- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-470-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01478-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos rajono savivaldybei
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „AR Šiauliai“
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-470-777/2014
2014 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiasis asmuo UAB „AR Šiauliai“, dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-04 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad 2011-02-02 nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), krentantis sniegas sugadino ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos esantį UAB „AR Šiauliai“ priklausantį oro kondicionierių. Įvykio metu turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), galiojo draudimo apsauga, turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „AR Šiauliai“ pateikė ieškovei kondicionieriaus defektų aktą, pagrindžiantį, kad įvykio metu oro kondicionierius sugadintas nepataisomai, t. y. sulaužytas kondicionieriaus korpusas, nepataisomai sugadintas šilumokaitis, tvirtinimo kronšteinai, sulaužyti freoniniai vamzdžiai, išbėgo freonas. Pagal šį dokumentą išorinio kondicionieriaus bloko pakeitimo išlaidos sudarė 3 538 Lt be PVM. Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 3 438 Lt (minus 100 Lt besąlyginė išskaita). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastato – sporto salės, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovė. Atsakovė, būdama minėto pastato savininkė, valdė pastatą. Trečiajam asmeniui atsirado žala. Tarp pastato trūkumo ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl atsakovė yra atsakinga už dėl pastato trūkumo trečiajam asmeniui padarytą žalą. Ieškovė 2012-03-14 pretenzija ragino atsakovę geruoju atlyginti žalą, tačiau atsakovė turtinės žalos neatlygino. Prašė iš atsakovės priteisti 3 438 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galėtų atsirasti atsakovės, kaip statinių savininkės (valdytojos), atsakomybė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad buvo sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis kondicionierius. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad kondicionierių sugadino būtent nuo atsakovei priklausančio pastato krentantis sniegas. Atsakovės atstovai apžiūrint įvykio vietą ieškovės atstovams bei policijos pareigūnams kviečiami nebuvo. Praėjus daugiau nei metams nuo įvykio ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovės specialistai įvertino įvykio aplinkybes vietoje – atliko matavimus, įvertino trečiojo asmens bei savivaldybės pastatų stogo dangas ir kt., konstatavo, jog nėra tiesioginių įrodymų, kad nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato stogo krisdamas sniegas sugadino trečiajam asmeniui priklausantį turtą – kondicionierių. Prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3 438 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 438 Lt sumos nuo 2013-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 381 Lt ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2009-10-29 su trečiuoju asmeniu sudarė turto draudimo sutartį, jos pagrindu išduotas liudijimas TAI Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeitimas galioja nuo 2009-10-29) ir nuo 2009-10-29 iki 2021-10-28 apdrausti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11). Galiojant draudimo sutarčiai, 2011-02-02 sniego nuošliauža sugadino ieškovės apdrausto pastato kondicionierių (b. l. 5–8). Pagal trečiojo asmens pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2011-02-08 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes trečiajam asmeniui priklausantis turtas sugadintas netyčia (b. l. 12–16). Ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 3 438 Lt draudimo išmoką ir 2012-03-14 pateikė pretenziją atsakovei. Atsakovė atsisakė patenkinti pretenziją. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai – kondicionieriaus defektacijos aktas (b. l. 17), draudiminio įvykio pranešimas-paskaičiavimas (b. l. 5–8), pranešimas apie nuostolių atlyginimą (b. l. 18) ir išrašas iš ieškovės sąskaitos (b. l. 19) patvirtina, kad trečiajam asmeniui padaryta 3 438 Lt žala. Ieškovė šią žalą trečiajam asmeniui atlygino ir įgijo reikalavimo teisę į asmenį, dėl kurio kilo žala. Įvykio metu atsakovė buvo pastato savininkė. Nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato nukritęs apledėjusio sniego luitas sugadino trečiojo asmens turtą. Konstatavo, kad įvykio mechanizmas buvo būtent toks. Nuo pat žalos padarymo fakto užfiksavimo 2011-02-03 buvo aišku, jog žalą trečiojo asmens turtui padarė nuo atsakovei nuosavybes teise priklausančio pastato stogo kritęs sniego luitas. Ši aplinkybė užfiksuota apie įvykį policijai bei ieškovei pranešusių asmenų paaiškinimuose, nešališko asmens – policijos pareigūno darytoje fotografijoje, taip pat ir atsakovės sudarytoje schemoje ir fotografijose (b. l. 25–28). Iš minėtų įrodymų nustatyta, kad pastatai stovi arti vienas kito, sugadintas kondicionierius pakabintas pakankamai aukštai, transporto priemonėms ar kitiems objektams, bent teoriškai galintiems padaryti šiuos apgadinimus, patekti į šią teritoriją galimybių nėra. Iš policijos pareigūno tiriant šį įvykį darytos fotografijos nustatyta, kad tą pačią dieną, kai gautas pranešimas, ant atsakovei priklausančio namo stogo dar buvo pavojingai slystančio sniego. Ant trečiojo asmens stoto tokio sniego neužfiksuota. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė jos reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes, o atsakovė – ne. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad pastato priežiūrą buvo pavedusi atlikti kitam asmeniui. Atsakovei nepašalinus sniego nuo stogo, nesiimant veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą dėl nuo pastato stogo nukritusio sniego. Be to, konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, nurodytų CK 6.270 str. 1 d., t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad yra atsakinga už padarytą žalą, nepateikė įrodymų (neprašė skirti ekspertizės, apklausti liudytojų), leidžiančių daryti tokią išvadą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nebuvo informuota apie įvykį, neleidžia daryti išvados, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepagrįsti. Pretenzijos dėl žalos atlyginimo pateikimas 2012-03-14, atsakovei neprašant taikyti ieškinio senaties, taip pat nėra pagrindas ieškinį atmesti. Nurodė ir tai, kad atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl žalos dydis yra apskaičiuotas tinkamai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teismui paduotas praėjus daugiau nei 2 metams 7 mėnesiams nuo draudžiamojo įvykio. Nurodė ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galėtų atsirasti atsakovės, kaip statinių savininkės (valdytojos), atsakomybė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad buvo sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis kondicionierius. Tačiau nėra įrodymų, kad kondicionierių sugadino būtent nuo atsakovei priklausančio pastato krentantis sniegas. Nurodė, kad apeliantei abejonių kelia pats draudžiamojo įvykio buvimo faktas dėl to, kad apie jį buvo pranešta praėjus parai, kai buvo fiksuojamas įvykis (tik viena fotonuotrauka), nefiksuotas sugadintas turtas, nefiksuotas trečiojo asmens pastato stogas, neaišku, ar iš viso įvyko sniego kritimas (neužfiksuotas sniegas ant žemės, ant kondicionieriaus). Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė atstumą tarp pastatų (1,39–2,08 m atstumu). Viename gale tarp pastatų yra 3,75 m atstumas, kitame – 2,85 m. atstumas. Vietoje, kur yra kondicionieriai, atstumas tarp pastatų yra 3,57 m. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad niekas kitas negalėjo sugadinti kondicionieriaus, nes jis yra pakankamai aukštai. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kondicionieriai pakabinti skirtinguose aukščiuose, lengvai pasiekiami rankomis, turi apsauginius stogelius. Nurodė, kad nepagrįsta yra ir teismo išvada, jog patekti į šią teritoriją nėra galimybių. Nurodė ir tai, kad atsakovės atstovai apžiūrint įvykio vietą nebuvo kviečiami.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnų surinkti duomenys apie įvykį nepatikimi ir neturi įrodomosios vertės. CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nurodė, kad byloje esantį 2011-02-08 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdavė kompetentingas asmuo – tyrėjas A. D., o jį patvirtino viršininkas E. Z.. Nutarimas atitinka tokiam dokumentui keliamus formos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį dokumentą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu ir nurodė, kad trečiojo asmens turtą sugadino nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato stogo krentantis sniegas. Nurodė, kad nepagrįstas yra atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovė atlygino trečiojo asmens patirtą žalą ir subrogacijos pagrindu įgijo teisę išsireikalauti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovės. Ieškovę ir atsakovę sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Ieškovė, kuriai perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įstojo vietoje trečiojo asmens į deliktinę prievolę. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. LR CPK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl ieškinio senaties
Apeliantė skundu prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teismui paduotas praėjus daugiau nei 2 metams 7 mėnesiams nuo draudžiamojo įvykio. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Visų pirma, LR CPK 312 str. nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė atsiliepime ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašymo dėl ieškinio senaties nereiškė. Todėl apeliaciniame skunde negali teikti minėto prašymo. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 8 d. Todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl kitų skundo argumentų
Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galėtų atsirasti atsakovės, kaip statinių savininkės (valdytojos), atsakomybė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad buvo sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis kondicionierius. Tačiau nėra įrodymų, kad kondicionierių sugadino būtent nuo atsakovei priklausančio pastato krentantis sniegas. Nurodė, kad apeliantei abejonių kelia pats draudžiamojo įvykio buvimo faktas dėl to, kad apie jį buvo pranešta praėjus parai, kai buvo fiksuojamas įvykis (tik viena fotonuotrauka), nefiksuotas sugadintas turtas, nefiksuotas trečiojo asmens pastato stogas, neaišku, ar iš viso įvyko sniego kritimas (neužfiksuotas sniegas ant žemės, ant kondicionieriaus). Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė atstumą tarp pastatų (1,39–2,08 m, atstumu). Viename gale tarp pastatų yra 3,75 m atstumas, kitame – 2,85 m. atstumas. Vietoje, kur yra kondicionieriai, atstumas tarp pastatų yra 3,57 m. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad niekas kitas negalėjo sugadinti kondicionieriaus, nes jis yra pakankamai aukštai. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kondicionieriai pakabinti skirtinguose aukščiuose, lengvai pasiekiami rankomis, turi apsauginius stogelius. Nurodė, kad nepagrįsta yra ir teismo išvada, jog patekti į šią teritoriją nėra galimybių. Nurodė ir tai, kad atsakovės atstovai apžiūrint įvykio vietą nebuvo kviečiami. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje pateikti duomenys: trečiojo asmens 2011-02-03 pranešimas- paskaičiavimas dėl draudiminio įvykio (b. l. 5–6), ieškovės 2011-02-03 duomenys apie sunaikintą, sugadintą turtą bei jo liekanas (b. l. 7–8), trečiojo asmens 2011-02-03 pranešimas Klaipėdos AVP Klaipėdos r. PK viršininkui (b. l. 13), 2011-02-03 įvykio vietos fotolentelė, sudaryta tyrėjo A. D. (b. l. 14) ir 2011-02-08 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15), patvirtina, kad nuo atsakovei priklausančio pastato stogo krentantis sniegas sugadino trečiajam asmeniui priklausantį kondicionierių. Prieštaravimų tarp nešališko asmens – tyrėjo A. D. surinktos medžiagos ir trečiojo asmens bei ieškovės nurodytų aplinkybių nenustatyta. Nesant prieštaravimų dėl įvykio ir jo metu padarytos žalos, taip pat nesant duomenų, kad trečiojo asmens turtas sugadintas tyčia, atsakovės nurodytos abejonės dėl draudžiamojo įvykio buvimo fakto, taip pat argumentai, kad atsakovės atstovai apžiūrint įvykio vietą nebuvo kviečiami, nėra pakankami pašalinti atsakovės atsakomybę (ieškinį atmesti ar tenkinti iš dalies). Juolab kad tokiam reikalavimui pareikšti yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ir nenumatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Apeliacinį skundą atmetus atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovės ar trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.