Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčiam vidurinį išsilavinimą, vedusiam, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

V. K., turėdamas galiojančią nuobaudą už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, 2016 m. lapkričio 25 d., apie 21.40 val., Vilniuje, ties Žirmūnų g. 7, vairavo automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,34 prom. neblaivumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nes ši teisė atimta. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis „Volvo“ buvo išsinuomotas iš UAB (duomenys neskelbtini), juo turėjo važinėti vadybininkas R. G. Žinojo, kad neturi teisės vairuoti, tačiau nežinojo, kad yra neblaivus, nes šventė prieš tai buvusią naktį ir vartojo alkoholį. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas R. G. paprašė automobilio, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų jam įsigyti, todėl buvo sutarta su UAB (duomenys neskelbtini), kad ši įmonė įsigys automobilį ir išnuomos jį įmonei UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomojo šį automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini), mokėjo už nuomą. Įvykio metu šis automobilis buvo registruotas A. V. vardu. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įgalioję jį įregistruoti automobilį. Jis nuvyko į Regitrą, tačiau kažkas neatitiko. Automobilis buvo pas jį, nes reikėjo tvarkyti bagažinės užraktą, atlikti kitus paruošiamuosius darbus.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi techniką arba atlikinėjo darbus įmonei UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pasakė, kad reikia automobilio, paklausė, gal įmonė UAB (duomenys neskelbtini) gali jį išnuomoti. UAB duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį ir svarstė, ar jį perleisti savo darbuotojui, ar išnuomoti jį UAB (duomenys neskelbtini). Sakė V. K. priregistruoti automobilį, surašė jam įgaliojimą, o paskui sužinojo, kas atsitiko. Automobilį UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš moters, mokėjo pavedimu. Įmonė mokėjo pinigus, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, padarė pavedimą. Tai nėra fiktyvus sandoris, jis buvo sudarytas anksčiau.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis vairavo automobilį „Volvo“, kurį jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomojo iš įmonės (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis žinojo, kad vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė, padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės bei paties V. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog jis paėmė automobilį nuvaryti į saugomą aikštelę, esančią už 300 metrų, Minties gatvėje, labai gailisi dėl poelgio (b. l. 2-3). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. ir vyriausiojo patrulio R. V. 2016 m. lapkričio 25 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. lapkričio 25 d., apie 21.55 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Žirmūnų g. 48 stovi automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį jie pastebėjo važiuojantį Žirmūnų gatve ir sustabdė važiuojantį ties Žirmūnų g. 7. Kaip paaiškėjo, jį vairavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmenį alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,34 promilės girtumas, taip pat paaiškėjo, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoto tos kategorijos transporto priemonę. Automobilis tralu išvežtas į saugojimo aikštelę, vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5, 6). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 10); asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad 2016 m. lapkričio 25 d. 21.52 val. V. K. buvo nustatytas 1,34 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 7). Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0436398 matyti, kad jo patikra galioja iki 2017 m. sausio 26 d., t. y. pažeidimo padarymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 8). Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, jog V. K. 2016 m. vasario 10 d. nutarimu nubaustas 1200 Eur dydžio bauda pagal ATPK 129 straipsnį, nuobauda yra galiojanti, be to, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimu buvo paskirta 869 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. (nutarimas dėl specialios teisės atėmimo vykdomas nuo 2014 m. kovo 18 d. ir bus vykdomas iki 2017 m. kovo 17 d.) (b. l. 12-13), taigi pažeidimo padarymo metu V. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė jam buvo atimta. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. 2016 m. lapkričio 25 d. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi ši teisė yra atimta, bei būdamas anksčiau baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. K. veika buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 130² straipsnį, kuris apima transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas už pakartotinį vairavimą transporto priemonės, esant neblaiviam, atitinka ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Remiantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas. Už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, ATPK 130² straipsnio sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, todėl ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 130² straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ATPK 130² straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, ir už vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, remiantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 5 straipsnio 3 dalimi, daro išvadą, jog V. K. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį, turi būti perkvalifikuotas į ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, kadangi jis pakartotinai vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta.

Teismas, skirdamas V. K. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (transporto priemonės vairavimas, kai asmeniui atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonę ir esant neblaiviam kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, transporto eismo saugumui), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, ne kartą baustas administracine tvarka, išvadų iš ankstesnių nuobaudų nedaro, jam paskirtų nuobaudų nevykdo. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, V. K. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas minimalus (šią administracinio poveikio priemonė privaloma skirti vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi), tuo tarpu už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Šios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog asmenims, padariusiems ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra privaloma ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Tuo tarpu minėto straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad už ANK 427 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, jog automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įvykio metu naudojosi V. K., priklauso ne jam pačiam, o UAB (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu pateikta šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad šį automobilį UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš A. V., sutartis sudaryta 2016 m. lapkričio 11 d.) (b. l. 18). Taigi kyla pareiga išsiaiškinti, ar nėra ANK 427 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui priklausantis turtas. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. S., apklausiamas teisme, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi techniką arba atlikinėjo darbus įmonei UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pasakė, kad reikia automobilio, paklausė, gal įmonė UAB (duomenys neskelbtini) gali jį išnuomoti. UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį ir svarstė, ar jį perleisti savo darbuotojui, ar išnuomoti jį UAB (duomenys neskelbtini). Sakė V. K. priregistruoti automobilį, surašė jam įgaliojimą, o paskui sužinojo, kas atsitiko. Automobilį UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš moters, mokėjo pavedimu. Įmonė mokėjo pinigus, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, padarė pavedimą. Tai nėra fiktyvus sandoris, jis buvo sudarytas anksčiau. Netikėti šiais D. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaip jau buvo minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis iš tiesų patvirtina aplinkybes, jog automobilis nusižengimų padarymo metu priklausė UAB (duomenys neskelbtini), bei tai, kad šį automobilį minėta įmonė įsigijo dar prieš V. K. padarant jam inkriminuojamus nusižengimus (b. l. 19). Be to, byloje esanti automobilio 2016 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties kopija patvirtina, jog šis automobilis dar prieš nusižengimų padarymą buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini), o juo turėjo naudotis ne teisės vairuoti neturintis V. K., bet įmonės darbuotojas R. Grulskis (b. l. 19). Be to, iš bylos nagrinėjimo metu VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, jog A. V., iš kurios UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo minėtą automobilį, 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė VĮ „Regitra“ prašymą dėl šios transporto priemonės išregistravimo, kartu pridėdama jau minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su UAB (duomenys neskelbtini), kopiją (b. l. 34, 35). Nors VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis transporto priemonė nebuvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog transporto priemonė įvykio metu priklausė UAB (duomenys neskelbtini), juo labiau, jog ir pats V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis turėjo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą įgaliojimą įregistruoti šią transporto priemonę UAB (duomenys neskelbtini) vardu (pateikta įgaliojimo kopija, b. l. 16), tačiau dėl to kilo nesklandumų. Teismo vertinimu, visos išvardintos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog 2016 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo apsimestinis, kadangi jis buvo sudarytas dar prieš nusižengimų padarymą, be to, buvo imtasi priemonių jį išregistruoti ir įregistruoti naujojo automobilio savininko vardu, vėliau sudaryta automobilio nuomos sutartis, kurios pagrindu V. K. vadovaujama įmonė ir naudojosi šiuo automobiliu. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), išnuomodama automobilį (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, taip pat nėra kitų aplinkybių, nurodytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių galėtų būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat laikantis teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų, jog transporto priemonės konfiskavimas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu (nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011), teismas daro išvadą, kad ši susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neskirti V. K. administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 424 straipsnio 3 dalimi, 427 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 427 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų (850 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu trejiems metams, neskiriant transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo.

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 424 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam keturių šimtų penkiasdešimties eurų (450 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, V. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų (850 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, neskiriant transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063556415 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.