Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. L., R. L., R. S., P. I. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti: 1) iš atsakovo R. L. 46,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 Eur kompensacinių palūkanų; 2) iš atsakovo T. L. 69,47 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1,50 Eur kompensacinių palūkanų; 3) iš atsakovo R. S. 115,83 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3,60 Eur kompensacinių palūkanų; 4) iš atsakovo P. I. 81,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1,71 Eur kompensacinių palūkanų; 5) iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) iš atsakovų 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. 5 t., b. l. 26-29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra poilsio paskirties, pastate suformuoti 29 atskiri nekilnojamojo turto objektai (el. b. 1 t., b. l. 3-4, 5-10; 5 t., b. l. 34-38). Atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 47,77 kv. m. (el. b. 2 t., b. l. 158-159). A. Ž. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 36,16 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 31). R. L. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 39,92 kv. m. (el. b. 4 t., b. l. 186-188). P. I. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 33,68 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 32). T. L. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 28,66 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 33). Taip pat atsakovams ir trečiajam asmeniui priklauso dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): T. L. – 91/2000 dalis, R. S. 46/1000 dalys, R. L. 37/2000 dalys, P. I. – 32/1000 dalys, A. Ž. 34/1000 dalys (el. b. 5 t., b. l. 34-38).

2014 m. balandžio 16 d. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas vertintojas S. S., dalyvaujant draudėjo atstovui A. Ž., surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodė, jog 2014 m. balandžio 15 d. trūkus šalto vandens vamzdžiui perdangoje tarp trečio ir antro aukšto, sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų patalpų lubos, sienos, grindys. Kompetentingai tarnybai apie įvykį nepranešta, draudikui pranešta telefonu 2014 m. balandžio 15 d. (el. b. 1 t., b. l. 11-14). A. Ž. užsakymu, UAB „Skena“ atliko tyrimą ir 2014 m. gegužės 7 d. pateikė išvadą, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), suremontavimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikia 9 255,35 Lt (el. b. 1 t., b. l. 15-21). UAB „Jungtinės statybos“ 2014 m. birželio 4 d. išrašė A. Ž. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0014 už buto remonto darbus, kurios suma 9 255,35 Lt (el. b. 1 t., b. l. 23). AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. birželio 6 d. apskaičiavo 9 155,35 Lt draudimo išmoką ir 2014 m. birželio 11 d. išmokėjo ją A. Ž. (el. b. 1 t., b. l. 24, 25, 26). 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovams R. S., R. L., o 2016 m. vasario 12 d. ir P. I., T. L., bei kitiems butų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiams pasiūlymą, proporcingai jiems priklausančių butų plotui atlyginti 2 561,42 Eur žalą (iš bendrosios išmokos sumos atėmus A. Ž. priklausančio buto plotui proporcingą sumą, t. y. 90,15 Eur) (el. b. 1 t., b. l. 30-31, 33-34, 36-37, 46-47). Byloje pateiktos žalų eksperto vertintojo įvykio vietoje darytos patalpų nuotraukos (el. b. 2 t., b. l. 164-186, 188-189, 192-193, 195).

Ieškovės teigimu, A. Ž. priklausančios patalpos buvo užlietos trūkus šalto vandens vamzdžiui perdangoje tarp antro ir trečio aukštų (užlietų patalpų lubose), o atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra neperduota pastato administratoriui ar bendrijai, ieškovės nuomone, už pastato priežiūrą yra atsakingi pastato bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai, kurie privalėjo tinkamai prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti vamzdyno remontą. Atsakovas R. S., nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, nurodė, jog ieškovė nepateikė užliejimo priežastį patvirtinančių duomenų, o atsakovo tvirtinimu, užliejimo priežastis nėra susijusi su bendrojo naudojimo vamzdyno gedimu. Atsakovas pateikė specialisto D. V. išvadą, kurioje nurodoma, jog ginčo patalpos galėjo būti užlietos dėl kelių priežasčių: 1) šalto vandens vamzdyno trūkimas perdangoje; 2) šalto vandens vamzdyno trūkimas aptaisytose sienose bendro naudojimo vandentiekio stove ar atšakose nuo stovo, esančiose patalpų savininkų atsakomybės ribose, kadangi nuotraukose matomi vamzdžių korozijos požymiai; 3) lanksčiųjų žarnelių, kuriomis klozetai ir praustuvai pastato patalpose pajungti prie vamzdynų, trūkimas; 4) vamzdynų atsitiktinis pažeidimas vykdant remonto darbus; 5) kitos priežastys (el. b. 4 t., b. l. 2, 43).

Ieškinys pareikštas regreso tvarka, nes ieškovė, veikdama kaip draudikė, išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6. 1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6. 1015 straipsnio 2 dalis).

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju dėl užliejimo, yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovų veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovų veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad žalą trečiojo asmens A. Ž. patalpoms padaręs vandens užliejimas įvyko dėl sutrūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio.

Įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, jo ieškovė neįrodė atsakovų atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų ir tuo pačiu reikalavimo pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu, t. y. 2014 m. balandžio 15 d., patalpų savininkas A. Ž. patalpose nebuvo, jis jose negyvena, kadangi visos name, adresu (duomenys neskelbtini), esančios patalpos yra poilsio paskirties. Įvykį pastebėjo patalpas prižiūrinti kaimynė A. K., kuri pranešė apie patalpų Nr. 11 savininkui A. Ž.. Į įvykio vietą atvyko draudėjo atstovas sūnus A. Ž.. Jokiai kompetentingai avarinei tarnybai apie įvykį nebuvo pranešta, nebuvo kreiptasi dėl avarijos padarinių šalinimo, tik telefonu buvo informuotas draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Draudiko atstovui 2014 m. balandžio 16 d. atvykus apžiūrėti patalpų, vanduo buvo užsuktas. Ieškovė neatskleidė kaip ir kokiomis priemonėmis buvo nustatyta jos nurodoma avarijos priežastis, t. y. kad patalpos buvo užlietos dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Žalų ekspertas vertintojas S. S. 2014 m. balandžio 16 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, jog „tikėtina, kad vamzdis trūko perdangoje tarp II ir III aukštų“ (el. b. 1 t., b. l. 11-12). Posėdžio metu paaiškino, kad trūkusio vamzdžio nematė ir nežino kur tiksliai įvyko avarija, jo nuomone, tiek trūkus bendro naudojimo vamzdžiui, tiek vamzdžiui, esančiame viršutiniame bute, užliejimo padariniai būtų tokie patys. Nematydamas trūkusio vamzdžio, jis akte nurodė tik tikėtiną užliejimo priežastį. Draudėjo atstovui buvo išaiškinta, kokius dokumentus būtina pateikti draudikui, kad nustatyti įvykio priežastis, aplinkybes bei nuostolių dydį. Kaip jau minėta, draudėjo atstovo A. Ž. užsakymu, UAB „Skena“ atliko tyrimą ir pateikė išvadą dėl aplietoms patalpoms padarytos žalos dydžio, t. y. kad patalpų suremontavimui reikia 9 255,35 Lt (el. b. 1 t., b. l. 15-21). Tačiau duomenų, reikalingų nustatyti įvykio priežastis, nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina ir A. Ž. AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų ekspertui 2014 m. balandžio 23 d. išsiųstas pranešimas, kuriame teigiama, jog neįmanoma nustatyti kurioje vietoje yra trūkęs vandentiekio vamzdis, o santechnikos specialistai siūlo neardyti sienų ir grindų, nustatant gedimą, o naujai nutiesti vandentiekio atšaką apeinant seną vamzdyną (el. b. l. 4 t., b. l. 189). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog įvykio priežastis, netgi konkreti vieta, nebuvo nustatyta. Pažymėtina ir tai, jog santechnikos specialistai pasiūlė neardyti grindų ir lubų, nustatant gedimą, o naujai nutiesti vandentiekio atšaką, apeinant seną vamzdyną, kas leidžia daryti prielaidą, jog vis tik avarija įvyko ne dėl bendro naudojimo vamzdžio trūkimo, kadangi gedimą nuspręsta palikti, o vandens tiekimą atnaujinti nutiesiant naują atšaką, už ką sutiko susimokėti pats patalpų savininkas A. Ž.. Trečiasis asmuo patvirtino, jog darydamas remontą po užliejimo, trūkusio vamzdžio netvarkė, jo bute jokia avarija neįvyko, jis tiesiog nusitiesė naują atšaką ir taip atsinaujino vandens tiekimą į savo patalpas. Tiek liudytojo eksperto S. S., tiek trečiojo asmens A. Ž. teigimu, negali būti, jog niekas netvarkė gedimo, bet vanduo nustojo bėgti. Eksperto teigimu, įvykus vamzdyno avarijai perdangoje, kurios storis kartais siekia iki 40 cm, avarijos padarinių pašalinimui turėjo būti ardoma pertvara arba iš trečiojo asmens buto lubų, arba iš virš esančio buto grindų krypties. Trečiasis asmuo teigė, jog jokio bendrojo naudojimo vamzdžio jis neremontavo, neturi jokių duomenų, kad tai būtų darę viršutinio aukšto buto savininkai, tačiau šiuo metu dėl jam nežinomų aplinkybių vanduo nebebėga. Taigi, nors byloje ir nėra pateikta įrodymų apie avarijos priežasčių bei padarinių pašalinimą A. Ž. priklausančiose patalpose, tačiau esantys duomenys yra pakankami teigti, jog trūkęs vamzdis, dėl kurio užlietos trečiojo asmens patalpos, negali būti laikomas bendro naudojimo, kadangi nors jis ir nebuvo remontuojamas, tačiau šiuo metu nedaro jokios įtakos kitiems pastato bendrasavininkiams ir jų naudojimuisi vandentiekiu. Pats trečiasis asmuo vandens tiekimą į savo patalpas atsinaujino pasidaręs naują vandens atšaką, byloje duomenų apie tai, jog kas nors tvarkė trūkusį vamzdį, nėra, išlaidų už bendro vandentiekio vamzdžio tvarkymą iš bendrasavininkų nieks nereikalavo, o atnaujinus vandens tiekimą, vanduo pro lubas trečiojo asmens bute nebebėgo. Teismas daro išvadą, byloje nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovė neginčijamai nustatė, jog patalpos buvo užlietos dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio, už kurio priežiūrą atsakingi visi pastato bendrasavininkai.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), nenustatyta aplinkybių, jog atsakovai savo veiksmais šalto vandens vamzdžiui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis trūko, todėl nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl konstatuotina, kad atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.

Pažymėtina, jog ieškovo pareigą įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, nurodyti tikslią avarijos atsiradimo vietą, pateikiant teismui namo projektą ir vamzdynų schemą, avarijos vietos užfiksavimo aktą, fotonuotraukas ar pan., avarijos priežastį tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra konstatavę ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-83-896/2018; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-694-212/2018/2017).

Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą bei nesant visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas R. S. prašo iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1 572,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimų į ieškinius parengimą, už susipažinimą su bylos medžiaga, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, taip pat už specialisto konsultaciją dėl patalpų užliejimo (el. b. l. 2 t., b. l. 145-147; 4 t., b. l. 81-84; 5 t., b. l. 108-111). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, atitinka proceso įstatymo ir rekomendacijų nuostatas, todėl priteistinas iš ieškovės (CK 1.5 straipsnis, CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Atsakovas taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas specialistui už konsultaciją dėl patalpų užliejimo (el. b. l. 4 t., b. l. 81-84). Specialisto išvada buvo pateikta į bylą, atsakovas ja rėmėsi atsikirtinėdamas į ieškovės ieškinio reikalavimus, o sumos, išmokėtos ekspertams, specialistams taip pat priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinį, jos taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovui R. S. priteistinos pagal pateiktus dokumentus jo patirtos 1 572 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis.).

Ieškovė teikdama ieškinį 2016 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo valstybei 18,00 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t., b. l. 52). Nagrinėjant civilinę bylą ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus ir ieškinio suma sumažėjo iki 322,97 Eur, todėl ir už ieškinio reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis sumažėjo iki 15,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 3,00 Eur (87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

Valstybė šioje byloje patyrė 67,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atmestu ieškinį priteistinos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei grąžinama dalis byloje per daug sumokėto žyminio mokesčio ir priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, darytinas bylinėjimosi išlaidų sumos įskaitymas ir, atlikus priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, iš ieškovės valstybei priteistina 64,23 Eur (67,23 – 3,00) išlaidos (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnis, 6.134 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. L., R. L., R. S., P. I. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. Ž., atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 572,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, valstybei 64,23 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.