- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1-95-503/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00946-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, teista: 2010-02-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 2010-06-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi 2010-02-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, šią bausmę atliekant areštinėje,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji, 2010-06-09 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė nukentėjusiajam R. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3120 classic“ 300 Lt vertės, su jame buvusia atminties kortele 40 Lt vertės, moteriškus batelius 50 Lt vertės, bendrai 390 Lt sumai, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajam R. V. priklausantį nurodytos vertės turtą.
Kaltinamoji J. S. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad 2010-06-09 apie 12 val. ji kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu vardu D. buvo šalia prekybos centro „Maxima“, esančio Liepkalnio gatvėje, Vilniuje. D. ji buvo mačiusi gal porą kartų, gerai jo nepažinojo. Jie kartu su D. nuėjo į netoliese esančią kažkokios įmonės, galbūt „Grinda“ teritoriją. Ji liko vidiniame teritorijos kieme, netoli vartų, o D. nuėjo į teritoriją. Po kurio laiko D. grįžo ir pasakė, kad atvažiuos žmogus, su kuriuo kartu važiuos paimti kuro. Ji nežinojo, ar D. kurą turi iš tiesų. Neilgai palaukus atvažiavo automobilis, į kurį ji įsėdo kartu su D.. Jie nuvažiavo į Salininkus, sustojo prie aptvertos teritorijos, kur D. paprašė automobilio vairuotojo duoti jam 100 Lt, kad galėtų sumokėti pusę sumos už kurą sargui, o tada sargas duos kortelę, su kuria bus galima užsipilti kuro degalinėje. Vairuotojas prisistatė R. Paėmęs pinigus D. nuėjo, o po kurio laiko sugrįžo ir pasakė važiuoti į Salininkų sodus, tam kad paimti talpas kurui. Nuvažiavo į Salininkus sodus, kur D. liepė sustoti, jis išlipo iš automobilio. Jie automobilyje pralaukė apie 20 min., tačiau D. taip ir negrįžo. Ji dar norėjo eiti paieškoti D., bet R. jai neleido, jis pradėjo gąsdinti, kad važiuos į policiją, jei negrąžins jam 100 Lt, kuriuos iš jo paėmė D. Tačiau ji atsakė, kad su tuo nėra susijusi. Tada R. paklausė, ar ji turi dokumentą su savimi. Ji atsakė, kad turi asmens tapatybės kortelę, kurią jam parodė. R. kortelę ištraukė jai iš rankų ir pasidėjo pas save. Po to R. pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir pašnekėjus nuspręsti, kaip elgtis toliau. Prieš tai jie dar užsuko į parduotuvę, kur R. nusipirko alaus ir degtinės. Jie dviese nuvažiavo pas R. į butą. Buto prieškambaryje ji nusiavė batus, ir jie nuėjo į R. kambarį. Pokalbio metu R. papasakojo, kad gyvena kartu su močiute. Iš pradžių jie sėdėjo R. kambaryje. Ji gėrė alų, o R. degtinę. Jai matant, tik įėjus į kambarį, R. savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ pajungė į tinklą krauti bateriją ir padėjo jį netoli lango. Visą laiką, kol ji buvo kambaryje, telefonas krovėsi. Jie su R. buvo nuėję ir į virtuvę, po to vėl sugrįžo į kambarį. Bute ji prabuvo apie 3 val. Jiems būnant virtuvėje, atėjo tame bute besinuomojantį kambarį mergina, kurios amžius apie 25 metai. Virtuvėje R. su mergina gėrė „Starką“. Po kurio laiko nuomininkė nuėjo į kitą kambarį, o ji su R. sugrįžo į jo kambarį. R. nuėjo į tualetą. Kadangi R. buvo labai girtas, pradėjo prie jos priekabiauti, šūkaliojo, tai ji pasinaudojo proga, kad R. nuėjo į tualetą ir nusprendė išeiti jam nematant. Išeidama iš kambario ji atjungė besikraunantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį pasiėmė su savimi. Ji prieškambaryje apsiavė savo batus ir išėjo. Ji matė, kad prieškambaryje buvo sudėta avalynė, bet tikrai neatkreipė dėmesio, kokia ji ir kieno. Ji jokių moteriškų batelių nepaėmė, nevogė. Kadangi tuo metu ji vartojo narkotikus, jai buvo bloga, be to, R. girtas priekabiavo prie jos ir šūkavo, todėl ji išsigandusi pavogė telefoną. Jos asmens tapatybės kortelė liko pas R., nes R. sakė, kad ją grąžins, kai ji su juo permiegos. Palikdama savo dokumentą pas R., ji žinojo, kad ją vis tiek suras ir ji neliks nenubausta, bet tuo metu jai reikėjo narkotikų, todėl ir pavogė telefoną. Kodėl R. teigia, kad ji pavogė kažkokius moteriškus batelius, ji nežino, nes jokių batelių nevogė. Mobiliojo ryšio telefoną ji vogė, nes žinojo, kad jį tikrai parduos, o batelių ji net nebūtų galėjusi parduoti, nebent jie būtų nauji ir dėžutėje. Išėjusi iš buto, ji mobiliojo ryšio telefoną išjungė. Ji nuvažiavo į Kirtimus, ir nepažįstamam taksistui, kurio jokių duomenų nežino, apibūdinti negali, pardavė mobiliojo ryšio telefoną už 40 Lt. Ji iš telefono SIM kortelės neišiminėjo, netikrino, ar viduje yra atminties kortelė. Vaikinui ji nesakė, kad telefonas yra vogtas. Gautus pinigus ji išleido narkotikams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Nuketėjusiojo R. V. teisme duotais paaiškinimais, kad 2010-06-09 apie 15 val. jis buvo savo darbovietėje UAB „Grinda“, kur netoli administracinio pastato pamatė vaikiną ir merginą. Vaikinas siūlė pirkti dyzelinį kurą po 2.20 Lt už litrą. Kadangi jam reikėjo dyzelino, tai jis kartu su vaikinu ir mergina automobiliu nuvažiavo į Salininkus, kadangi vaikino teigimu, talpos su dyzelinu buvo tenai. Salininkuose, už traukinių bėgių, vaikinas paprašė sustoti ir paprašė paskolinti 200 Lt, kadangi jam reikia atiduoti skolą, o po to pažadėjo atnešti talpas su dyzelinu. Jis vaikinui davė 100 Lt su sąlyga, kad mergina, kaip jis sakė – jo sesuo, liks automobilyje su juo. Vaikino jie laukė apie valandą, bet vaikinas nesugrįžo. Mergina buvo nustebusi ir pasipiktinusi, kad vaikinas taip pasielgė. Dar sėdint automobilyje jis merginos paklausė, ar ji turi dokumentą. Mergina jam padavė savo asmens tapatybės kortelę. Mergina jam pasakojo, kad ji dirba UAB „Grinda“, tačiau jis merginos nebuvo matęs. Merginos asmens tapatybės kortelę jis paėmė kaip garantą, kad ji niekur nedings. Važiuojant į Vilnių, mergina pasakė, kad ji gyvena netoli prekybos centro „Senukai“, kad jai reikia pasiimti vaiką iš darželio. Taip pat mergina sakė, kad ji papasakos apie viską savo motinai, tai gal motina ir atiduos brolio paimtus pinigus. Po tokio pokalbio mergina jam sukėlė pasitikėjimą, jam nekilo jokių abejonių. Mergina skambino telefonu, o jam pasakė, kad motina paims jos dukrą, todėl ji niekur neskuba. Tada jis merginą pasikvietė į svečius. Jie atvažiavo į jo butą. Kadangi jo mobiliojo ryšio telefono seko baterija, tai jis nuėjo į kambarį ir pajungė krauti. Telefoną jis krovė padėjęs ant stalo, prie lango. Jie pabendravo virtuvėje apie 20-30 min., paskui nuėjo į savo kambarį. Po to jis nuėjo į vonią. Jo nebuvo keletą minučių, o kai išėjo iš vonios, tai J. S. jau nerado. Buto durys raktu užrakintos nebuvo, buvo tik užsukta vidinė spyna. Kadangi bute gyvena ir jo močiutė N. V., tai ji iš karto paklausė, ar niekas nedingo iš jo daiktų. Jis pasižiūrėjo ir pamatė, kad nėra jo mobiliojo ryšio telefono „Nokia“. Kai jis su J. S. sėdėjo virtuvėje, tai į butą sugrįžo nuomininkė Margarita, bet jos pavardės nežino. Margarita tik pasisveikino su ir J. S., bet į virtuvę užėjusi nebuvo. Su ja alkoholinių gėrimų tą dieną negėrė. Išėjus J. S., Margarita pastebėjo, kad iš prieškambario pavogti jos baltos spalvos bateliai. Kadangi mergina yra neturtinga, todėl jis jai iš karto atidavė 50 Lt, nes tiek kainavo bateliai. Kadangi jis sumokėjo M. už pavogtus batelius, todėl turtinė žala dėl pavogtų batelių padaryta jam. Jis jautėsi įpareigotas sumokėti M. 50 Lt, nes J. S. į butą pasikvietė jis. J. S. nusikaltimu jam padaryta žala 350 Lt sumai.
Teisme dėl senyvo amžiaus ir ligos negalėjusios dalyvauti N. V. teismo pagarsintais ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais jos paaiškinimais (LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra keturių kambarių. Šitame bute yra registruoti ji ir jos anūkas R. V.. Viename iš kambarių gyvena mergina M. L., bet daugiau apie ją duomenų neturi. Kažkur 12 metų jai siunčia jaunuolius gyventi į jos butą iš Žirmūnuose esančios mokyklos, pavadinimo tiksliai neprisimena, su kuria ji yra pasirašiusi sutartį, kuri per banką jai moka nuomos pinigus. Datos prisiminti negali, ji buvo virtuvėje, kadangi laukė sugrįžtančio iš darbo R. V.. Ji pamatė, kad anūkas atvažiavo su jai nepažįstama moterimi. Jai nepatiko tos moters išvaizda. Anūkas su moterimi užėjo į butą. Ji paklausė anūko, ką jis atvedė į namus, o jis jai atsakė, kad ta moteris bus sekretorė jo darbe. Gal ją ir supažindino su ta moterimi, bet ji neprisimena. Ji paruošė arbatos. Iš darbo sugrįžo M. L., kuri prisėdo kelioms minutėms kartu su jais virtuvėje, netrukus nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko jos anūkas R. V. pasakė, kad eina į vonią ji taip pat nuėjo į pereinamą kambarį. Moteris virtuvėje liko viena. Kadangi moteris jai sukėlė įtarimą tai ji moterį stebėjo. Ji per durų tarpą matė, kad moteris greitai nubėgo pro jos kambarį ir išbėgo iš buto. Tada iš vonios išėjo anūkas R. V., kuris paklausė - „kur moteris?“. R. V. pasakė, kad reikia pažiūrėti, ar kas nedingo. Jis pasakė, kad moteris pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną. Ji nematė, kur anūkas buvo padėjęs savo telefoną. Po to ji apžiūrėjo prieškambarį ir pamatė, kad ten nebėra M. L. batelių. Tai ji pastebėjo todėl, kad visa avalynė prieškambaryje tamsi, o tie bateliai buvo balti. M. L. pradėjo verkti, nes ji yra iš neturtingos šeimos, ir nusipirkti naujus batelius neturėtų už ką. Ji anūkui ir pasakė, kad jis sumokėtų pinigus už merginos pavogtus batelius. R. V. padavė M. L. 50 Lt. Vėliau jai anūkas papasakojo, kad kreipėsi su pareiškimu į policiją (b.l. 16-17).
Nenustatyta, kad nukentėjusysis R. V. dėl kokių tai priežasčių galėjo teisme apkalbėti kaltinamąją J. S.. Jo parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamosios J. S. kaltės įrodymu. Taip pat nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūno apklausta liudytoja N. V. dėl kokių tai priežasčių galėjo tyrėjui apkalbėti kaltinamąją J. S.. Jos parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja nukentėjusiojo R. V. teisme duotiems paaiškinimams, priešingai juos papildo. Taip pat šie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jos pareigūnui duotais paaiškinimais tiki ir juos laiko kaltinamosios J. S. kaltės įrodymu.
Kaltinamosios J. S. teisme duoti paaiškinimai, kad ji nepavogė moteriškų batelių paneigti nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos N. V. paaiškinimais. Ši jos gynybinė pozicija nepagrįsta jokiais duomenimis, įtikinamais argumentais. Todėl ši jos pozicija neįtikinama ir atmetama.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji J. S. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagrobė nukentėjusiojo R. V. turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios J. S. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. J. S. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi, kaip matyti iš pagrobto turto vertės, kaltinamoji J. S. pagrobė turto už 390 Lt, t.y. neviršijant 3 MGL. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios J. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajai J. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji J. S. anksčiau teista (b.l. 59, 61-62, 63-64, 67-68), administracine tvarka bausta (b.l. 51-58), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nuo 2010-05-14. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (b.l. 70-72). 2010-08-17 gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-429, kurioje nurodyta, kad J. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 74). Šį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus.
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji J. S. nelinkusi taisytis, o linkusi nusikalsti, todėl bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti jai paskiriant arešto bausmę. Kadangi nenustatyta jos atsakomybę lengvinančios ir(ar) sunkinančios aplinkybės, todėl arešto bausmės dydis nustatytinas įstatymo numatytam arešto bausmės dydžio vidurkiui.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 390 Lt turtinės žalos atlyginimo. Jo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, realus, įrodytas. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Priteistina iš J. S. 390 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo R. V. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais teismas,-
nusprendė:
pripažinti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), kalta pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą ir paskirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš J. S. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. V. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.