškėjos kaltės dėl automobilio apgadinimo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad automobiliui „Hyundai“ vieną kartą atsitrenkus į jos automobilį, automobilis pasuko kampu ir dar kartą atsitrenkė į jos automobilį, nuo ko jos automobilis net pajudėjo, tačiau byloje nepaneigta aplinkybė, jog išvažinėjant iš stovėjimo vietos E. N. pasuko į kairę, todėl judėdama atgal negalėjo kliudyti dešinės nukentėjusiosios automobilio pusės, kurioje konstatuotas apgadinimas.

12. Remiantis aptartu, konstatuojama, jog sprendimas panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą, kuriuo E. N. pripažinta padariusi ANK 417 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir jai skirta administracine nuobauda, yra teisingas, ir todėl nėra pagrindo tenkinti institucijos skundo reikalavimą panaikinti apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą.

13. Taigi, aptartų duomenų visuma byloje nustatyta, kad ANK 417 straipsnio 5 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas – apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo padarytas, tačiau šie duomenys neduoda pagrindo išvadai, jog šį nusižengimą padarė E. N..

14. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių.

15. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

16. Apylinkės teismas, kaip minėta, pagrįstai konstatavo, kad E. N. kaltei pagrįsti įrodymų nesurinkta, tačiau taip pat pripažino, kad Ž. B. automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, t. y., dėl teisės pažeidimo padarymo fakto abejonių taip pat nekilo. Taigi, apylinkės teismas, nustatęs, kad automobilis, kuriuo galimai buvo padarytas šioje byloje fiksuotas administracinis nusižengimas, bei jo vairuotojas nebuvo nustatinėjamas, turėjo panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, nes, siekiant nustatyti automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, bei jo vairuotoją, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kas teismui sudarytų sunkumų. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas to nepadarė, todėl pažeidė proceso teisės normą – ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taigi, tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes tokiu sprendimu suponuojama išvada, jog nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

17. Pagal ANK 642 straipsnio 4 dalį apylinkės teismas, panaikindamas nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukdamas, priima nutarimą, o panaikindamas nutarimą ir grąžindamas bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, – nutartį. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 5 dalį E. N. nutraukta apylinkės teismo nutarimu. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto yra nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi nepanaikintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimas būtų kliūtis tęsti administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 5 dalyje, tyrimą, todėl šis nutarimas ne keistinas, o naikintinas.

18. Šioje nutartyje konstatuota, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą, kuriuo E. N. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 417 straipsnio 5 dalyje, yra pagrįstas. Panaikinus Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarimą, liktų galioti šiuo nutarimu panaikintas neteisėtas ir nepagrįstas Institucijos nutarimas, todėl šia nutartimi naikintinas ir minėtas Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. priimtas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutarimą ir priimti nutartį administracinio nusižengimo byloje:

panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7042-2024 (ROIK Nr. 24233989581), kuriuo E. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje padarymą buvo paskirta 11 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.