Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. trečiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo D. K., a.k(duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188⁷str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant jo veikoje pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. gegužės 3 d. nuo 12:00 val. iki 12:20 val. surengė akciją lietuviškas apeigas „Pučiant drąsą“ Vidaus reikalų ministrui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, esančios Šventaragio g. 2, Vilniuje, nesilaikė susirinkimų organizavimo tvarkos, t.y. Susirinkimų įstatyme numatyto 25 metrų atstumo iki Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastato, taip savo veiksmais pažeidė 1993 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą už ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nutraukė nesant jo veikoje pažeidimo sudėties, motyvuojant tuo, kad D. K. prie Vidaus reikalų ministerijos surengė lietuviškas apeigas, todėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Vilniaus m. trečiojo policijos komisariatas (toliau - PK) prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą bei D. K. paskirti administracinę nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimas priimtas neobjektyviai, t.y. tinkamai neįvertinus visų nustatytų esminių aplinkybių bei nepašalinus byloje esančių prieštaravimų. Pažymi, jog apylinkės teismas tinkamai neįvykdė ATPK 248 str. reikalavimų, kadangi rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir objektyviai neįvertino pareigūno G. L. tarnybiniame pranešime išdėstytų faktinių aplinkybių bei pateiktos kitos medžiagos. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad 2012 m. gegužės 3 d. D. K. vykdyta akcija yra lietuviškos apeigos, kurios nepriskiriamos vienai iš susirinkimų formų. Apelianto nuomone, ankščiau paminėta akcija yra viena iš susirinkimų forma, kadangi raštų ministrui rašymo ir raginimo atleisti iš tarnybos vienus tarnautojus ir sugrąžinti į tarnybą neteisėtai atleistus tarnautojus negalima priskirti prie lietuviškų papročių. Apeliantas konstatuoja, jog teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą bei faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

D. K. atkreipia teismo dėmesį, kad pilietinių apeigų sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme, t.y. ji nėra aiškiai įvardyta šio įstatymo 2 str. tarp įstatymo nereglamentuojamų susirinkimų. Pažymi, kad tokia taiki pilietinės raiškos forma nėra Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiama. Nurodo, kad policijos pareigūnų skundžiami jo ir kitų piliečių veiksmai neturi administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžto pažeidimo sudėties.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų: pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Tam, kad tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl jų nuomone reikalingų pakeitimų inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas kai prašoma nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas ir panašiai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio apeliacinio skundo, juo prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei D. K. paskirti administracinę nuobaudą. Skunde nenurodoma, kaip apelianto nuomone turėtų būti kvalifikuojami D. K. veiksmai, t.y. pagal kokį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį jis turėtų būti nubaustas, bei kokio konkretaus dydžio nuobauda jam turi būti paskirta. Tokie konkretūs prašymai turi būti apeliaciniame skunde pateikti siekiant užtikrinti anksčiau minėtų ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatų įgyvendinimą.

Tai akivaizdus apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁶ straipsnyje nurodyta, kad apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta ir apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, byla su apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. trečiojo policijos komisariato apeliaciniu skundu Vilniaus m. 3 apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.