Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens I. J. skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu I. J. pagal Lietuvos ANK 346 str. 3 d. buvo nubausta 130 EUR bauda už tai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 18 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jos laikomas gyvūnas ( katė ) nebūtų palaidas, kuris eina į kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) sklypą, tuo pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus, daro žalą aplinkai; pažeidimas padarytas pakartotinai metų laikotarpyje ( taip tekste - AN bylos 3 l. ).

2023-10-03 savivaldybės administracijai pateiktu 2023-09-28 skundu I. J. prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti ( 2-4 l. ).

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovas pagal teismo 2023-10-11 nutartį ( 7 l. ) atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžiuose I. J. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavoje sodyboje. Gretimoje sodyboje Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantys kaimynai yra konfliktiški, pilni pykčio, pastoviai rašo įvairius skundus ( dėl komposto, vaikų keliamo triukšmo, klausomos muzikos, katės ir kt. ). Po jų skundų 2023 m. 06 mėn. ji gavo 15 EUR baudą iš savivaldybės, nes jos paleidžiama į kiemą pasivaikščioti katė nueidavo ir į kaimynų sklypą. Nuo to laiko katę laiko uždarytą namuose ir į lauką nepaleidžia. Tik vieną kartą 08-18 d. katė pabėgo ( iššoko per neuždarytą langą ), vėl nuėjo į kaimynų sklypą, maždaug po valandos grįžo ir tada ją uždarė namuose, o kaimynai vėl parašė skundą.

Konfliktai su kaimynais dėl katės prasidėjo 2023 m. 03 mėn., kai kaimynas pasakė, kad jos katė, atėjusi į jo sklypą, pjauna lesinamus paukštelius. Dar kaimynas padavė varpelį, kurį prašė užkabinti katei, kad ji negalėtų tyliai prie paukščių prisėlinti. Ji varpelį uždėjo, tačiau katė jį netrukus pametė ir tada prasidėjo konfliktai. Naujo varpelio katei neuždėjo, nes neprivalo to daryti. Pripažįsta, kad po to savivaldybės atstovai ją du kartus dėl katės ėjimo į kaimynų sklypą perspėjo, o trečią kartą 06 mėn. paskyrė 15 EUR baudą, kurią ji sumokėjo.

Prašo baudą panaikinti, nes 08-18 d. katė iš namų pabėgo netyčia, per kaimynų sklypą tik perėjo, niekam žalos nepadarė ir niekieno teisių nepažeidė. Ji taisyklių laikosi, tai buvo vienkartinis atvejis. Katė nėra agresyvi, tvoros tarp jų ir kaimynų sklypų nėra. Pripažįsta, kad pati yra rašiusi skundus ant kaimynų dėl jų tujų ant sklypų ribos, kitų medžių šakų ir iškvietusi policiją, kai jie vėlai „baliavojo“. D. J. meluoja, kad jos katė 08 mėn. būdavo paleidžiama dažnai ir jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, kaimynai ją buvo apkaltinę net dėl svetimo katino atėjimo į jų sklypą. Prašo baudą panaikinti, nes jos šeimai su mažamečiais vaikais tai didelė suma.

I. J. atstovė advokatė nurodė, kad tai yra absurdo byla, nes tokių kačių visur pilna. Nėra jokių įrodymų, kad nurodomo įvykio metu nuėjusi į kaimynų sklypą katė pažeidė kažkieno interesus ar padarė kokią nors žalą. Be to, jei katė būtų paleidžiama pastoviai, kaip teigia D. J., ji lakstytų visur ir skundų būtų iš kitų kaimynų, ko nėra. Gyvūnų gerovės įstatymo ir savivaldybės patvirtintų taisyklių išsireiškimai nėra aiškūs, juos galima interpretuoti įvairiai, tačiau svarbiausia, kad pereidama per kiemą katė jokios žalos nepadarė. Todėl pažeidimas visiškai mažareikšmis, o paskirtoji bauda aiškiai per didelė. Taip baudžiant skundų ir nubaustų asmenų tik daugės. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad konfliktų pradžioje savivaldybė gavo I. J. kaimynų iš sodybos Nr. (duomenys neskelbtini) žodinius skundus, kad jos katė kaimynų sklype puola lesinamus paukštelius. Dėl to kaimynai katei net nupirko varpelį, bet netrukus ji vėl vaikščiojo be varpelio, o I. J. atsisakė jį užsegti. Pagal šiuos skundus su I. J. buvo kalbėta, bet padėtis nesikeitė. 2023 m. 03 mėn. ir 04 mėn. buvo gauti kaimynų raštiški skundai dėl katės, pagal juos I. J. įspėta žodžiu, o pagal 05 mėn. skundą jai 2023-06-01 protokolu ( administracinis nurodymas ) skirta pusės minimalaus dydžio – 15 EUR – bauda, kurią ji sumokėjo. 08-26 vėl gautas kaimynų skundas, kad katė paleidžiama, su nuotrauka. Vaikščiodama po svetimus sklypus katė teršia, gali padaryti žalą ( užpulti gyvūnus, kt. ). Todėl I. J., padariusiai pažeidimą pakartotinai, skirta didesnė bauda. Ji pagal el. paštu siųstus šaukimus neatvyko nei surašant AN protokolą, nei į bylos nagrinėjimą, todėl nutarimas priimtas jai nedalyvaujant.

Namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai rašo skundus ir dėl kitų gyvūnų. Tarp konfliktuojančių kaimynų abipusių skundų yra daug, bet pirmasis buvo dėl katės. Ar tą kartą katė pabėgo, neaišku, tačiau bet kuriuo atveju šeimininkas atsako už savo gyvūną. Skundą el. paštu pateikė R. P., AN protokole viskas nurodyta pagal jos manymą. Įstatymo ir jo pagrindu patvirtintų savivaldybės taisyklių formuluotės nėra labai konkrečios, nes negalima tiksliai numatyti visų įmanomų atvejų. I. J. bauda skirta ne iš karto, ji eilę kartų perspėta ir tik po to 06 mėn. buvo nubausta 15 EUR bauda, su kuria sutiko, o 08 mėn. nubausta pakartotinai. Baudos dydį nustato ne ją skiriantis pareigūnas, o įstatymas. Prašo skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas dalinai.

Liudytojas D. J. parodė, kad su sugyventine R. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynų iš sodybos Nr. (duomenys neskelbtini) katė ilgą laiką ateidavo į jų sklypą, gaudydavo lesinamus paukščiukus ( jis žiemą net kreipėsi į savivaldybę dėl sudraskyto paukščio ), bet baudą gavo tik po trečio skundo 06 mėn. Po to 2-3 savaites katės nematė, vėliau kaimynai ją pradėjo vėl paleidinėti naktį ar anksti ryte, tačiau dienomis katė į jų sklypą neateidavo. Dar po kurio laiko kaimynai pradėjo katę paleidinėti pastoviai, ji vėl ateidavo į jų sodybą, ten būdavo, medžiodavo paukščius, ją net sunku išvaryti. Kažkada R. dar šaukė kaimynams, kad katę pasiimtų, bet I. J. atsakė, kad katinas gali vaikščioti ir tuštintis ten, kur nori. Todėl 08 mėn. abu su R. jos vardu vėl parašė skundą savivaldybei. Abu su sugyventine nenori, kad kaimynų katė vaikščiotų po jų sklypą, nes gaudo paukštelius; be to, vengia papildomų konfliktų, nes I. J. yra apkaltinusi, kad jie nuodija gyvūnus. I. J. katė tą savaitę, kai parašė skundą, jų sklype vaikščiojo pastoviai, o ne vieną kartą trumpam, kaip aiškina I. J.. Tačiau jis tik kartą katę nufilmavo, nes kitų kartų nefiksavo. Jam nėra svarbu, ar jai bauda bus panaikinta; tik nori, kad jos katė nevaikščiotų po jo sklypą.

Liudytojo A. M. parodymai neaptariami, nes laikomi neturinčiais įrodomosios reikšmės byloje.

Visi surinkti įrodymai – I. J. ir savivaldybės atstovo paaiškinimai teismo posėdžiuose, liudytojo D. J. parodymai rašytiniai įrodymai – patvirtina, kad pagal D. J. ir R. P., gyvenančių (duomenys neskelbtini), skundus dėl į jų sklypą ateinančios I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), katės I. J. pagal 2023 m. 03 mėn. ir 04 mėn. skundus buvo įspėta žodžiu, o 2023-06-01 jai surašytas AN protokolas, kuriame ji kaltę pripažino, gailėjosi ir nurodė, jog imsis priemonių, kad katė neitų į kaimyninį sklypą; administraciniu nurodymu paskirtą 15 EUR baudą sumokėjo ( 18 l. ).

Pagal 2023-08-26 R. P. skundą el. paštu ( adm. b. 5 l. ), pridedamą nuotrauką ( adm. b. 5 l. ) ir vaizdo įrašą ( adm. b. 16 l. ) I. J. 2023-09-04 surašytas AN protokolas ( adm. b. 1 l. ), o aukščiau aptartu 2023-09-15 nutarimu skirta 130 EUR bauda ( adm. b. 3 l. ). Nėra ( ir užfiksavus vaizdo įraše vargu ar gali būti ) ginčo, kad 2023-08-26 18.43 val. I. J. katė nufilmuota vaikštanti po R. P. sodybos teritoriją.

I. J. nubausta pagal ANK 346 str. 3 d. dėl 2022-01-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Gyvūnų laikymo... taisyklių 10.9 p. pažeidimo, nes jos katė, eidama į kaimyninį sklypą, pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus, daro žalą aplinkai ( taip nutarimo tekste ).

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. jų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų ( 2 p. ); užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ( 3 p. ); vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje ( 5 p. ) bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ( 6 p. ). Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10.9 p. ( kuris nurodomas skundžiamame nutarime ) gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ramybei, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Teismas dalinai sutinka su proceso dalyvių vertinimu, kad tokios formuluotės nėra vienareikšmiškai aiškios ir gali būti suprantamos/traktuojamos skirtingai. Tačiau kartu konstatuojama, kad svetimo, nors ir naminio bei nedidelio ( ir dėl to įprastai laikomo nekeliančiu tiesioginės grėsmės žmogui ), tačiau plėšrūno – katės buvimas svetimame kieme ( pažymėtina - kuriame jis nepageidaujamas ir tai asmenų aiškiai išreikšta daug kartų ) neabejotinai pažeidžia šių asmenų teisėtus interesus ( šiuo atveju pakanka tiesiog nenoro matyti svetimą gyvūną savo kieme; be to, gyvūnas gali gaudyti smulkius gyvūnus, tuštintis, kasti duobutes, kaip įprasta katėms ir pan. ), taip pat gali daryti žalą nuosavybei ( pvz., palikus kieme nesaugomą mėsos gabalą ) ar gyvūnams ( kaip šiuo atveju – nors ir laukiniams, tačiau lesinamiems paukščiams, jų maitinimo vietoje ). Todėl nėra pagrindo nesutikti su institucijos vertinimu, kad neužtikrindama, jog jos katė nesilankytų sodybos Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, I. J. pakartotinai pažeidė inkriminuojamo teisės akto reikalavimus ir jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 346 str. 3 d. Kadangi 2023-06-01 AN protokolo administracinis nurodymas yra įvykdytas ( skirtoji bauda sumokėta ), dėl galimo tam tikro neaiškumo ( ar pažeidžiant kitų asmenų interesus ir darant žalą aplinkai, kaip nurodoma AN protokole, veika kvalifikuotina pagal 1 d. ar 2 d. ) teismas nepasisako.

Dėl I. J. ir jos atstovės argumentų ( jog apsilankiusi gretimoje sodyboje katė jokios žalos nesukėlė ) pažymima, kad atsakomybė už padarytą žalą numatyta ANK 346 str. 4 d. ir 5 d., o jai inkriminuota atitinkamai 1 d. ir po to ( pakartotinai ) 3 d. Dėl kito argumento ( jog daugybė kačių vaikščioja palaidos ) pažymima, kad jis teisiškai nereikšmingas ( jei analogiškus pažeidimus daro daug asmenų, tai nereiškia, jog jie neturi būti baudžiami ); juo labiau, kai sodybos Nr. (duomenys neskelbtini) šeimininkų nenoras matyti katę savo kieme buvo aiškiai išreikštas daug kartų, o pati I. J. už tai iki tol bent du kartus įspėta žodžiu ir po to 06 mėn. nubausta.

Nėra aišku, kodėl nutarime laikas nurodomas 08-18 d. 18.40 val., jei vaizdo įrašo ( adm. b. 16 l. ) duomenys rodo, jog jis darytas 08-26 d. 18.43 val., o R. P. el. laiškas išsiųstas 08-26 d. 19.17 val. ( adm. b. 5 l. ), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo nutarimo naikinimui. Analogiškai vertinamas ir nenurodymas, kokia žala daroma aplinkai ( pakanka konstatavimo, kad pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai, su kuo teismas sutinka ). Todėl pripažįstama, kad I. J. pagal Lietuvos ANK 346 str. 3 d. nubausta pagrįstai, pagrindo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti pagal skundo reikalavimą nėra pagrindo.

Lietuvos ANK 436 str. 3 d. yra numatyta vienintelė nuobauda - bauda nuo 120 EUR iki 230 EUR; I. J. skirta 130 EUR bauda. Teismo posėdyje I. J. papildomai nurodė, kad tokia bauda jai per didelė, nes žala kaimynams nepadaryta, pažeidimas nereikšmingas ( kaip nurodė jos atstovė – mažareikšmis ), o jos turtinė padėtis nėra gera, nes augina nepilnamečius vaikus. Todėl teismas papildomai ( nors skunde toks reikalavimas nesuformuluotas ) svarsto ir nuobaudos dydžio klausimą.

Dėl pirmojo argumento ( jog žala nepadaryta ) yra pasisakyta aukščiau. Vertinant, ar nusižengimas gali būti laikomas mažareikšmiu, visų pirma atsižvelgiama, kad iki šios nuobaudos paskyrimo namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai ne kartą buvo aiškiai išreiškę reikalavimą, kad katė nesilankytų jų sodyboje, už tai I. J. per maždaug pusę metų ( nuo 03 mėn. iki 08 mėn. ) savivaldybės atstovų buvo bent du kartus įspėta žodžiu, po to 06 mėn. jai skirta bauda, o 08 mėn. vėl padarė analogišką nusižengimą. Šios ir papildomos ( pvz., ji atsisakė kaimynų siūlymu užsegti katei pamestą ar nuimtą varpelį, skirtą apsaugoti lesinamus paukščius, nes „neprivalo to daryti“, kaip nurodė posėdyje ) aplinkybės leidžia vertinti, kad I. J. veiksmai ( neužtikrinimas, kad jos gyvūnas nesilankytų svetimoje sodyboje ) tęsėsi ilgą laiką ir kartojosi, nepriklausomai nuo taikytų poveikio priemonių. Katės buvimo sodyboje Nr. (duomenys neskelbtini) 08 mėn. aplinkybės bėra aiškios – ar ji ten nuėjo maždaug vienai valandai, pabėgusi iš namų ( kaip teigia I. J. ), ar lankėsi visą savaitę ( kaip nurodoma skunde – adm. b. 5 l., ką patvirtino liudytojas D. J. ). Pateikti duomenys ( sodybų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų konfliktai tęsiasi ilgą laiką, reiškiami abipusiai įvairūs kaltinimai/skundai ) leidžia vertinti, kad nei viena pusė negali būti laikoma vien persekiojama kitos ( kaip teigiama ), todėl jų parodymai patikimumo prasme laikytini kaip lygiaverčiai ir vieni kitų nenusveriantys. Jokių kitų įrodymų dėl šios aplinkybės ( katės vienkartinis pabėgimas iš namo ar neabejotinai tyčinis daugkartinis jos paleidimas ) nėra. Tokioje situacijoje ji pripažįstama nenustatyta, nes vadovautis vien I. J. paaiškinimu ( taikant baudžiamojo proceso taisyklę, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai ) taip pat negalima. Jokių įrodymų dėl sunkios materialinės padėties ( pajamų, vaikų skaičiaus ir kt. ) I. J. nepateikė ( ir skundas tuo negrindžiamas ). Todėl teismas sutinka su institucijos atstovo nuomone, kad nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu, o pagrindo taikyti Lietuvos ANK 34 str. 6 d. nuostatas ( ko faktiškai prašoma ) nėra. Papildomai pažymėtina, kad už analogišką nusižengimą ne mažiau kaip ketvirtą kartą per pusę metų įstatyme numatytos nuobaudos neskyrimas ( ar skyrimas kažkokios simbolinės nuobaudos ) tiek pažeidėjai, tiek kitiems asmenims ( visų pirma – sodybos Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams, ką jie akcentavo 2023-08-26 el. laiške – jog kaimynai yra gavę administracinę baudą, bet vis tiek paleidžia katę, adm. b. 5 l. ) galėtų sudaryti nebaudžiamumo ar pageidaujamo baudžiamumo įspūdį, kas trukdytų pasiekti nuobaudos tikslus ( Lietuvos ANK 22 str. ). Kartu teismas dėl aukščiau aptartų aplinkybių ( visų pirma – patikimai nepaneigus, jog katė iš namų pabėgo ) laiko galimu I. J. skirti minimalaus dydžio ( 120 EUR ) baudą. Todėl skundžiamas nutarimas pakeistinas, I. J. skundas tenkintinas dalinai ( Lietuvos ANK 642 str. 1 d. 6 p. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. skundą tenkinti dalinai.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo I. J. pagal Lietuvos ANK 346 str. 3 d. nubausta 130 EUR bauda, pakeisti ir paskirtąją baudą sumažinti iki 120 EUR.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.