Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LD INVESTICIJA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LD INVESTICIJA“ ieškinį atsakovui „S-Autoleasing A.S.“, atstovaujamam uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Baltic“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2013 m. sausio 9 d. gautas ieškovės UAB „LD INVESTICIJA“ ieškinys atsakovui „S-Autoleasing A.S.“, atstovaujamam UAB „Alfa Baltic“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 21 333,16 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Įsigyjant automobilį, už jį sumokėta – 220 000 Čekijos kronų, kas pirkimo dienos kursu sudarė 29 543,80 Lt. Įmonės kelionės išlaidos automobiliui įsigyti – 603,04 Lt. Kartu su kelionės išlaidomis automobilio įsigijimas įmonei kainavo 30 146,84 Lt. UAB „LD INVESTICIJA“, naudodama automobilį, jį remontavo, prižiūrėjo. Automobiliui atlikti remonto darbai už 8 617,50 Lt. Automobilis iš esmės pagerintas, padidėjo jo rinkos vertė. Automobilio vertė šiai dienai pagal Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21121 – 51 480 Lt.

Sutinkamai su CK 4.97 straipsnio 4 dalies nuostatomis, automobilio pagerinimo nuo automobilio atskirti negalima, todėl priteistina daikto vertės padidinimo sumą, kuri yra 21 333,16 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, tačiau nesivadovavo 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr.6 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant tarptautines privatinės teisės normas“, kurio 1 dalies 14 punkte teigiama, jog teismas, spręsdamas, ar byla su tarptautiniu (užsienio) elementu yra teisminga Lietuvos teismams, turi apsvarstyti klausimą, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Be to, teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, turi atsižvelgti į šalių ir įrodymų buvimo vietą. Automobilis, dėl kurio prašomi priteisti nuostoliai nuo 2011 m. gruodžio mėn. yra Lietuvoje (CPK 787 straipsnis), visi prašomi priteisti nuostoliai atsirado taip pat Lietuvoje, ieškovo gyvenamoji vieta taipogi Lietuva, todėl bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teismuose, bus greitesnis, efektyvesnis bei ekonomiškesnis.

2. Pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, II skyriaus 2 skirsnio 3 dalį – „valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“. CPK 6.263 straipsnyje numatyta pareiga atlyginti žalą, t. y. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje sakoma, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Automobilis, dėl kurio atsirado nuostoliai, yra Lietuvoje, visi įrodymai taip pat Lietuvoje, todėl byla teisminga Lietuvos teismų jurisdikcijai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant atskirąjį skundą, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Ieškinys reiškiamas atsakovui, kurio buveinės vieta yra Čekijos Respublikoje. Pagal CPK 29 straipsnio numatytą bendro teismingumo taisyklę ieškinys yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui pagal juridinio asmens buveinę. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, kurio buveinė yra užsienio valstybėje Čekijoje, kuri, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė, todėl sprendžiant bylos teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu – 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau – Reglamentas).

Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams bei nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju, ieškinys grindžiamas CK 4.97 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų daiktų atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimų padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės pagerinimas.

Tuo tarpu atskirajame skunde ieškovė, teikdama jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, vadovaujasi Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 5 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teisme.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs ne iš sutartinių santykių, ne iš delikto, nei tiesiogiai dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, nei iš kitų Reglamente numatytų alternatyviojo teismingumo atvejų, todėl nėra pagrindo taikyti Reglamente nustatytas išimtis bei nustatytas specialiojo teismingumo taisykles.

Ieškovės argumentas dėl jurisdikcijos nustatymo pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nacionalinio teismingumo taisyklę, laikytinas nepagrįstu, nes Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnio nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo (juridinio asmens) buvimo vietą reiškia, kad ir civilinės bylos dėl nuostolių (patirtų išlaidų) atlyginimo nagrinėjamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra atsakovo (juridinio asmens) buvimo vieta. Teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad automobilis yra Lietuvoje, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti Lietuvos teismuose.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.