Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1131-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-05
Bylos Nr.
2A-1131-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
R. K., J. K., L. K.
Atsakovas
T. V., UAB “BTA Draudimas”
Advokatai
Algis Tursas
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1131-115/2008

Teisėjas Marius Bajoras Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.4; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009m. sausio 5d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovams R. K. , J. K. ,atsakovės T. V. atstovui advokatui Algiui Tursai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-5246-790/2008 pagal ieškovų L. K. , atstovaujamo įstatyminio atstovo R. K. , R. K. ir J. K. ieškinį atsakovams T. V. ir UAB “BTA Draudimas” dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nepilnametis L. K. , gim. 1992-08-26, atstovaujamas įstatyminio atstovo R. K. , R. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovų R. K. ir J. K. naudai solidariai iš atsakovų T. V. ir UAB „BTA Draudimas“ 809,12 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas; nepilnamečiui L. K. solidariai iš atsakovų T. V. ir UAB „BTA Draudimas“ 20000 Lt neturtinės žalos. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. balandžio 11 d. apie 9 val. Taikos gatvėje, Vilniaus mieste, atsakovė T. V. , vairuodama automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ieškovą L. K. . Atsakovė T. V. buvo apsidraudusi privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu UAB „BTA draudimas“, todėl draudimo bendrovė ir apsidraudęs asmuo atsako kaip solidariąją prievolę turintys skolininkai. Tiesioginė atsakovės T. V. kaltė dėl ieškovo sužalojimo nustatyta nebuvo, tačiau dėl eismo įvykio ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą turi atlyginti atsakovė, kadangi jos, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė atsiranda be kaltės. Nurodė, kad patirta turtinė žala yra 809,12 Lt. Neturtinės žalos atlyginimą ieškovai grindė tuo, kad dėl autoįvykio ieškovas L. K. patyrė fizinį skausmą, teko patirti ne vieną pėdos operaciją su visiška nejautra ir pooperaciniais nepatogumais. L. K. patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį sukrėtimą, iki mokslo metų pabaigos negalėjo lankyti mokyklos, jam buvo reikalingas mokymas namuose, gydymo metu ieškovas neteko galimybės pilnavertiškai bendrauti su draugais, fiziškai lavintis ir jautė fizinius nepatogumus dėl kojos. Neturtinę žalą, padarytą ieškovui L. K. , įvertino 20000 Lt. Ieškovai R. ir J. K. nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl L. K. sužalojimo išgyveno nerimą, visą laiką rūpinosi vaiku ligoninėje, laukiant operacijų rezultatų, organizavo vaiko mokymąsi, negalėjo priimti Darbo biržos pasiūlymų ar kitaip ieškotis darbo. Neturtinę žalą įvertina 5000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė T. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007-04-11 apie 9 val. vairavo automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos gatvėje, Vilniaus mieste, ir į automobilio dešinę pusę atsitrenkė L. K. . Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-06-26 nutarimu dėl šio eismo įvykio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, kadangi ieškovas draudžiamojoje vietoje, t. y. ne pėsčiųjų perėjoje, bandė pereiti gatvę, neįsitikinęs, kad tai padaryti saugu. Nesutiko su ieškovų prašoma priteisti turtinės žalos suma, kadangi nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys visą patirtos turtinės žalos dydį. Nesutiko ir su neturtine žala, kadangi ji buvo padaryta dėl ieškovo didelio neatsargumo. Atsakovė nurodo, kad yra bedarbė, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad ieškovai nepagrįstai prašo priteisti 809,12 Lt turtinės žalos ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė T. V. eismo įvykio dieną buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pagrįstas išlaidas privalėtų atlyginti draudikas. Atsakovui neatsirado prievolė išmokėti draudimo išmokos dėl patirtų išlaidų, kadangi ieškovai į draudimo bendrovę nesikreipė. Atsakovas nesutiko su turtinės žalos dydžiu, kadangi ne visa prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Atsakovas taip pat nesutiko ir su 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimu, kadangi maksimali draudiko atlyginama neturtinės žalos atlyginimo suma negali būti didesnė nei 500 EUR (1726,40 Lt), ir gali būti išmokama tik esant sunkiam sveikatos sutrikdymui. Draudikas nurodė, kad nukentėjusiam ieškovui gali būti išmokėta 500 EUR (1726,40 Lt). Atsakovas UAB „BTA draudimas“ 2008-06-20 informavo teismą, kad draudikas atlygino nukentėjusiųjų žalą, t. y. 20 Lt už ortopedinę lazdelę, 789,12 Lt už kurą bei maksimalią 1726,40 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti ir pateikė teismui 2008-06-12 mokėjimo nurodymo Nr. 08281 R. K. 2535,52 Lt sumai nuorašą.

Šalies argumentai

Ieškovai R. K. ir J. K. 2008-07-03 pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovas UAB „BTA draudimas“ atlygino 809,12 Lt turtinės žalos bei dalį neturtinės žalos – 1726 Lt, todėl atsisakė pareikštų reikalavimų atsakovui UAB „BTA draudimas“. Ieškovas L. K. , atstovaujamas atstovo pagal įstatymą R. K. , pareiškė, kad atsisako ieškinio atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl 20000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai R. ir J. K. 2008-07-03 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo priteisti jiems kaip neturtinės žalos atlyginimą 5000 Lt iš atsakovės T. V. . Ieškovas L. K. , atstovaujamas įstatyminio atstovo R. K. , 2008-07-03 padavė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovės T. V. atlyginti 18273,60 Lt neturtinės žalos bei 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia ieškinyje išdėstytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškovų R. K. , J. K. ir L. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „BTA draudimas“ priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, ieškovų R. K. ir J. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovei T. V. dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškovo L. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui L. K. iš atsakovės T. V. 7273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 597 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovės T. V. teismas priteisė valstybės naudai 218 Lt žyminio mokesčio. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovai atsisakė ieškinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atžvilgiu, nes atsakovas atlygino turtinę ir neturtinę žalą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti jiems 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės T. V. . Teismas įvertinęs, kad ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ ir dalyje dėl neturtinės 5000 Lt žalos atlyginimo ieškovams R. ir J. K. iš atsakovės T. V. nutraukė. Pirmos instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės veiksmus bei kaltę. Nustatė, kad ieškovas gatvę kirto ne pėsčiųjų perėjoje, nors pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje. Tačiau automobilis, vairuojamas atsakovės, kliudė pėsčiąjį ieškovą judėdamas Taikos gatve priešpriešinio eismo juosta. Teismas konstatavo, kad atsakovė, važiuodama priešpriešinio eismo juosta ir siekdama pasukti į kairę prie parduotuvės pažeidė KET taisykles, nes nevažiavo dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, norėjo sukti į kairę iš priešpriešinės, o ne tos pačios krypties eismo juostos, o tai neleidžiama. Pažymėjo, kad važiuodama priešpriešinio eismo juosta pro šalia spūstyje esančius automobilius, atsakovė turėjo pasirinkti saugią vairavimo trajektoriją, palikti pakankamą tarpą iki šalia esančių transporto priemonių (laikytis KET 132 punkto), o taip pat pasirinkti saugų vairavimo greitį atsižvelgdama į blogą matomumą iš dešinės pusės. Važiuodama priešpriešine eismo juosta atsakovė galėjo tikėtis kliūčių iš dešinės pusės, nes esant automobilių spūstims, pėstieji dažnai kerta važiuojamąją kelio dalį pro stovinčias spūstyje transporto priemones, šalia yra mokykla, parduotuvė, o kiek toliau – pėsčiųjų perėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laikė, jog atsakovė savo, kaip vairuotojos pareigų, tinkamai neįgyvendino. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas per gatvę bėgo, nes šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai dėl šios aplinkybės skiriasi. Iš nustatytų bylos aplinkybių teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog ieškovas staiga iš už autobuso priekio, pažeisdamas elementarius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, išbėgo į priešpriešinio eismo juostą. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas nepastebėjo atsakovės automobilio, gali būti įvertinta kaip ieškovo paprastas neatsargumas, tačiau ieškovo veiksmų vertinti kaip didelio neatsargumo pagrindo nėra, nes tam nepakanka įrodymų. Teismas konstatavo, kad atsakovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, kyla prievolė atlyginti jos valdomos transporto priemonės padarytą žalą ieškovo sveikatai, nes egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos ir jų neeliminuoja nukentėjusiojo paprastas neatsargumas (CK 6.246-6.249, 6.270 straipsniai). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas 14 metų amžiaus, patyrė galvos traumą, kojos kaulo lūžį, dvi chirurgines operacijas, dvasinius pergyvenimus, kitus nepatogumus, fizinį skausmą, todėl akivaizdu, jog minėti sužalojimai gali turėti neigiamą įtaką jauno žmogaus, ieškovo, tolesniam gyvenimui. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas ieškovui padarytą neturtinę žalą įvertino 9000 Lt dydžiu. Kadangi dalį šios žalos atlygino draudimo bendrovė, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė likusią sumą, t. y. 7273,60 Lt (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Atsakovė T. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė naikintiną sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu L. K. , kaip eismo dalyvio, elgesys pripažintas neteisėtu. Ieškovas grubiai pažeidė KET reikalavimus ir nesilaikė pėsčiojo eismo dalyvio taisyklių. Atsakovė nurodo, kad ieškovas bėgo per gatvę neleistinoje vietoje ir pats užšoko ant atsakovės automobilio. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovo L. K. veiksmų nepripažino padarytų dėl didelio neatsargumo, o laikė tik paprastu neatsargumu. Be to, atsakovė mano, kad ieškovas neįrodė, kokią neturtinę žalą jis patyrė, išskyrus aplinkybę, jog jis gulėjo ligoninėje. Atsakovė pažymėjo, kad teismas priteisdamas iš jos žalos atlyginimą, nepagrįstai neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, nevertino aplinkybių, jog ji niekur nedirba, gyvena socialiniame būste ir yra išlaikoma savo pilnametės dukters. Nustatydamas žalos dydį, teismas rėmėsi tik ieškovo sužalojimo pasekmėmis, tačiau neatsižvelgė į atsakovės kaltę, materialinę padėtį ir tuo pažeidė CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus. Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovo didelį neatsargumą, reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas arba sumažintas žalos dydis (CK 6.282 str.).

Atsiliepimas

Ieškovai L. K. , R. K. ir J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, ji tik bando išvengti civilinės atsakomybės. Teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad L. K. veiksmuose nėra didelio neatsargumo. Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, teismas vertino ir paties ieškovo veiksmus, kuriuos laikė tik kaip paprastą neatsargumą. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas žalos dydį nustatė įvertinęs tiek ieškovo patirtų sužalojimų sunkumą, emocinę būklę bei kaltę, tiek atsakovės turtinę padėtį, jos asmenybę bei kaltę. Todėl ieškovai mano, kad teismas nepažeidė jokių materialinės ar procesinės teisės normų, nustatant atlygintinos žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu tenkindamas iš dalies L. K. ieškinį priteisė jam iš atsakovės T. V. 7273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 597 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė T. V. , kuri prašo tesimo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kolegija pažymi, kad ieškovas L. K. 2007-04-11 apie 9 val. nukentėjo Taikos gatvėje, Vilniuje, atsitrenkęs į automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovė T. V. . Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-06-26 nutarimu dėl šio eismo įvykio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau atsakovei administracine tvarka yra paskirta 3500,0Lt bauda už nepasilikimą įvykio vietoje ir nepranešimą apie jį policijai. Civilinės ir baudžiamosios bylos Nr.10-1-80412-07 medžiaga nustatyta, kad ieškovas L. K. gatvę kirto ne pėsčiųjų perėjoje ir tuo pažeidė KET 49p. Tačiau ir atsakovės T. V. vairuojamas automobilis kliudė ieškovą judėdamas Taikos gatve priešpriešinio eismo juosta. Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padaryta išvadą, kad atsakovė, važiuodama priešpriešinio eismo juosta ir siekdama pasukti į kairę prie parduotuvės, nesilaikė KET 3, 29, 105, 111, 125, 133, 132, 141 reikalavimų. Kolegija mano, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nėra įrodytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, numatytas CK 6.270straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dideliu neatsargumu laikomas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kada jis numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu esamoje situacijoje (stovint automobiliams spūstyje ir nukentėjusiajam einant pro juos per gatvę) galima teigti, kad L. K. negalėjo numatyti atsakovės veiksmų, t.y., kad jos vairuojamas automobilis posūkiui į kairę išvažiuos į priešpriešinio eismo juostą, kuria leidžiama kryptimi automobiliai nevažiavo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis, eidamas per gatve pro stovinčius automobilius ir nepažiūrėdamas į kairę, galėjo nenumatyti visų saugaus elgesio galimybių ar jomis pasinaudoti ir dėl savo amžiaus bei gyvenimiškos patirties stokos. Tuo tarpu atsakovė, išvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą kitiems automobiliams stovint, privalėjo numatyti saugaus eismo visas galimybes, nes jai, kaip didesnio pavojaus šaltino valdytojai, yra keliami didesni reikalavimai. Todėl kolegija mano, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo atsakovei kilo prievolė atlyginti jos valdomos transporto priemonės padarytą žalą ieškovo sveikatai, kadangi tam egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249, 6.270 straipsniai).

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas neįrodė, kokią neturtinę žalą jis patyrė, o teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo kaltę ir į jos turtinę padėtį (CK 6.282str.), kadangi nevertino aplinkybių, jog atsakovė niekur nedirba, gyvena socialiniame būste bei yra išlaikoma savo dukters.

Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis K. R. v. Lietuvos Respublika byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kartu pažymėtina, kad teismo tikslas - siekti nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis netaptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui. Kaip minėta, atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas, būdamas vos 14 metų amžiaus, patyrė galvos traumą, dėl kojos kaulo lūžio jam atliktos dvi chirurgines operacijas, dėl ko nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Be to, jis turėjo kitus nepatogumus, nes kelis mėnesius buvo su sugipsuota koja, gydomas stacionare, ambulatoriškai ir negalėjo normaliai lankyti mokyklos, ar gyventi įprastą gyvenimą. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės veiksmus ir kaltę, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai nustatė ieškovui 9000Lt dydžio atlygintiną neturtinę žalą. Kadangi dalį šios žalos atlygino draudimo bendrovė, iš atsakovės teismas pagrįstai priteisė ieškovui likusią jos dalį, t. y. 7273,60 Lt (CK 6.254 straipsnio 2dalis). Kolegija mano, kad atsakovės esama turtinė padėtis neduoda pagrindo dar daugiau sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi teismas iš esmės atsižvelgė į visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, o iš atsakovės priteista suma negali būti pripažinta neprotinga, nes faktiškai yra tik du kartus didesnė už apeliantei paskirta administracinę baudą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5246-790/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė