Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-1814-904/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
2-1814-904/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01477-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
L. N.
Civilinė byla Nr. 2-1814-904/2012Proceso Nr. 2-24-3-01477-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.5.1
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui L. N. dėl turtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 36897,63 Lt turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-02-20 teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu už tai, kad siekdamas išvengti sulaikymo panaudojo fizinį smurtą Klaipėdos apskrities VPK pareigūno V. D. atžvilgiu, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, apdraustajam V. D. apskaičiavo 955,37 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią ieškovas pravedė nukentėjusiajam pareigūnui, be to, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą buvo pervesta 28,66 Lt. Klaipėdos rajono PK 2010-04-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad V. D. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Centrinės medicinos ekspertizės komisija pripažino, kad V. D. trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniu 3 dalies 7 punktu, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010-05-19 įsakymu buvo nuspręsta išmokėti V. D. 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Policijos departamento Finansų valdyba Klaipėdos apskrities VPK pervedė 35913,60 Lt V. D. piniginei kompensacijai išmokėti, o Klaipėdos apskrities VPK šias lėšas išmokėjo pagal paskirtį. Remiantis 1991-12-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 3, 26 punktais, ieškovas išmokėjęs kompensaciją įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-02-20 nuosprendžiu L. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str., 290 str., 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad 2010-01-08 L. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio V. D. atžvilgiu, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 117-121). Vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius apdraustajam V. D. apskaičiavo 955,37 Lt dydžio draudimo sumą (b.l. 12). Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius V. D. pervedė 955,37 Lt draudimo sumą, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pervedė 28,66 Lt (b.l. 15, 16). Iš 2010-04-27 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyrio vyresniojo tyrėjo S. J. tarnybinio patikrinimo išvados nustatyta, kad atlikus patikrinimą pripažinta, jog policijos pareigūno V. D. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, todėl pasiūlyta gavus CMEK išvadą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio, priimti sprendimą išmokėti atitinkamai darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b.l. 17-21). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija pripažino, kad V. D. trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 22). 2010-05-19 buvo priimtas Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymas, kuriuo pripažinta, kad patrulis V. D. sužalotas atliekant tarnybines pareigas, nuspręsta jam išmokėti 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b.l. 23). Iš Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-06-07 išvados matyti, kad Policijos departamento Finansų valdybos viršininkas pasiūlė V. D. išmokėti 35913,60 Lt piniginę kompensaciją (b.l. 24). Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius į V. D. sąskaitą 2010-06-28 pervedė 35913,60 Lt piniginę kompensaciją (b.l. 26).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną V. D.. Šiam pareigūnui Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius išmokėjo 35913,60 Lt (12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Be to, Klaipėdos miesto VPK finansų skyrius V. D. išmokėjo 955,37 Lt dydžio draudimo sumą ir 28,66 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš viso dėl V. D. sužalojimo iš valstybės biudžeto buvo sumokėta 36897,63 Lt. Taigi, pareigūnui V. D. atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos). Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui iš atsako priteisti 36897,63 Lt turtinės žalos.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 36897,63 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Lt 63 ct) turtinės žalos ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188785847, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Priteisti iš atsakovo L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,08 Lt (penkis Lt 08 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1107,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis Lt) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas L. N. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas