- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1124-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01113-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- T. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad ieškovė T. G. ir UAB „Sostinės būstas 2010-05-02 sudarė sutartį, pagal kurią buvo susitarta parduoti ieškovei ir atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą UAB „Sostinės būstas“ pasiūlytam pirkėjui. UAB „Sostinės būstui“ tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus, ieškovė už suteiktas paslaugas sumokėjo 20 000 Lt. Ieškovė prašė iš atsakovo A. G., kaip bendraturčio, priteisti 20 000 Lt, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 5 000 Lt skolą, procesines palūkanas ir 150 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad pagal 2010-06-14 žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutartį bylos šalys pardavė R. B. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Katiliškių g. 32, Vilniuje. Minėtas nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausė ieškovei, atsakovui ir jų nepilnamečiui sūnui. Turtas buvo parduotas UAB „Sostinės būstas“ pasiūlytam pirkėjui. Nors atsakovas sutarties su UAB „Sostinės būstas“ nepasirašė, motyvuodamas tuo, kad UAB „Sostinės būstas“ paslaugos yra per brangios, tačiau teismas jo veiksmus vertino kaip patvirtinusius sandorį. Anot teismo, atsakovas savo patvirtinimą 2010-05-02 sutarčiai išreiškė konkliudentiniais veiksmais, nes savo turtą pardavė UAB „Sostinės būstas“ pasiūlytam pirkėjui. Kadangi pritarimas sandoriui buvo išreikštas tik konkliudentiniais veiksmais, todėl iš atsakovo negali būti reikalaujama daugiau kaip 5 000 Lt (CK 1.73 str. 1 d.). Ieškovei atsiskaičius su UAB „Sostinės būstas“, ji įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo jam tenkančios skolos dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendimu yra objektyviai pažeidžiami sąžiningumo ir protingumo principai, kadangi iš atsakovo reikalaujama pinigų už paslaugas, kurių realiai atsisakė. Atsakovas jokiais veiksmais nepatvirtino sutarties su UAB „Sostinės būstas“. Atsakovas ieškodamas potencialių pirkėjų kreipėsi į D. O., su kuria sudarė tarpininkavimo sutartį. D. O. buvo radusi tris klientus, tačiau vienam iš klientų ieškovė atsisakė parduoti turtą, sakydama, kad nepasitiki atsakovu ir nori pati surasti klientus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė neatsiskaitė su UAB „Sostinės būstas“ sumokėdama likusios 6 666 Lt sumos, dėl ko UAB „Sostinės būstas“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Tai patvirtina, kad pagal 2010-05-02 sutartį vieninteliu skolininku yra ieškovė. Pasirašydama 2010-05-02 sutartį ieškovė veikė tikrai ne atsakovo interesais, kadangi UAB „Sostinės būstas“ siūloma paslaugų kaina atsakovui buvo ženkliai per didelė. Atsakovas savo valią dėl sutarties išreiškė jos nepasirašydamas. Kadangi atsakovas nebuvo 2010-05-02 sutarties šalys, ieškovė negalėjo įgyti reikalavimo į atsakovą regreso tvarka.
3. Bylos šalims priklausęs nekilnojamasis turtas buvo įkeistas ir kilo reali grėsmė jį prarasti, dėl ko atsakovas privalėjo bankui sumokėti 10 000 Lt, kad turėtų laiko rasti klientą, kuriam galėtų perduoti nekilnojamąjį turtą. Būtent atsakovas, o ne ieškovė kreipėsi į Danske Bank A/S dėl įkeisto turto pardavimo. Atsakovas sumokėdamas bankui 10 000 Lt ir ieškovė sumokėdama UAB „Sostinės būstui“ 20 000 Lt prisidėjo prie to, kad nekilnojamasis turtas būtų parduotas.
4. UAB „Sostinės būstas“ tik reklamavo parduodamą turtą internete ir informavo ieškovę apie potencialų pirkėją, tačiau atsakovas tvarkė visus formalumus, susijusius su turto pirkimo – pardavimo sandoriu, apmokėjo visas su pardavimu susijusias išlaidas.
5. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į 2010-05-02 sutarties visumą ir tikruosius šalių ketinimus. Pagal teismo logiką, kiekvienas sandoris, kurio suma yra didesnė kaip 5 000 Lt ir kuriam reikalinga rašytinė forma, bet kuriuo atveju garantuoja kreditoriui iš skolininko 5 000 Lt sumą, net nepasirašius sutarties ir raštiškai neįtvirtinus sandorio.
Atsiliepimas
Ieškovė T. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 81).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui A. G. atsirado teisės ir pareigos pagal 2010-05-02 sutartį su UAB „Sostinės būstas“.
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Sutarties sudarymą, o kartu ir teisių bei pareigų pagal ją prisiėmimą, patvirtina įvairaus pobūdžio šalies veiksmai, kurie galėtų patvirtinti, kad buvo išreikšta valia priimti pasiūlymą (CK 1.64 str. 1, 2 d.). Todėl sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, bet ir konkliudentiniais šalių veiksmams pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/3 žemės sklypo ir pastato, esančių Katiliškių g. 32, Vilniuje, kurie 2010-06-14 Žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo parduoti R. B., tuo pačiu bylos šalims pastarajai perleidžiant ir nuosavybės teises (b. l. 11-16). 2010-05-02 T. G. sudarė sutartį su UAB „Sostinės būstas“, remiantis kuria UAB „Sostinės būstas“ įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, esantį Katiliškių g. 32, Vilniuje, bei teikti kitas paslaugas, susijusias su turto pardavimu, o T. G. įsipareigojo parduoti UAB „Sostinės būstas“ pasiūlytam pirkėjui turtą už 300 000 Lt sumą, o UAB „Sostinės būstas“ už suteiktas paslaugas sumokėti 20 000 Lt (b. l. 20-21). Kaip viena iš sutarties šalių (klientas) įrašytas ir atsakovas A. G., tačiau sutartis jo nepasirašyta. Iš atsakovo paaiškinimų aišku, jog sutarties jis nepasirašė motyvuodamas tuo, kad UAB „Sostinės būstas“ paslaugos yra pernelyg brangios. Ginčo dėl to, kad nekilnojamojo turto, priklausiusio bylos šalims, pirkėja R. B. buvo rasta tarpininkaujant UAB „Sostinės būstas“ nėra. Taigi remiantis 2010-05-02 sutarties su UAB „Sostinės būstas“ 4-5 punktais paslaugų gavėjui atsirado pareiga sumokėti UAB „Sostinės būstas“ 20 000 Lt dydžio atlyginimą. Byloje pateiktos kasos pajamų orderių kvitų kopijos tvirtina, kad atlyginimą už suteiktas paslaugas UAB „Sostinės prekyba“ sumokėjo ieškovė T. G. (b. l. 22-23).
Vienas prievolių atsiradimo pagrindų yra sandoriai (CK 6.2 str.). Kaip minėta, sandorio sudarymui yra būtina, kad sandorio šalys kokiais nors veiksmais išreikštų valią sukurti atitinkamas teises ir pareigas konkretaus sandorio pagrindu. Nors 2010-05-02 sutarties su UAB „Sostinės būstas“ atsakovas nepasirašė, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog buvo sutarta dėl bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimo, laikytina, kad sutartimi siektas rezultatas buvo susijęs ir su atsakovo, kaip bendraturčio, interesų parduoti jam priklausančią turto dalį patenkinimu. Atsakovui priklausiusios nekilnojamojo turto dalies pardavimas UAB „Sostinės būstas“ surastam pirkėjui pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip konkliudentiniai veiksmai, kuriais buvo prisiimtos ir atitinkamos teisės bei pareigos pagal 2010-05-02 sutartį. Tokia išvada darytina, kadangi atsakovas betarpiškai pasinaudojo UAB „Sostinės būstas“ teiktomis paslaugomis bei jų rezultatu. Neatsisakęs sudaryti sutarties su R. B., priešingai, pirkimo – pardavimo sutartį su ja sudaręs, atsakovas tokiais veiksmais kartu akceptavo ir 2010-05-02 sutarties sąlygas (CK 6.173 str.). Išdėstyto pagrindu konstatuotina, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvai (CK 1.5 str.) bei įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas (CK 6.235 str. 1 d.) nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste suponuoja, jog atsakovas savo aktyviais veiksmais patvirtino, jog jį, kaip ir ieškovę, saisto 2010-05-02 sutarties pagrindu atsiradusios pareigos, t.y. proporcingai turėtai turto daliai apmokėti UAB „Sostinės būstas“ suteiktų paslaugų kainą. Kadangi ieškovė viena faktiškai sumokėjo UAB „Sostinės būstas“ visą sutarties kainą, todėl jai pagrįstai, t.y. remiantis 2012-05-02 sutartimi ir CK 6.114 str. 3 p., iš atsakovo galėjo būti priteista jam priklausanti mokėtina suteiktų paslaugų kainos dalis, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančią parduoto turto dalį. Pažymėtina, kad atsakovui tenkanti UAB“Sostinės būstas“ suteiktų paslaugų išlaidų dalis faktiškai yra didesnė, nei priteista 5000Lt suma, nes jam ieškovei ir nepilnamečiui sūnui nuosavybės teise priklausė po 1/3 parduodamo turto. Tai rodo, kad iš atsakovo priteista suma negali būti laikoma neprotingai didelė, atsižvelgiant ir į apelianto nurodytą aplinkybę, jog jis buvo suradęs kitą paslaugų teikėją už mažesnę kainą. Be to, teismui atmetus ieškinį ir palikus vienai ieškovei pagal sutartį patirtas 20000Lt išlaidas, aiškiai būtų pažeista CK 1.5str. įtvirtinti principai. Tuo tarpu kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo aktyviu vaidmeniu pirkimo – pardavimo sutarties sudaryme ar atsakovo kitais mokėjimais, nėra reikšmingi šioje byloje kilusio ginčo dalyko požiūriu, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir nešališkai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.