- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-340/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. J. (P. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria įtariamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. lapkričio 11 d.
Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo P. J. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. įtariamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą nusikalstamu būdu praturtėti, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. įtariamas nusikalstamas veikas padaręs šiomis aplinkybėmis:
2007 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus (duomenys neskelbtini), K. M. (K. M.), pravarde „K“, į bendrą nusikalstamą veiką įtraukė P. J., N. Š. ir K. Š., kuriuos siejo pastovūs tarpusio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, taip pat organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą bendrai, pelningai ir pastoviai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) mieste.
K. M. nusikalstamo susivienijimo nariams paskirstė vaidmenis, t. y. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui P. J. įgyti iš jo narkotines ir psichotropines medžiagas, jas paskirstyti mažesniais kiekiais, laikyti, gabenti ir perduoti platinimui K. Š. bei N. Š., taip pat surinkti lėšas gautas už narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat, K. M. nusikalstamo susivienijimo nariams K. Š. ir N. Š. nurodė neteisėtai iš P. J. įgyti, gabenti, laikyti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, jas paskirstyti mažesniais kiekiais bei surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat nurodyti surastiems asmenims narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų asmenų ir taikyti fizinį smurtą platinantiems narkotines ir psichotropines medžiagas asmenims, nevykdant nurodytų reikalavimų.
Vykdant K. M. nurodymus, nusikalstamo susivienijimo nariai K. Š. ir N. Š. į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įtraukė J. K. (J. K.), A. G., J. M., O. B. ir D. J.
K. M. 2007 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, organizavo nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovaudamas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno pardavimui nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. labai didelį kiekį – 18,844 g psichotropinės medžiagos 2-CB, labai didelį kiekį – 18,055 g psichotropinės medžiagos JWH-018, didelį kiekį – 26,932 g narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį – 50,1593 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį – 54,774 g psichotropinės medžiagos mefedrono bei 1,136 g psichotropinės medžiagos l-(3-chlorofenil) piperazino, 173,594 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), 3,161 g psichotropinės medžiagos MDMA ir šias medžiagas paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams P. J. ir K. Š. bei N. Š., kurie neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė minėtas medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti.
Šalies argumentai
P. J. vykdydamas K. M. nurodymus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įgijo iš K. M. labai didelį kiekį – 18,844 g psichotropinės medžiagos 2-CB, labai didelį kiekį – 18,055 g psichotropinės medžiagos JWH-018, didelį kiekį – 26,932 g narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį – 35,26 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį – 54,774 g psichotropinės medžiagos mefedrono bei 1,136 g psichotropinės medžiagos l-(3-chlorofenil) piperazino, 158,42 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), 3,161 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurių dalį, t. y. 10,928 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 14,04 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 2009 m. liepos 23 d. nugabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurias apie 16 val. 00 min. pardavė K. Š., o dalį – 1,46 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), 0,137 g psichotropinės medžiagos 2-CB ir 4,023 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2011 m. vasario 11 d. , apie 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), pasikėsino parduoti J. K. (J. K.), o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. labai didelį kiekį – 18,707 g psichotropinės medžiagos 2-CB, labai didelį kiekį – 18,055 g psichotropinės medžiagos JWH-018, didelį kiekį – 26,932 g narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį – 20,309 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, didelį kiekį – 54,774 g psichotropinės medžiagom mefedrono ir 1,136 g psichotropinės medžiagos l-(3-chlorofenil) piperazino, 142,92 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) bei 3,161 g psichotropinės medžiagos MDMA, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat jų 2011 m. vasario 11 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu.
Taip pat, K. Š., veikdama kartu su N. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tiesiogiai iš K. M. ir per P. J., neteisėtai įgijo didelį kiekį – 25,827 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 29,214 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurių dalį – 0,295 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 2,024 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat jų 2009 m. vasario 27 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu. Tuo tarpu, dalį – 12,66 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 13,15 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2009 m. birželio 15 d. neteisėtai atgabeno K. M. automobiliu „XXX“ valst. Nr. XXXX, iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo ir laikė iki 2009 m. birželio 17 d. suradimo ir paėmimo atliktos kratos metu. Tuo tarpu, dalį – 1,944 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2009 m. birželio 17 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė J. M. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) už 120 Lt. Tuo tarpu, dalį – 10,928 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 14,04 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, 2009 m. liepos 23 d. neteisėtai P. J. įgijus iš K. M. ir tą pačią dieną atgabenus iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), K. Š. įgijo ir laikė šias narkotines ir psichotropines medžiagas bute iki 2009 m. liepos 23 d.
Tokie P. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.
P. J. buvo sulaikytas 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 13 d. nutartimi įtariamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keturiasdešimčiai dienų. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2011 m. lapkričio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi įtariamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. lapkričio 11 d.
Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis P. J. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Įtariamasis P. J. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrista ir neteisėta.
Skunde nurodo, kad teismas skirdamas ar pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, pirmiausia privalo įsitikinti, kad BPK numatytų tikslų neįmanoma pasiekti paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę. Įtariamojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Įtariamasis teigia, kad apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų formuojamą praktiką bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimo reikalavimus.
Įtariamojo P. J. nuomone, prokuroro prareiškime bei skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti ir nemotyvuoti jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat skunde įtariamajam nėra suprantama, kokias konkrečiais savo veiksmais galėtų trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kokiais nors savo veiksmais trukdė procesui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai, kiti įtariamieji apklausti, niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei nedarė poveikio kitiems proceso dalyviams.
Šalies argumentai
P. J. nurodo, kad apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į jo asmenybę, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą bei kt. reikšmingas aplinkybes. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad mokosi Vilniaus verslo ir technologijų mokymo centre, nori tęsti studijas ir dirbti, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, motina yra silpnos sveikatos, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra bei parama.
Skunde taip pat nurodoma, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Vilniaus apygardos teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą visiškai neatsižvelgė į BPK 127 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą nepratęsti suėmimo termino.
Įtariamojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad suėmimas jam taikomas devynis mėnesius, todėl pažeidžia žmogaus teises. Pasak įtariamojo, suėmimo taikymas yra pateisinamas tiek, kiek tokios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas siekiant proceso tikslų.
Prokuroras prašo įtariamojo P. J. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo P. J. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi įtariamajam P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti.
Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis P. J. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra XXXX m. vasario XX d. kratos protokolai, XXXX m. gegužės X d. specialisto išvada Nr. 140-(947)-ISI-2698, liudytojų O. B., R. G., D. J., A. G., F. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, P. J., kitų įtariamųjų K. Š., N. Š., J. K. parodymai, daiktų apžiūros, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, įrašų darymo protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Apeliacinis teismas taip pat nesvarsto, ar įtariamojo P. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą. Atkreipiamas įtariamojo P. J. dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo P. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Atmetami įtariamojo P. J. skundo argumentai, kad apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti jokiais objektyviais įrodymais.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas).
P. J. įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuruos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad įtariamasis P. J. dalyvavo nusikalstamame susivienijime ilgą laiką (nuo XXXX m. iki XXXX m.), yra jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pragyvenimui reikalingas pinigines lėšas galimai gaudavo nusikalstamu būdu, t. y. neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, suimtasis galimai pats vartojo psichotropines ir narkotines medžiagas, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikus tyrimą, jo organizme buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakai. Šios nurodytos aplinkybės bei nusikalstamų veiksmų darymas ilgą laiko tarpą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis P. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į P. J. skunde nurodytas aplinkybes, kad suimtasis mokosi Vilniaus verslo ir technologijų mokymo centre, nori tęsti studijas ir dirbti, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, motina yra silpnos sveikatos, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra bei parama, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtariamojo skunde nurodyti argumentai dėl trukdymo procesui yra atmetami ir nevertinami, kadangi P. J. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nepratęstas.
Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas).
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems įtariamiesiems, buvo atliekami įvairūs objektų tyrimai, kurie atėmė daug laiko, byloje paskirtas sudėtingas biologinis tyrimas (tiriama 116 mėginių), kuris skubos tvarka planuojamas atlikti iki 2011 m. gruodžio 23 d., laukiama specialistų išvadų dėl DNR ir Informacinių technologijų tyrimų, ruošiami galutiniai pranešimai apie įtarimus. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl P. J. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo P. J. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Pažymima, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Apeliacinis teismas atmeta įtariamojo P. J. skundo argumentus kaip nepagrįstus, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Iš bylos medžiagos matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, buvo surašyti procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154 straipsnyje protokolai bei atliktas jų vertimas iš rusų kalbos, atlikta papildoma proceso dalyvio apklausa, gauti pranešimai iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ir kt. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas.
Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose, nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu P. J. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.