Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant ieškovui J. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl 325 Lt žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad kalakutas, kurį sudraskė atsakovės šuo, buvo mėsinis, ieškovas jį augino nuo pavasario, taigi, gruodžio mėnesį kalakutas buvo jau suaugęs ir svėrė apie 30 kg, todėl jo vertė pagal turgaus kainų vidurkį yra 300 Lt, o vištos dedeklės vertė -25 Lt.

Atsakovė T. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai žinoma. Atsakovė, gavusi ieškinio kopiją, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojo J. T. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2011-12-10 į ieškovo sodybos kiemą atbėgęs atsakovės palaidas šuo užpuolė ir sudraskė mėsinį kalakutą ir dedeklę vištą. Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi su pareiškimu į Druskininkų policijos komisariatą (b. l. 27). Atlikus patikrinimą, atsakovei T. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., padarymo, 2012-01-25 nutarimu atsakovei, pažeidusiai Druskininkų savivaldybės tarybos 2005-10-25 sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintų Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 27, 34 punktus, paskirta 500 Lt administracinė bauda (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą. Pagal šią teisės normą naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Taigi, atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą atsiranda be kaltės, asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei: ieškovui padaryta turtinė žala, atsakovės kaip šuns savininkės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. atsakovė neužtikrino, kad jos auginamas šuo neišbėgs iš namo kiemo ir nepadarys žalos aplinkiniams. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (toliau-Įstatymas) 17 str. 4 d. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui, pagal šio Įstatymo 19 str. asmenys, pažeidę Įstatymo reikalavimus, yra traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą. Atsakovė T. Ž. 2012-01-25 nutarimu nubausta administracine nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., t. y. už tai, kad jos šuo, įbėgęs į ieškovo sodybos kiemą, užpuolė ir sudraskė vištą ir kalakutą (b. l. 26). Administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytas atsakovės paaiškinimas, kad šuo buvo atitrūkęs nuo grandinės, po to sugautas ir uždarytas ūkiniame pastate, bet pabėgo, išdaužęs lango stiklą (b. l. 24-25). Taigi, nustatyta, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, neužtikrino, kad jos auginamas šuo nepabėgtų iš kiemo ir nepadarytų žalos kitų savininkų turtui. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad šuo padarė žalą jo turtui, sudraskęs kalakutą ir vištą. Liudytojas J. T. patvirtino matęs, kaip atsakovės šuo ieškovo sodybos kieme draskė kalakutą. Jeigu atsakovė būtų užtikrinusi tinkamą šuns priežiūrą, ieškovo turtui nebūtų padaryta žala, taigi, tarp atsakovės priešingo teisei elgesio ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina ieškovo paaiškinimai apie tai, kad kalakutas buvo suaugęs, svėrė apie 30 kg, jo vertė 300 Lt, o višta dedeklė, jos kaina 25 Lt. Iš teismui pateiktos L. M. pažymos matyti, kad Druskininkų turgavietėje 1 kg kalakutienos kainos vidurkis yra 15 Lt (b. l. 14). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas atsakovei atlyginti žalą, padarytą dėl šuns netinkamos priežiūros, yra pagrįstas, įrodytas ir pilnai tenkintinas (CK 6.267 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 50 Lt dydžio žyminį mokestį, taip pat jis patyrė 100 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 3, 15). Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Be to, atsakovei tenka pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 24,90 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 325 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas -5 0 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės T. Ž. 24,90 Lt (dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (bylinėjimosi išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismo raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.