Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-23 · Administracinė byla Nr. eI-266-342/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
eI-266-342/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01332-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Gargždų švara”
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
  • 12.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-266-342/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01332-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2018 m. kovo 21 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovei T. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovės 221,94 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr., pvz., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”.

Pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A1895-575/2015). LVAT teismo 2015-04-20 nutartyje Nr. A888-556/2015 konstatuota, kad naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti ir tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Pagrindžiamas turėtų būti rinkliavos dydis ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą.

Nuostatų 20 punktas nustato, jog už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal Savivaldybės administracijos ir įstaigos patikros vietoje išvadas, jo savininkui (naudotojui) vietinė rinkliava neskaičiuojama.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė ginčo pastatas (gyvenamasis namas): iš elektroninėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą – (duomenys neskelbtini). Pagal Išrašo 2.2 punktą pastatas – gyvenamasis namas - pradėtas ir baigtas statyti 2005 m., būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 53 proc. Iš byloje esančios AB „ESO” 2017-12-08 informacijos apie apmokėtą elektros energiją matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 objekte buvo suvartota 0 kWh elektros energijos. Tačiau kiti bylos medžiagoje esantys įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė ginčo nekilnojamojo turto objektu naudojosi ginčo laikotarpiu: atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), teismo šaukimas atsakovei įteiktas ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu, atsakovė 2017-12-08 prašyme savo adresą nurodo (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantis 2017-12-07 Mokėjimo nurodymas Nr. 6 bei 2018-03-16 mokėjimo nurodymas Nr. 8 taip pat patvirtina tai, kad atsakovei yra žinoma, jog ji privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo nekilnojamojo turto objektą. Šiuo atveju, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas ir todėl jai nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovė laikytina „atliekų turėtoja” Nuostatų požiūriu, nes pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys bei raštai iš UAB „ESO” nepaneigia, kad ginčo nekilnojamojo turto objekto patalpos nurodytu laikotarpiu buvo naudojamos. Pažymėtina, kad rašytinių įrodymų, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo atleista arba teikė prašymą atleisti nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nė viena šalis į bylą nepateikė.

Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų matyti, jog atsakovei mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Atitinkamai atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 ir yra lygi 221,94 Eur. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovė nurodytą ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau atsakovė 2017-12-08 prašymu teismui pateikė 2018-03-16 mokėjimo nurodymą Nr. 8, kuris patvirtina tai, jog atsakovė pareiškėjai sumokėjo 50,00 Eur, bei 2017-12-07 mokėjimo nurodymą Nr. 6, kuris patvirtina tai, jog atsakovė pareiškėjai sumokėjo 50,00 Eur. Pareiškėja 2018-03-21 prašymu teigia, kad 50,00 Eur suma užskaityta dalies vietinės rinkliavos įsiskolinimo padengimui šiai dienai, todėl vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra 166,54 Eur. Pagal LVAT praktiką vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį, jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A1895-575/2015). Atsakovė įrodymus apie vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalies padengimą teikia nagrinėjamoje byloje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė dalį vietinės rinkliavos įsiskolinimo padengė už ginčo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti skolą už nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017-01-01. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neteikia duomenų, kad minėta suma nebuvo sumokėta, todėl darytina išvada, jog atsakovė sumokėjo 100,00 Eur (50,00 Eur + 50,00 Eur) dydžio vietinės rinkliavos skolą, todėl už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 vietinės rinkliavos skola lygi 121,94 Eur. Taigi, pareiškėjo prašymas dalyje dėl 100,00 Eur dydžio įsiskolinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 yra nesumokėjusi 121,94 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, tačiau pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėjas nepateikė. Tai jis gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara” (į. k. 302720220) 121,94 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 94 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė