Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2007-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-58-282/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-05-16
Bylos Nr.
1-58-282/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Vaclovas Iždonas
Kaltinamasis
R. J.
Civilinis ieškovas
S. P. G.
Advokatai
Vaclovas Algimantas Birbilas
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1-58-282/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Danutės Matiukienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,gynėjui advokatui Vaclovui Algimantui Birbilui,kaltinamajam R. J. ,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. G. ,ekspertui Jurgiui Sakalui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), galiojančių teistumų neturintis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2006 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu, tyčia sudavė smūgius kumščiais ir kojomis V. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą pilvo sienoje, trauminį žarnų pasaito plyšimą, kepenų plyšimą, kraujosruvą riebaliniame audinyje apie dešinį inkstą, dešinės pusės 5-9 šonkaulių, kairės pusės 2-5, 7-10 šonkaulių lūžius, muštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke, lūpose, nubrozdinimus dešiniame momenyje, veide, kraujosruvas pakaušio dešinėje, abiejų ausų kaušeliuose, kaukolės pamato kaulų lūžį kairėje pusėje, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvas kakle, dešiniame petyje, krūtinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, krūtinės dešiniame šone, dešinėje šlaunyje, ir dėl trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę, V. R. 2006 m. spalio mėnesį naktį iš 20 d. į 21 d. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu R. J. tyčia nužudė V. R. .

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, jog V. R. buvo jo sesers buvęs vyras. 2006 m. spalio 20 d. ryte V. R. paskambino jam ir prašė atvažiuoti, apie 12 val. jis atvažiavo pas V. R. , kuris buvo stipriai pagiringas, o jis buvo blaivus. V. R. jam pasakojo, kad iš vakaro buvo labai girtas, kažkur išėjo, nieko neprisimena, net kaip grįžęs namo, tik prisiminė, jog griuvo ant laiptų. Tą dieną pas V. R. turėjo ateiti jo draugė V. I. , jis ir V. R. išgėrė beveik visą 0,5 l talpos degtinės butelį, o kai V. I. neatėjo, V. R. susinervino, pradėjo keiktis, negražiai kalbėti apie jo seserį ir jų vaikus, kas jį labai įžeidė, nes V. R. įžeidė jo šeimą, badė pirštais jam į veidą. Jis norėjo išeiti, tačiau V. R. puolė ant jo, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, prispaudė prie sienos, praskėlė lūpą. Jis gynėsi ir jie virto ant taburetės, kuri sulūžo, jis mėgino keltis, tačiau V. R. griebė jam už kojos, jis virto ant V. R. . V. R. sudavė 2-3 smūgius kumščiais, tačiau jis ir toliau puolė ant jo. Jie atsistojo, jis prašė V. R. baigti muštis, tačiau šis vėl sudavė jam 2 smūgius į veidą - vieną smūgį į lūpą, kitą į ausį. Tuo metu jis buvo nuleidęs galvą, kad nesužalotų jam veido, nematydamas kur stovinčiam V. R. sudavė 8-10 smūgių į veidą, kūną. Mano, kad vieną smūgį kumščiu V. R. galėjo suduoti į „saulės rezginį“, nes V. R. po šio smūgio pritūpė ir pasakė „gana, baigiam“. V. R. atsisėdo ant grindų, atsirėmė nugara į virtuvinę spintelę, buvo sąmoningas, ranka valėsi nuo veido kraują. Jis paskambino savo žmonai I. J. , kad atvažiuotų. Iš žmonos telefono paskambino V. R. dukrai V. R. , kuri atėjo po 15 minučių. Dar iki atvažiuojant jo žmonai norėjo pakelti V. R. , liepė jam eiti praustis, tačiau šis atsisakė. V. R. klausė, ar jam nereikia greitosios pagalbos, tačiau V. R. griežtai atsisakė pagalbos. Mergaitė bandė kalbėtis su tėvu, tačiau jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, liepė palikti jį vieną. Po to jie paskambino V. R. draugei V. I. , prašė jos ateiti. V. R. nebuvo praradęs sąmonės, sakė, kad jam niekas neskauda, liepė visiems važiuoti namo. Siūlė V. R. pagalbą, tačiau jis sakė, kad jam nieko nėra, pagalbos nereikia, ir liepė palikti jį ramybėje. V. R. nužudyti nenorėjo, nepagalvojo, kad jis gali mirti. Mano, jog V. R. mirė nuo jo smurtinių veiksmų, pripažįsta, kad sudavė jam per daug smūgių, tačiau jis buvo puolamas ir gynėsi, nes V. R. išgėręs būdavo labai agresyvus. Jis labai girtas nesijautė, tačiau būdamas blaivus nebūtų V. R. sudavęs tiek daug smūgių, nežino, ar girtumas tam turėjo įtakos. Sutinka atlyginti turtinę žalą,

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. G. parodė, kad nužudytasis yra jos sūnus, apie patį įvykį nieko papasakoti negali. Sūnus ją lankydavo, jai padėdavo, su sūnumi nesipykdavo, buvo geri, normalūs santykiai. Nematė, ar V. R. girtavo, jis buvo ramus, geras, nėra prieš nieką nei balso, nei rankos pakėlęs. Prašo iš R. J. priteisti jai 3750 Lt turtinės žalos už paminklo pastatymą ir 50000 Lt neturtinės žalos, nes 2540 Lt V. R. laidojimo išlaidų jai atlygino I. J. .

Liudytoja I. J. parodė, kad 2006 m. spalio 20 d., apie 14 val. 30 min., jai paskambino vyras R. J. ir pasakė, jog susimušė su V. R. , nes šis užgauliojo jo šeimą, prašė, kad ji atvažiuotų pas V. R. į namus. V. R. sėdėjo virtuvėje ant grindų, atsirėmęs į virtuvinę spintelę, ji liepė jam eiti nusiprausti, nes jo veidas buvo kruvinas. Vyrui R. J. buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas. Ji paklausė V. R. , ar jam viskas gerai, o šis liepė jiems eiti namo, kad jam nieko nereikia. R. J. paskambino V. R. dukrai, kad ši ateitų pas tėvą. V. R. liepė tėvui nusiprausti, klausė, ar jam reikalinga pagalba, tačiau ir jai V. R. pasakė, jog jam nieko nereikia, jam viskas gerai, varė juos lauk. R. J. paskambino V. R. draugei V. I. , prašė, kad ji ateitų pas V. R. į namus, tačiau nesulaukę jos apie 2 valandas, visi išėjo namo. Jos vyras buvo išgėręs, tačiau V. R. jai atrodė girtesnis. R. J. išgėręs būna ramus, su juo gyvena 8 metus ir per tą laiką išgėręs jis niekada nebuvo agresyvus.

Liudytoja V. R. parodė, kad nužudytasis V. R. buvo jos tėvas. Tėvai išsiskyrė prieš 4 metus, skyrybų priežastis buvo tėvo agresija ir alkoholio vartojimas, jis keldavo ranką prieš mamą, ją ir seserį, dažnai gerdavo. Po skyrybų su tėvu bendravo gana retai. 2006 m. spalio 20 d. jai paskambino dėdė R. J. ir prašė ateiti pas tėvą į namus, sakė, kad jie susimušė. Namuose pas tėvą buvo R. J. ir jo žmona, R. J. ir tėvas buvo išgėrę. Tėvas gulėjo ant grindų virtuvėje, ji paklausė jo, kaip jaučiasi, tačiau jis liepė jai išeiti, sakė, kad jam viskas yra gerai. Po kiek laiko ji vėl nuėjo pas tėvą į virtuvę, jis jau buvo atsisėdęs, klausė jo, kaip jaučiasi, ar nereikia iškviesti medikų, tačiau jis piktai pasakė, kad paliktų jį ramybėje, liepė išeiti, sąmonės praradęs nebuvo, kalbėjo normaliai, neatrodė silpnas, tik girtas. Tėvo veidas buvo kruvinas, atrodo iš nosies bėgo kraujas, jis nesakė, kad jam kur nors skauda. Pas tėvą jie buvo apie dvi valandas. Nesiaiškino, kodėl tėvas sėdi ant žemės ir nesistoja, prie jo arti nebuvo priėjusi, nes jo bijojo. Matėsi, kad tėvas yra susinervinęs, sakė, kad paliktų jį ramybėje. R. J. paskambino tėvo draugei V. I. , prašė, kad ji ateitų. Išeidami jie užtrenkė buto duris ir paliko tėvą sėdintį virtuvėje, jis buvo gyvas, kalbėjo.

Liudytoja V. I. parodė, kad nužudytasis V. R. buvo jos draugas, jie bendravo apie 3 metus, kiek žino, V. R. santykiai su R. J. buvo geri. 2006 m. spalio 20 d. rytą, apie 7 val. 30 min., V. R. jai paskambino ir pasakė, kad turi reikalų, ruošiasi susitikti su R. J. , po šio skambučio su V. R. daugiau nebesikalbėjo, su juo susitikti nebuvo susitarę. Apie 16-17 val. jai paskambino R. J. , paklausė, ar ji negali ateiti pas V. R. į namus, nes jam yra labai blogai. Kalbantis telefonu ji girdėjo moteriškus balsus, todėl pagalvojo, kad jie linksminasi, ir niekur nėjo. Tą vakarą pas ją turėjo ateiti draugės, todėl, nepagalvojusi nieko blogo, V. R. neskambino ir pas jį nenuėjo. Apie 19 val. 30 min. skambino V. R., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Spalio 21 d. ryte ji paskambino R. J., atsiliepė jo žmona, kuri papasakojo, kad R. J. susimušė su V. R., kurį jie paliko namuose. Su drauge R. Š. ji nuėjo pas V. R. į namus, tačiau durų niekas neatidarė. V. R. jai buvo geras, jų santykiai buvo geri, tačiau su išgėrusiu V. R. ji nebendraudavo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad 2006 m. spalio 20 d. pas V. I. namuose šventė jos jubiliejų. Pas V. I. į namus atėjo apie 18 val. 30 min., pastaroji pasakojo, jog dieną skambino R. J. , sakė, jog V. R. jau kelias dienas geria. Vakare V. I. keletą kartų skambino V. R., jo telefonas buvo išjungtas. Po to V. I. paskambino R. J. žmonai, kuri pasakė, jog V. R. yra namie. Apie 5 val. ryto ji su V. I. nuėjo pas V. R. į namus, tačiau niekas neatidarė durų. Dieną durų vėl niekas neatidarė, po ko jos paskambino į policiją, ir V. R. bute buvo rastas negyvas.

Liudytoja I. R. parodė, jog yra buvusi V. R. žmona, kaltinamojo R. J. sesuo, apie patį įvykį nieko papasakoti negali. Su V. R. gyveno nuolatinėje baimėje, kai jis grįždavo namo girtas, ją su trimis vaikais varydavo iš namų, grasindavo juos užmušti ir pats pasikarti, fiziškai bei morališkai buvo skriaudžiama ne tik ji, bet ir vaikai. Brolis buvo jos užnugaris, gynėjas, jis ateidavo pas juos į namus, kalbėdavosi su V. R. . Keletą dienų po pokalbio būdavo ramu, tačiau po to V. R. vėl tapdavo agresyvus, gerdavo ir mušdavosi. V. R. ir blaivus buvo labai agresyvus, o girtas dar agresyvesnis. 2003 metais jie išsituokė, ji liko su 3 vaikais, kurie dar tik lankė mokyklą. Po skyrybų V. R. su vaikais nebendravo. V. R. buvo labai agresyvus žmogus, jis žodžiais išprovokuodavo žmones, už ką ne kartą yra buvęs sumuštas. V. R. ir ją su vaikais išvadindavo pačiais šlykščiausiais žodžiais.

Teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino savo išvadas, duotas ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, jog atliko mirusiojo V. R. lavono tyrimą bei, vadovaudamasis mirusiojo teismo medicininiu tyrimu, kraujo ir vidaus organų cheminiu tyrimu, atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes, pateikė išvadas, jog V. R. mirtis įvyko nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę. Taip pat nustatė, jog V. R. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 41 smūgio bukais kietais daiktais. Visi nužudytojo kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį, įvykio dieną, tikėtina, jog keliais daiktais ar įrankiais, į ką nurodo rastų sužalojimų morfologinė įvairovė, tačiau kategoriškai kiekvieno sužalojimo, kas kokiu įrankiu buvo padaryta, nėra galimybės nustatyti. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ar kokiais nors daiktais, spardant kojomis, kai kurie sunkesni sužalojimai galėjo būti padaryti tik spardant, nes jiems padaryti reikėjo labai stiprių smūgių. V. R. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Įvykis atsitiko virtuvėje, o esant ribotai erdvei, nukentėjusiajam griūnant, nebuvo galimybės įgyti didesnį pagreitį, dėl ko sužalojimų ant kūno neturėjo išvis likti. Visi V. R. kūne rasti sužalojimai buvo padaryti tiesioginiais smūgiais. Neteigia kategoriškai, jog V. R. po kaukolės pamato lūžio negalėjo judėti, bendrauti, tačiau dažniausiai po tokio sužalojimo žmonės netenkama sąmonės, bet vėliau gali būti šviesus periodas, kai žmogus dar pajėgus bendrauti. Tikėtina, jog mirtinas sužalojimas buvo padarytas spardant. Kaukolės pamato lūžis pagal savo lokalizaciją irgi būdingas tiesioginiams smūgiams, tačiau labiau tikėtina, jog kaukolės pamato lūžis buvo padarytas spiriant. Abejotina, kad kaukolės pamato lūžis galėjo būti padarytas suduodant tiesioginį smūgį kumščiu. Dėl V. R. nustatyto sunkaus girtumo laipsnio ir dėl padarytų jam sužalojimų abejotina, jog jis dar galėjo su kuo bendrauti. Jei būtų laiku suteikta medikų pagalba, atlikta operacija, buvo galima tikėtis išgelbėti V. R. gyvybę. Šonkauliai lūžti galėjo kai kaltinamasis griuvo keliais ant nukentėjusiojo, tačiau tai yra ne griuviminė trauma, o buvo suduotas tiesioginis smūgis, šiuo atveju smūgis keliu. Lūžus dešinės pusės šonkauliams kepenų plyšimas dėl šonkaulių lūžio atsirasti negalėjo. Kepenų plyšimas ir žarnų pasaito plyšimas buvo padarytas atskiru smūgiu, į tai rodo pilvo sienos priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje rasta kraujosruva. Kaukolės pamato lūžis padarytas nuo tiesioginio smūgio, o ne krentant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Nurodo, jog jo išvada yra tikimybinė, o ne kategoriška.

2006-10-21 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio Šiauliuose, virtuvėje, kur ant grindų šalia spintelės pusiau sėdimoje pozoje rastas V. R. lavonas, ant kurio matyti smurto žymės (t. 1, b.l. 4-18).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. J. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, parodė, kur ir kaip tarp jo ir V. R. įvyko grumtynės (1 t., b.l. 97-110).

Specialisto išvadoje Nr. M 783/06 (04) nurodyta, jog V. R. mirtis įvyko nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę, į ką nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rasta kraujosruva pilvo sienoje, žarnų pasaito plyšimas, 1300 ml kraujo susikaupimas pilvo ertmėje. V. R. mirtis galėjo įvykti prieš 11-13 valandų iki jo kūno apžiūros įvykio vietoje 2006 m. spalio 21 d. 15 val. 30 min. V. R. kraujosruva pilvo sienoje, trauminis žarnų pasaito plyšimas, kepenų plyšimas, kraujosruva riebaliniame audinyje apie dešinį inkstą, dešinės pusės 5-9 šonkaulių, kairės pusės 2-5, 7-10 šonkaulių lūžiai, muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke, lūpose, nubrozdinimai dešiniame momenyje, veide, kraujosruvos pakaušio dešinėje, veide, abiejų ausų kaušeliuose, kaukolės pamato kaulų lūžis kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruvos kakle, dešiniame petyje, krūtinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, nubrozdinimai kaklo dešiniame šone, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, krūtinės dešiniame šone, dešinėje šlaunyje padaryti bukais kietais daiktais paros bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminio žarnų pasaito plyšimo, kepenų plyšimo, kaukolės pamato kaulų lūžio. V. R. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 41 smūgio bukais kietais daiktais. Mirusiojo kraujyje rasta 2,97 promilės etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį. V. R. mirtis įvyko nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų vidinį nukraujavimą. Visi V. R. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį, abejotina jo galimybė atlikti kokius nors aktyvius savarankiškus veiksmus po kaukolės pamato lūžio ir povoratinklinės kraujosruvos jam padarymo, nes esant tokiems sužalojimams nukentėjusieji dažniausiai netenka sąmonės. Taip pat tikėtina, jog V. R. kūno sužalojimai padaryti keliais daiktais ar įrankiais, jo kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (t. 1, b.l. 50-54).

Iš specialisto išvados Nr. 40-9-IS-1-0803 matyti, jog ant dviejų butelių, rastų įvykio vietoje, palikti R. J. pirštų pėdsakai (t. 1, b.l. 62-68).

Specialisto išvadoje Nr. S 507/06 (01) nurodyta, jog nuoplovoje nuo grindų koridoriuje šalia prieškambario pirmųjų durų, ant taburetės nuolaužų yra V. R. kraujas su 99,99 procentų tikimybe. Nuoplovose nuo veidrodžio lentynėlės, nuo grindų šalia tualeto durų, ant taburetės nuolaužos yra R. J. kraujas su 99,99 procentų tikimybe (t. 1, b.l. 72-79).

Iš specialisto išvados Nr. G 1915/06(04) matyti, jog R. J. padaryti tokie sužalojimai: muštinės žaizdos ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, muštinė žaizda dešinės rankos antrame krumplyje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešinės rankos 3 krumplyje, kairės rankos 3 ir 4 pirštuose, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, odos nubrozdinimai galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių kontaktų pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. J. prisipažino nužudęs V. R. , savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (1 t., b.l. 97-110), jo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b.l. 4-18) užfiksuotas aplinkybes, specialistų išvadose (1 t., b.l. 62-68, 72-79, 87) nustatytas aplinkybes bei liudytojų I. J. , V. R. parodymus. Kaltinamojo parodymai, jog jis V. R. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe į „saulės rezginį“, iš esmės atitinka ir teismo medicinos specialisto išvadas, kad V. R. mirė nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio ūmų vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę (t. 1, b.l. 50-54). Kaltinamasis R. J. , nors ir teigia sudavęs mažiau smūgių, nei nurodyta minėtoje specialisto išvadoje, tačiau pripažįsta, kad V. R. mirė nuo jo suduotų smūgių. Kad būtent R. J. padarė daugybinius sužalojimus V. R. , patvirtina ir liudytojų I. J. bei V. R. parodymai, iš kurių matyti, kad R. J. joms papasakojo apie konfliktą, pasibaigusį jo ir V. R. grumtynėmis. Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog V. R. visi sužalojimai padaryti vienu metu – prieš mirtį. Tokiu būdu visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. R. sužalojimus, tame tarpe ir mirtį sukėlusį sužalojimą, padarė R. J. , kas rodo, kad tarp smurtinių R. J. veiksmų ir V. R. mirties yra priežastinis ryšys.

Kadangi R. J. nužudė V. R. dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis neigia V. R. sudavęs smūgius kojomis bei taburete ir tvirtina, jog taburetė sulūžo, kai grumtynių metu jis su V. R. nugriuvo ant taburetės. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. Sakalas nurodė, kad V. R. kūne rasti gana sunkūs sužalojimai, tokie kaip trauminis žarnų pasaito plyšimas, kepenų plyšimas, dešinės pusės 5-9 šonkaulių, kairės pusės 2-5, 7-10 šonkaulių lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžis, ir dauguma šių sužalojimų galėjo būti padaryti spardant nukentėjusįjį kojomis ar suduodant smūgius kokiu nors ribotą buką paviršių turinčiais kietais daiktais, o ne kumščiais. Todėl, atsižvelgiant į tokią eksperto išvadą bei V. R. kūne padarytų sužalojimų pobūdį, daroma išvada, kad R. J. V. R. sužalojimus padarė suduodamas jam smūgius kumščiais ir kojomis. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis sudavė smūgius taburete, byloje nėra, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog R. J. sudavė V. R. smūgius taburete.

Byloje nėra duomenų, kad R. J. siekė V. R. mirties, priešingai, iš kaltinamojo bei liudytojų I. J. , V. R. , V. I. parodymų matyti, jog po grumtynių R, J. paskambino V. R. draugei V. I. , kad ši pasirūpintų V. R. . Tačiau R. J. tyčiniai veiksmai – smūgiai kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe į krūtinės-pilvo sritį, kur yra gyvybiškai svarbūs organai, bei panaudoto smurto intensyvumas – sudavė daugybinius smūgius, rodo, jog jis suprato, kad savo veika kelia pavojų V. R. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t.y., nužudė V. R. turėdamas netiesioginę tyčią.

Kadangi iš kaltinamojo, liudytojų V. R. bei I. R. parodymų matyti, jog R. J. seniai pažinojo V. R. kaip sesers buvusį vyrą, žinojo apie jo agresyvų charakterį ir jo netinkamą, įžeidžiantį elgesį su I. R. bei R., daroma išvada, kad V. R. įžeidžiančios kalbos apie kaltinamojo seserį I. R. ir R. nebuvo R. J. staigmena ir dėl to negalėjo R. J. sukelti staigaus didelio susijaudinimo, todėl nėra pagrindo R. J. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos 130 str. kaip nužudymą staiga labai susijaudinus. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad R. J. nužudė V. R. esant būtinosios ginties situacijai ar peržengdamas būtinosios ginties ribas, nes iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog R. R. jam sudavė 4 smūgius, po ko kaltinamasis V. R. sudavė apie 10 smūgių, t.y., mušė V. R. , kai šis jau buvo nustojęs smurtauti. Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 783/06 (04) bei teismo medicinos eksperto paaiškinimų teisme matyti, jog V. R. buvo suduota apie 40 smūgių, o iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1915/06(04) matyti, kad R. J. nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 87).

Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog V. R. išprovokavo konfliktą savo netinkamu elgesiu blogai, necenzūriniais žodžiais kalbėdamas apie kaltinamojo seserį I. R. ir R., bei po to pirmas pradėdamas vartoti smurtą R. J. atžvilgiu. Tokių kaltinamojo parodymų byloje esantys kiti įrodymai nepaneigia, o iš liudytojų I. R. bei V. R. parodymų matyti, jog V. R. su jomis elgdavosi itin blogai, jas įžeidinėdavo ir kitaip skriausdavo, iš specialisto išvados Nr. G 1915/06(04) matyti, jog R. J. buvo padaryti kūno sužalojimai (t. 1, b.l. 87), kas leidžia daryti išvadą, kad R. J. parodymais netikėti nėra pagrindo. Todėl pripažįstama, kad V. R. išprovokavo R. J. neteisėtus smurtinius veiksmus ir tai pripažįstama R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir tai, kad jis prisipažino nužudęs V. R. ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką patvirtina tai, jog jis atlygino laidojimo išlaidas, pripažįsta ieškinį dėl paminklo pastatymo išlaidų.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis apie sužalotą V. R. pranešė jo draugei V. I. , kad ši juo pasirūpintų, tačiau tai nelaikoma R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, nes V. R. buvo reikalinga medicininė pagalba, kaltinamasis medikų neiškvietė, o V. I. nėra medikė. Taip pat nepripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nes atlygino tik nedidelę dalį žalos, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina skiriant bausmę.

R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis, nurodęs, jog būdamas blaivus nebūtų V. R. sudavęs tiek daug smūgių.

Skiriant R. J. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes - žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į R. J. asmenybę –galiojančių teistumų neturi, nusikalto turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko tris mažamečius vaikus, atlygino V. R. laidojimo išlaidas. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad R. J. asmenybės bruožuose, gyvenimo būde nėra susiformavusios antivisuomeniškos apraiškos, nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms, o jo pasirinktas elgesys, gyvenimo būdas, moralinės ir socialinės nuostatos tiesiogiai nesąlygojo šio nusikaltimo padarymo. Todėl jam skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kadangi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta ryšium su jos sūnaus V. R. mirtimi, žalos atlyginimas priteistinas iš V. R. nužudžiusio R. J. .

Nukentėjusiosios S. P. G. ieškinys dėl 3750 Lt paminklo pastatymo išlaidų tenkintinas, nes pagrįstas byloje esančiais dokumentais (1 t., b.l. 39).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai S. P. G. R. J. tyčiniai nusikalstami veiksmai sukėlė sunkias pasekmes - dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, dideles kančias, nes ji neteko savo vaiko, taip pat į tai, kad mirusiojo V. R. neteisėti veiksmai išprovokavo nusikalstamus R. J. veiksmus. Be to, atsižvelgiama į R. J. turtinę padėtį – nekilnojamojo turto bei santaupų neturi (1 t., b.l. 155, 157, 158, 160), išlaiko tris mažamečius vaikus. Įvertinusi visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, kolegija mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu yra per didelė, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jai 30 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo porceso kodekso 302-306 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. spalio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą - suėmimą.

Priteisti iš R. J. S. P. G. 30 000 Lt neturtinės žalos ir 3750 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – tris stiklinius ir vieną plastikinį butelius, tris vokus su biologiniais pavyzdžiais ir R. J. kraujo pavyzdžiu, vieną voką, kuriame yra 11 plokštelių su avalynės pėdsakais, medinės taburetės nuolaužas – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Danutė MatiukienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė