Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-556-39-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-01-18
Bylos Nr.: A-556-39-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laime Baltrunaite (pirm.), Arunas Sutkevicius, Antanas Ablingis
Pareiškėjas: uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus ukas“
Atsakovas: Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Suinteresuotas asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai

Kategorijos

9.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracine byla Nr. A556 – 39/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Laimes Baltrunaites (kolegijos pirmininkas) ir Aruno Sutkeviciaus (pranešejas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Kestuciui Kadonui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus ukas“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 29 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus ukas“ skunda atsakovui Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas uždaroji akcine bendrove ,,Vilniaus ukas“ (toliau – ir pareiškejas, UAB ,,Vilniaus ukas”) kreipesi i teisma su skundu (b. l. 40-41), kuri patikslino (b. l. 3-6), prašydamas panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir Mokestiniu gincu komisija) 2004 m. balandžio 16 d. sprendima Nr. S-136-(7-96/2004); atnaujinti mokestini patikrinima, išreikalaujant dokumentus iš baudžiamosios bylos Nr. 48-1-030-02; ipareigoti Valstybines mokesciu inspekcijos pareigunus, atliekant mokestini patikrinima, vadovautis baudžiamojoje byloje surinktais irodymais ir priimtais sprendimais.

Pareiškejas nurode, kad Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2003 m. balandžio 25 d. prieme sprendima del patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 17-2-99, kuriame nurodoma bendrovei sumoketi 27 181 Lt pridetines vertes mokescio (toliau – ir PVM), 13 591 Lt PVM baudos, 2 533,63 Lt PVM delspinigiu, 453 Lt atskaitymu i keliu fonda, 164,59 Lt atskaitymu i keliu fonda delspinigiu, 36 133 Lt juridiniu asmenu pelno mokescio, 1 592,16 Lt juridiniu asmenu pelno mokescio delspinigiu ir 79 531 Lt bauda. Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2004 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 69-63 patvirtino Inspekcijos 2003 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 17-2-99 nurodymus sumoketi minetus mokescius, o baudos, skirtos pagal Mokesciu administravimo istatymo (toliau – ir MAI) 50 straipsnio 3 dali, skyrimo nagrinejima sustabde iki bus išnagrineta baudžiamoji byla Nr. 48-1-030-02. Mokestiniu gincu komisija 2004 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. S-136-(7-96/2004) paliko galioti VMI prie FM sprendima. Pareiškejas nurode, kad Mokestiniu gincu komisija prieme sprendima paviršutiniškai ir visai neisigilinusi i 2004 m. kovo 9 d. skunde pateiktus argumentus, nebuvo atsižvelgta i bendroves prašymus ir minetieji prašymai nebuvo tinkamai ivertinti. Pagal MAI 27l straipsni, mokesciu administratoriui suteikta teise naudoti netiesiogini mokescio bazes nustatymo metoda. Pagal VMI prie FM viršininko 2001 m. rugpjucio 31 d. isakymu Nr. 218 patvirtintu Mokesciu moketoju patikrinimu atlikimo, patikrinimu rezultatu iforminimo ir patikrinimo aktu tvirtinimo taisykliu 62 punkta Valstybines mokesciu inspekcijos pareigunas, taikydamas netiesioginio nustatymo metodus, patikrinimo akto nustatomojoje dalyje privalo nurodyti priežastis, del kuriu yra priimtas sprendimas taikyti netiesiogini mokescio bazes nustatymo metoda. Minetame akte pareigunas šiu priežasciu nenurode, tai leidžia manyti, kad šiu priežasciu arba nera, arba pareigunu sprendimas yra nepagristas. Nenurodydamas priežasciu, pareigunas ne tik pažeidžia istatyma, bet ir užkerta kelia mokesciu moketojui pateikti pozicija ir atsikirtimus - kodel butent šis metodas yra taikomas jo atžvilgiu, perkelia irodinejimo našta mokesciu moketojui. Bendrove ši momenta yra akcentavusi 2003 m. kovo 29 d. atsikirtimuose bei 2003 m. gegužes 22 d. skunde, taciau i minetuosius argumentus visiškai nebuvo atsižvelgta, ar kaip nors kitaip i juos reaguota, jie neanalizuoti. Tai procesinis pažeidimas ir patikrinimo aktas turetu buti panaikintas, o jeigu butu priimamas naujas sprendimas, tai šio metodo taikymo pagrindai turetu buti nurodomi. Mokestiniu gincu komisijos sprendime Nr. S-136-(7-96/2004) yra išdestomos galimos priežastys, del kuriu gali buti netiesiogiai nustatytos mokescio bazes, cituojamas visas pareigunams suteiktu priemoniu taikymo sarašas, taciau sprendime nieko nekalbama apie tai, kodel butent viena ar kita priemone taikytina, nenurodytas ryšys tarp istatymu ir nustatytu faktu. Tiek 2003 m. gegužes 22 d. skunde, tiek 2004 m. kovo 9 d. skunde bendrove praše mokesciu administratoriaus paaiškinti, kodel patikrinimo akte mokesciu administratorius remiasi neturinciais juridines galios (kuriuos pats mokescio administratorius ivardija kaip ,,neoficialius“) arba procesiškai nepatvirtintais (tokie baudžiamojoje byloje surinkti epizodiški liudytoju apklausos protokolu išrašai) dokumentais, kodel pats mokesciu administratorius padaro išvadas pagal baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, kai tuo tarpu šiu irodymu dar nera apibendrinusi ir patvirtinusi nei viena iš tokias teises turinciu instituciju (teismas, teisesaugos organai).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija, atstovaujanti VMI prie FM interesams, atsiliepimu i skunda (b. l. 46-48) praše skundo nepatenkinti.

Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija nurode, kad 2003 m. vasario 14 d. patikrinimo akto III dalyje (kaip kad reikalauja VMI prie FM viršininko 2001 m. rugpjucio 31 d. isakymu Nr. 218 patvirtintu Mokesciu moketoju patikrinimu atlikimo, patikrinimu rezultatu iforminimo ir patikrinimo aktu tvirtinimo taisykliu 62 p.) išsamiai aprašytos priežastys, del kuriu buvo konstatuota, kad mokesciu baze nustatyti tiesiogiai pagal buhalterines apskaitos dokumentus negalima. Kaip nurodoma patikrinimo akte, iš Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos buvo gauta medžiaga apie pareiškejo neapskaitytas pajamas, kurios nebuvo itrauktos i mokesciu deklaracijas bei neapskaitytos buhalterines apskaitos dokumentuose. Akte išsamiai nurodyta informacija, kuria buvo remiamasi apskaiciuojant mokescio baze: tai pareiškejo pateikti apskaitos dokumentai, asmenu, pirkusiu prekes iš pareiškejo, paaiškinimai, Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos pareigunu ir pareiškejo paimti neoficialus žiniarašciai. Remiantis minetais šaltiniais buvo nustatyta, kad pareiškejas apskaite ne visas pajamas, gautas iš G. R., V. P. ir O. G. Išanalizavus visa turima informacija, buvo konstatuota, kad pareiškejo buhalterines apskaitos dokumentuose užfiksuotos ne visos realiai gautos pajamos, todel yra pagrindas taikyti netiesioginius mokesciu bazes nustatymo metodus. Kaip matyti iš byloje esancios medžiagos, netiesioginio mokescio bazes nustatymo ekonominio modelio metodo taikymo priežastys buvo nurodytos tiek patikrinimo metu, tiek ir priimant velesnius sprendimus, todel teigti, kad pareiškejas nežinojo, kuo butent remiantis Inspekcija taike netiesioginius mokescio bazes nustatymo metodus, nera pagrindo. Nepagristas pareiškejo teiginys, kad Inspekcija neteisetai remesi baudžiamojoje byloje surinktais irodymais bei dokumentais, kurie neturi juridines galios. Inspekcijos nuomone, tai, kad baudžiamoji byla, kurioje surinkti mineti duomenys, dar nera pasibaigusi, nereiškia, jog mokesciu administratorius negali vadovautis šioje byloje surinktais irodymais, nes irodinejimo priemoniu leistinumo suvaržymu istatymai nenumato. Nustatant mokescio baze netiesiogiai vertinami ne imones pateikti buhalterines apskaitos dokumentai, bet kiti irodymai, kuriais remiantis galima nustatyti realias imones pajamas. Todel Inspekcija nustatydama pareiškejo mokesciu baze galejo remtis ir neoficialiais dokumentais, tokiais kaip žiniarašciai, nepasirašytos saskaitos ir panašiai. Inspekcija pagristai remesi visais byloje esanciais irodymais nustatydama pareiškejo mokesciu baze bei papildomai priskaiciavo moketinus mokescius nuo buhalterineje apskaitoje neapskaitytu pajamu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. liepos 29 d. sprendimu (b. l. 85-89) pareiškejo skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas nustate, kad mokesciu administratorius atlikdamas patikrinima mokescio bazei nustatyti taike netiesioginius mokescio bazes nustatymo metodus, kuriu taikyma reglamentuoja Mokesciu administravimo istatymo 27¹ straipsnis ir Vyriausybes 1998 m. rugsejo 3 d. nutarimas Nr. 1073 ,,Del mokescio bazes netiesioginio nustatymo“. Netiesioginiai mokescio bazes nustatymo metodai reiškia specialia mokescio apskaiciavimo tvarka. Kad butu pagrindas nesivadovauti bendromis mokescio apskaiciavimo normomis, turi buti irodytas specialios teises normos turinyje itvirtintas faktas, leidžiantis taikyti specialia norma. Bendros mokescio apskaiciavimo tvarkos nesilaikymas, kai nera konkretaus teisinio pagrindo taikyti specialia norma, reikštu mokescio moketojo pareigos ir teises moketi tik istatyme nustatyto dydžio mokescius ir tik istatymo nustatyta tvarka pažeidima. Teismas, ivertines nagrinejamo mokestinio ginco faktines aplinkybes ir mokescio bazes netiesioginio nustatymo metodu taikymo teisini pagrinda, konstatavo, kad netiesioginiai mokescio bazes nustatymo metodai pareiškejui buvo taikyti pagristai. Mokesciu administratorius, gaves iš Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos medžiaga apie neapskaitytas bendroves pajamas, kuriu pareiškejas neiraše i istatymuose nustatyta tvarka patvirtintas mokesciu deklaracijas, neapskaite buhalterines apskaitos dokumentuose, atsižvelgdamas i faktus ir turima informacija, nutare pareiškejui apskaiciuojant mokescius už laikotarpi nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 taikyti netiesiogini mokescio bazes nustatymo metoda. Inspekcija 2003 m. vasario 14 d. patikrinimo akto Nr. 07-02-31-1336(1600033725) III dalyje apraše priežastis, del kuriu konstatuota, kad mokesciu baze nustatyti tiesiogiai, pagal buhalterines apskaitos dokumentus, negalima. Nurode netiesioginio mokesciu bazes nustatymo metodu taikymo pagrindus. Todel pareiškejo argumentas, kad mokesciu administratorius pažeide VMI prie FM viršininko 2001 m. rugpjucio 31 d. isakymu Nr. 218 patvirtintu Mokesciu moketoju patikrinimu atlikimo, patikrinimu rezultatu iforminimo ir patikrinimo aktu tvirtinimo taisykliu 62 punkta, yra nepagristas. Mokesciu administratorius, del aukšciau nurodytu priežasciu, negalejo vadovautis bendromis mokescio apskaiciavimo normomis ir pagristai taike specialia teises norma ir mokescio baze nustate netiesioginiu mokescio bazes nustatymo metodu pagalba. Pareiškejas iš esmes negincija apskaiciuotu mokesciu dydžio, jis nesutinka tik su paties metodo taikymo pagristumu. Irodinejimo našta teisingai apskaiciuojant mokescio suma mokesciu moketojo patikrinimo metu tenka mokesciu administratoriui. Irodymu, patvirtinanciu, kad apskaiciuotoji mokesciu suma yra neteisinga, nepateikta, todel teismas padare išvada, kad ji apskaiciuota teisingai. Mokesciu istatymai, budami teises aktais, skirtais specialiam apmokestinimo tvarkos reglamentavimui, paprastai nustato ne tik mokesciu moketoja, mokescio baze, mokescio tarifa, mokescio lengvatas, baudas, delspinigius, taciau ir mokescio mokejimo bei išieškojimo taisykles, tai pat apibrežia ir tvarka, kuria remiantis vienas ar kitas mokestis yra apskaiciuojamas. Teismas, ivertines mokesciu administratoriaus mokestinio ginco metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad mokesciu administratorius tinkamai aiškino ir taike istatymus, prieme pagristus ir teisetus sprendimus. Šiuo metu kai kuriu faktiniu aplinkybiu buvimas, kurios buvo nustatytos mokesciu administratoriaus, patvirtintas ir teisme. Esant tokioms aplinkybems, pareiškejo reikalavimai del mokestinio patikrinimo atnaujinimo ir ipareigojimo Valstybines mokesciu inspekcijos pareigunu, atliekant mokestini patikrinima, vadovautis baudžiamojoje byloje surinktais irodymais ir priimtais sprendimais yra nepagristi.

III.

Pareiškejas apeliaciniu skundu (b. l. 102-104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 29 d. sprendima ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bendrove negali atsakyti už veiksmus, kuriu ji nepadare, ir moketi mokescius nuo pajamu, kuriu ji negavo. Baudžiamojoje byloje yra surinkti visi irodymai, kad bendrove negavo pajamu pagal akte išvardintus sandorius.

2. Teismas turetu išsiaiškinti, kodel baudžiamojoje byloje keitesi asmenu parodymai, pagrindus, kodel vienais remiamasi, o kitais ne, kvalifikuotai ivertinti veikas už melagingus liudijimus. Kilusiems akivaizdiems prieštaravimams tarp dokumentu turinio ir ju formos bei paskirties Valstybines mokesciu inspekcijos pareigunai neteisetai prisidenge Ekonominiu modeliu metodu, kai privalejo kreiptis i atitinkamas teisesaugos institucijas del dokumentu klastojimo.

3. Valstybines mokesciu inspekcijos pareigunai akte mini ,,laisvos formos“ saskaitas-fakturas, taciau nededa jokiu pastangu ju tinkamam teisiniam ivertinimui. Toks neteisingas situacijos ivertinimas sukuria idealias salygas nesažiningiems asmenims klastojant dokumentus pasipelnyti bendroves saskaita ne tik nemokant mokesciu, bet ir neužsitraukiant jokios atsakomybes už atliktus veiksmus, o tuo tarpu sažiningai mokescius mokanciam ukio subjektui perkelti atsakomybes našta, skaiciuojant mokescius bendrovei, o ne tiems kas realiai gavo pajamas.

4. Teismas sprendime nurodo, kad pareiškejas iš esmes negincija apskaiciuotu mokesciu dydžio. Tokia teismo išvada prieštarauja pareiškejo pozicijai per visa mokestinio ginco laikotarpi, kurios jis laikosi nepripažindamas iš esmes visos neteisetai priskaiciuotos mokesciu sumos.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija, atstovaujanti VMI prie FM interesams, atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 110-112) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.

Inspekcija nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinejo pareiškejo skunda, tinkamai išaiškino ir taike istatymus. Teismas pagristai atmete pareiškejo prašyma iškviesti liudytojus ir prijungti visa baudžiamaja byla. Pareiškejas nepagristai nurodo, kad Inspekcija mokescio baze skaiciavo remdamasi konkreciais dokumentais, todel negalima laikyti, jog buvo taikomi netiesioginiai mokescio bazes nustatymo metodai. Pagal MAI, mokescio baze gali buti nustatoma arba tiesiogiai pagal buhalterines apskaitos, o ne kokius nors kitus dokumentus, arba netiesiogiai, taikant netiesioginius mokescio bazes nustatymo metodus. Vyriausybes 1998 m. rugsejo 3 d. nutarimo Nr. 1073 ,,Del mokescio bazes netiesioginio nustatymo“ 5 punktas numato, kad netiesiogiai nustatydamas mokescio baze, mokesciu administratoriaus pareigunas turi teise naudotis informacija, gauta iš teisesaugos instituciju, iš imoniu, istaigu, organizaciju bei asmenu, iš kitu mokescio moketojo pajamas bei išlaidas nurodanciu šaltiniu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokescio baze buvo nustatyta ne pagal pareiškejo pateiktus buhalterines apskaitos dokumentus (nes juose užfiksuotos ne visos pareiškejo pajamos), o pagal liudytoju paaiškinimus, imoneje rastus neoficialius žiniarašcius ir kt. Taigi teigti, kad nebuvo taikomi netiesioginiai mokescio bazes nustatymo metodai, nera jokio pagrindo. Pažymi, kad nustatant mokescio baze netiesiogiai vertinami ne imones pateikti buhalterines apskaitos dokumentai, bet kiti irodymai, kuriais remiantis galima nustatyti realias imones pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Mokestinis gincas iškilo del to, kad, pareiškejo nuomone, mokesciu administratorius, nustatydamas mokesciu baze, nepagristai taike netiesiogini mokesciu bazes nustatymo metoda – ekonominiu modeliu metoda.

Mokesciu administravimo istatymo 27¹ straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2004 m. gegužes 1 d. ir taikytina sprendžiant ši ginca, nes Mokestiniu gincu komisijos sprendimas buvo priimtas 2004 m. balandžio 16 d.) buvo numatyta, kad jei mokescio bazes neimanoma nustatyti mokescio istatymo nustatyta tvarka, mokescio administratorius, atsižvelgdamas i faktus, aplinkybes bei kita turima informacija, turi teise netiesiogiai nustatyti mokescio baze ir pasirinkti mokescio bazes nustatymo metodus. Mokescio bazes netiesioginio nustatymo metodus tvirtina Vyriausybe ar jos igaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1998 m. rugsejo 3 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau ir – Nutarimas; redakcija iki 2004 m. gegužes 26 d.) patvirtino Mokescio bazes netiesioginio nustatymo metodus (toliau - ir Metodai), reglamentuojancius mokescio bazes netiesiogini nustatyma. Nutarimu patvirtintu Metodu 2 punkte buvo pažymeta, kad mokescio baze nustatoma netiesiogiai tuo atveju, kai jos neimanoma nustatyti mokescio istatymu nustatyta tvarka. Metodu skyriuje Mokescio bazes netiesioginio nustatymo atvejai buvo pateiktas sarašas atveju, kada mokesciu baze nustatoma netiesiogiai, o Metodu skyriuje Mokescio bazes netiesioginio nustatymo metodai išvardinti taikytini metodai netiesiogiai nustatant mokescio baze.

Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos viršininko 2001 m. rugpjucio 31 d. isakymu Nr. 218 buvo patvirtintos Mokesciu moketoju patikrinimu atlikimo, patikrinimu rezultatu iforminimo ir patikrinimo aktu tvirtinimo taisykles (toliau ir - Taisykles), nustatancios mokesciu administratoriaus pareigunu vykdomu mokesciu moketoju (mokesti išskaiciuojanciu asmenu) patikrinimu atlikimo proceduras, taisykles, pagal kurias turi buti vykdomas patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytu faktu iforminimas bei patikrinimo akto tvirtinimas. Pagal Taisykliu 62 punkta, kai pareigunas taiko mokesciu bazes netiesioginio nustatymo metodus, tai patikrinimo akto nustatomojoje dalyje jis turi skirti atskira dali priežasciu, del kuriu yra taikomi šie metodai, ir detaliam apskaiciuotos mokesciu bazes (šie apskaiciavimai gali buti pateikiami patikrinimo akto prieduose) bei nuo jos papildomai priskaiciuotu mokesciu sumu, delspinigiu ir baudu nustatymo aprašymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A1-495/2005 (procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.7.1; 9.7.2) taip pat yra pažymejes, kad “Mokesciu administravimo istatymo 27¹ straipsnis ir Metoduose nurodyti atvejai, kuriems esant galimas mokescio bazes netiesioginio nustatymo metodu taikymas, rodo, kad šiuos metodus galima taikyti tada, kai yra duomenu, jog mokesciu moketojas slepia mokescius. Mokesciu slepimo atveju mokesciu baze sumažinama slepiant realiai ivykusias ukines operacijas, buhalterines apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neivykusias ukines operacijas, fiksuojant kitokio turinio, nei realiai ivyko, ukines operacijas ir kitais budais, neleidžianciais mokesciu bazes apskaiciuoti tiesiogiai”.

Išvardintu teises normu ir formuojamos administraciniu teismu praktikos pagrindu darytina išvada, kad mokesciu administratorius nustatyti mokescio baze netiesiogiai gali tik tuo atveju, jei mokescio bazes neimanoma nustatyti mokescio istatymo nustatyta tvarka, esant Metoduose išvardintiems atvejams ir taikant Metoduose nurodytus netiesioginio nustatymo metodus, patikrinimo akto nustatomojoje dalyje skiriant atskira dali priežastims, del kuriu yra taikomi šie metodai, ir detaliam apskaiciuotos mokesciu bazes (apskaiciavimus galimai pateikiant patikrinimo akto prieduose) bei nuo jos papildomai priskaiciuotu mokesciu sumu, delspinigiu ir baudu nustatymo aprašymui. Teises aktais nustatyto elgesio nesilaikymas gali buti pagrindu naikinti kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendima, taciau kiekvienu konkreciu atveju, tai turi buti sprendžiama pagal bylos aplinkybes.

Mokesciu administratorius, pareiškejui apskaiciuodamas mokescius, taike ekonominiu modeliu metoda (Metodu 8.7 p.), nes turejo informacijos apie bendroves neapskaitytas pajamas, t.y. vadovavosi Metodu 4.2 punktu (mokescio moketojas i mokescio deklaracija irašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie savo arba imones turta, pajamas, pelna ar ju naudojima bei 4.4.3 punktu (buhalterines apskaitos dokumentai (registrai) inter alia neatspindi tikrojo ivykdytu ukiniu operaciju turinio). 2003 m. vasario 14 d. patikrinimo akto III dalyje aprašytos priežastys, del kuriu buvo konstatuota, kad mokesciu baze nustatyti tiesiogiai pagal buhalterines apskaitos dokumentus negalima.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes teigtina, jog Valstybine mokesciu inspekcija laikesi Mokesciu administravimo istatymo 27¹ straipsnio reikalavimu, taike konkretu mokesciu bazes nustatymo metoda itvirtinta Nutarimu patvirtintuose Metoduose ir butent taip, kaip buvo apibrežta Metodu 4 punkte. Apraše priežastis del kuriu taikytas konkretus netiesiogines mokesciu bazes nustatymo metodas, ivykdydama reikalavima numatyta 2001 m. rugpjucio 31 d. isakymu Nr. 218 patvirtintu Mokesciu moketoju patikrinimu atlikimo, patikrinimu rezultatu iforminimo ir patikrinimo aktu tvirtinimo taisykliu 62 punkte. Todel yra pakankamas pagrindas teiginiui del kompetentingo viešojo administravimo subjekto elgesio pripažinimo atitikimo keliamiems reikalavimams itvirtintiems minetuose teises aktuose.

Kitas aktualus aspektas šioje byloje, suponuosiantis galutini sprendima tikrinamoje administracineje byloje, ar mokesciu administratorius turejo pakankama pagrinda mokescio baze apskaiciuoti netiesiogiai nustatant mokescio baze, t.y., ar egzistavo aplinkybes lemusios pastaraji sprendima. I ši klausima atsakytina vertinant surinktus byloje irodymus (visi faktiniai duomenys, kurie gali buti nustatomi tokiomis priemonemis, kaip proceso šaliu ir ju atstovu paaiškinimais, liudytoju parodymais, specialistu paaiškinimais ir ekspertu išvadomis, daiktiniais irodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo irodymais), vadovaujantis bendra irodinejimo taisykle, kad irodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 str.).

Kaip matyti iš administracineje byloje surinktu duomenu, apskaiciuojant mokescio baze, mokesciu administratorius remesi pareiškejo pateiktais apskaitos dokumentais, asmenu, pirkusiu prekes iš pareiškejo, paaiškinimais, Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos pareigunu iš pareiškejo paimtais neoficialiais žiniarašciais. Visi šie faktiniai duomenys patenka i irodymu savoka ir yra leistini, mokesciu administratoriui grindžiant užimta pozicija bei irodo, kad pareiškejas neapskaite pajamu, kurias privalejo apskaityti. Nebuvo kliuties mokesciu administratoriui remtis ir baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, nes ji taip pat atitinka irodymu definicija pagal Administraciniu bylu teisenos istatyma. Visu surinktu ir esanciu byloje irodymu visuma, bylojusi apie neapskaitytas pajamas, paneige galimybe apskaiciuoti mokescio baze iprastine tvarka, todel ir buvo pasirinktas vienas iš netiesioginio mokesciu bazes nustatymo metodu.

Tuo tarpu mokesciu moketojas, gincydamas sprendima del netiesiogines mokescio bazes nustatymo, nepateike duomenu, leidžianciu paneigti mokesciu administratoriaus sprendima ar juo suabejoti.

Del išdestytu priežasciu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, todel skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 29 d. sprendima palikti nepakeista, o uždarosios akcines bendroves „Vilniaus ukas“ apeliacini skunda atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisejai Antanas AblingisLaime BaltrunaiteArunas Sutkevicius