- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1529-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko (įkeisto turto savininko) P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria išieškota skola, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą skolininkui (įkeisto turto savininkui) P. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, P. B. užtikrindamas iki 2047-05-30 gauto kredito grąžinimą, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 52,95 kv.m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu įvertintą 340 000 Lt.
Šalies argumentai
Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-09-26 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą, įspėjo, kad negrąžinus kreditoriui skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-06 nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-26 nutartis palikta nepakeista.
Hipoteka užtikrinta prievolė nevykdoma, todėl kreditorius kreipėsi pakartotinai prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-05-10 nutartimi nutarė išieškoti skolą iš P. B. kreditoriaus banko „Swedbank“, AB naudai: 92 248,26 Eur negrąžinto kredito, 11 660,31 Eur nesumokėtų palūkanų, 279,69 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 2 921,83 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 107 110,09 Eur bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų, sutartines kintamas palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR pridedant 2,400 proc. maržą nuo negrąžinto kredito sumos 92 248,26 Eur: kredito daliai 07-053974-FA nuo 2007-05-30 iki 2012-05-20 skaičiuojama 7,004 proc. EURIBOR, kredito daliai Nr. 09-092795-FA nuo 2012-04-20 iki 2012-10-20 skaičiuojama 3,429 proc. EURIBOR, bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (107 110,09 Eur), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-05-09, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą;
priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 52,95 kv.m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį P. B.;
apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Teismas konstatavo, jog 2011-09-26 nutartis, kuria įkeistas daiktas areštuotas, skolininkui, įkeistų daiktų savininkui, buvo įteikta 2011-10-10. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-06 nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-26 nutartis palikta nepakeista. Hipoteka užtikrinta prievolė neįvykdyta. Atsižvelgęs į hipotekos bylų ypatumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, teismas tenkino prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. apelianto nuomone, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje nagrinėjamas skolos išieškojimo klausimas kildinamas iš vartojimo teisinių santykių ir šalių sudarytos kredito ir hipotekos sutartys privalo būti kvalifikuojamos kaip vartojimo, todėl teismas ex officio turėjo vertinti, ar sudarytų sutarčių sąlygos yra sąžiningos pagal CK 6.188 str. įtvirtintus kriterijus. Teismas privalėjo patikrinti, ar kreditorius teisėtai ir sąžiningai nutraukė kredito sutartį, nes skolininko manymu, 1 820,02 Eur dydžio neįvykdyta prievolė palyginus su 92 248,26 Eur likusiu įsipareigojimu nesudarė pakankamo pagrindo tam, kad būtų galima tinkamai ir sąžiningai nutraukti kredito sutartį, o kredito sutartyje nustatyti ir kreditoriaus paskirti įspėjimo apie kredito sutarties nutraukimą terminai (15 dienų) yra per trumpi (nesąžiningi) įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat nurodo, jog skolininko elgesys siekiant modifikuoti sutartį neabejotinai parodo bendradarbiavimą, siekį įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau kreditorius ignoravo prašymus, neatsižvelgė į skolininko laikinus finansinius sunkumus, jauną amžių ir vienašališkai nesąžiningai nutraukė sutartį.
2. Nurodo, jog gavo tik pirmosios instancijos teismo nutartį, su ja susipažinęs negali nustatyti, ar teismo priteistas skolos dydis ir jos sudedamosios dalys yra pagrįstos, nes teismas neatsiuntė kreditoriaus pakartotinio pareiškimo ir jo priedų, iš kurių būtų galima spręsti apie skolos dydžio pagrįstumą. Apelianto vertinimu taip pažeistos CPK 111 str., 113 str., 443 str. nuostatos, bei nesudaryta galimybė gintis nuo pareikšto reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas ginčija kreditoriaus pareiškimo priėmimo teisėtumą, nors šis klausimas buvo išspręstas ankstesne – 2011-09-26 nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2012-04-06 nutartimi, kuria skolininko skundas buvo atmestas. Nustatytu terminu hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdžius bankas įgijo teisę kreiptis į teismą ir buvo priimta pagrįsta ir teisėta nutartis. Atskirajame skunde nėra nei vieno motyvo, kuris įrodytų pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843 priimto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įsigaliojimo nuo 2012-07-01, pagal šio įstatymo 34 str. 3 d., numatančią, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).
Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde skolininkas iš esmės nesutinka su vienašališku kredito sutarties nutraukimu bei skolos dydžio pagrįstumu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad skolos dydžio pagrįstumo vertinimas nepriklauso hipotekos skyriaus kompetencijai, šį klausimą apeliantas galėtų spręsti ginčo (ieškininės) teisenos pagrindais, kadangi nagrinėjamos kategorijos bylose skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su apelianto argumentais, jog pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 str. ir 6.209 str. įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tiesiogiai ir neįvardijo skolininko ir kreditoriaus santykių kaip vartojimo ir nekonstatavo, jog šalis siejanti sutartis vartojimo, tačiau teismas, siekdamas tinkamai įvertinti kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą, ar sutartis nutraukta laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos, ar nutraukta prieš terminą dėl esminio pažeidimo (pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) nustatė pareiškėjui (kreditoriui) terminą pateikti duomenis, kiek laiko buvo nevykdoma prievolė bei ar per papildomai nustatytą terminą skolininkai vykdė prievolę (2011-09-06 nutartis, b.l. 99). Įvertinęs visus byloje esančius duomenis teismas 2011-09-26 nutartyje padarė išvadą, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis įstatyme ir kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos. 2011-09-26 nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka pagal skolininko atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-04-06 nutartimi palikta nepakeista. Todėl nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas nagrinėdamas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo pakartotinai patikrinti, ar kreditorius teisėtai ir sąžiningai nutraukė kredito sutartį. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl jau ištirtų aplinkybių nepasisako.
Be to pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 konstatavo, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus – pažeistos CPK 111 str., 113 str., 443 str. nuostatos, bei nesudaryta galimybė gintis nuo pareikšto reikalavimo, kadangi skolininkui išsiųsta tik pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau teismas neatsiuntė kreditoriaus pakartotinio pareiškimo ir jo priedų, iš kurių būtų galima spręsti apie skolos dydžio pagrįstumą. Kaip minėta, skolos, delspinigių, palūkanų ir kt. mokėjimų dydžio pagrįstumo vertinimas nepriklauso hipotekos skyriaus kompetencijai, šį klausimą apeliantas galėtų spręsti ginčo (ieškininės) teisenos pagrindais, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė gintis. Be to, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 544 str.) per tris darbo dienas nuo pareiškimo pateikimo dienos (CPK 545 str.), nenumatant galimybės skolininkui teikti atsiliepimo ar kokiu kitu būdu išreikšti savo pozicijos dėl kreditoriaus pareiškimo. Skolininkas savo galimai pažeistas teises gali ginti atskiruoju skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartis; taip pat turi teisę atvykti į teismą ir susipažinti su bylos medžiaga (CPK 42 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog buvo padaryti apelianto nurodomi procesiniai pažeidimai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.