Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-58-255/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
AN2-58-255/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02946-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
R. Z.
Advokatai
Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-58-255/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02946-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.15.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinio teisės nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-122228264-17 R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas. Nutarime nurodoma, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atliko (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – Perkančiosios organizacijos) viešojo pirkimo, vykdyto atviro konkurso būdu ,.Bendrojo ugdymo mokyklos pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbto 2016 m. spalio 27 d. pirkimo Nr. 180141 (toliau – Pirkimo) vertinimą. Vertinimo rezultatai įforminti Tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-1620 (toliau – Vertinimo išvada). Tarnyba nustatė, kad padaryti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo) pažeidimai, susiję su Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. AD1-1223 (toliau – Komisijos), vykdytomis Pirkimo procedūromis nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygose, patvirtintose Perkančiosios organizacijos vadovo 2016 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AD1-3086 (toliau – Pirkimo sąlygos), nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Tarnyba nustatė, kad vertinant tiekėjų kvalifikacijos duomenis (kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus) dalyvavo ir atitinkamus sprendimus priėmė Komisijos narys R. Z. (tai liudija jo parašas 2017 m. sausio 17 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. ADM-24), todėl jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Vertinimo išvadoje nustatyta, kad Komisija, tarp jų ir jos narys R. Z., Komisijos posėdyje (Komisijos 2017 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas Nr. ADM-24) nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies (,,Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą“) ir 7 dalies (,,Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“) nuostatas, nes tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudamas Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais:

1) Pagal Pirkimo sąlygų 22 punktą, „Tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais <...>. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. Tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) savo pasiūlyme nurodė subtiekėją UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, kaip to reikalaujama Pirkimo sąlygų 22 punkte. Vadovaujantis anksčiau minėtomis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ,,Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą“, Komisija turėjo paprašyti tiekėjo patikslinti ar papildyti duomenis, tačiau Komisija, tarp jų ir R. Z., šių nuostatų nesilaikė, nes tiekėjos UAB (duomenys neskelbtini) neprašė patikslinti (papildyti) šių neišsamių duomenų ir priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Pirkimo dalyvę UAB (duomenys neskelbtini) atitinkančia minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

2) Pirkimo sąlygų 13.8 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad „Kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį bei kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi būti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatą (statinių grupė – negyvenamieji pastatai), kurio tūris – ne mažesnis kaip 15 000 m5“. Komisija, tarp jų ir jos narys R. Z., nagrinėdamas tiekėjų pateiktus kvalifikacijos duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus (Komisijos 2017 m. sausio 17 d. posėdžio protokolas Nr. ADM-24), nors tiekėjo pateiktuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų šalinimo dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamą 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektūrinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatą grindžiama UAB (duomenys neskelbtini) administracinio pastato projektavimu, kurio tūris (6 710 m3) yra mažesnis nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Patikslinti (papildyti) šiuos neišsamius duomenis tiekėjo prašyta nebuvo. Todėl konstatuotina, kad Komisija ir jos narys R. Z., gavę tiekėjos UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą su netiksliais, neišsamiais duomenimis apie jos kvalifikaciją, nesilaikė pačios Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 13.8 punkte nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjo šiuos duomenis patikslinti. Nutarime nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė rašytinį paaiškinimą ir nors R. Z. paaiškinime nurodoma, kad ne Komisija vertino atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sprendimą, jog tiekėja (duomenys neskelbtini) atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmė komisijos nariai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z., todėl paaiškinime išdėstyti argumentai nepaneigia Vertinimo metu nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų. Nutarimu konstatuota, kad R. Z., būdamas Komisijos nariu, Komisijos posėdyje balsuodamas už sprendimo, kuriuo nustatyta, kad tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, priėmimą, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino, bei neprašydamas papildyti neišsamius duomenis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas ir tokiu būdu padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Z. ir jo atstovas advokatas G. Aleknavičius apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovo advokato G. Aleknavičiaus skundo ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovas advokatas G. Aleknavičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apelianto atstovas nurodo, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. vertinimo išvada yra nepagrįsta, t. y. joje nurodyti duomenys apie tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą yra klaidingi. Pažymi, jog minėta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, t. y. negali turėti kokios nors faktų nustatomosios ar prejudicinės reikšmės, kadangi joje pateikta tik Tarnybos nuomonė dėl pirkimų organizavimo tvarkos teisėtumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija po Tarnybos vertinimo išvados pateikė paaiškinimus ir argumentus, kuriais grindė aplinkybę, jog nebuvo padarytas joks viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas ir Tarnyba atsisakė savo pozicijos, jog su tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti nutraukta. Apelianto atstovo manymu, Viešųjų pirkimų tarnyba nėra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik formaliai konstatavo, jog toks pažeidimas buvo padarytas, tačiau pats netyrė, ar toks pažeidimas iš tiesų buvo padarytas. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog vykdant projekto dalių vadovų kvalifikacijos atitikties patikrinimą Viešųjų pirkimų komisija kreipėsi į tiekėją UAB (duomenys neskelbtini) dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, dalis prašomų duomenų buvo gauti, kiti duomenys buvo patikrinti ekspertų grupės pasitelkiant papildomas priemones, leidžiančias objektyviai įvertinti tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, ir vien tik faktas, kad ekspertų grupė (arba viešojo pirkimo komisija) neįvykdė formalios pareigos paprašyti dokumento, nors apie atitiktį yra įsitikinusi iš kitų prieinamų šaltinių, negali būti pagrindu atsakomybei kilti. Pažymi, jog iš informacinės sistemos ,,Infostatyba“ duomenų buvo įsitikinta, jog tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, patvirtinančius architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos bei procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalių vadovų patirtį. Mano, jog vien tik faktas, kad ekspertų grupė, teikdama savo išvadą, arba komisija, priimdama sprendimą, nepareikalavo, kad tiekėjas papildomai pateiktų elektroninėje sistemoje ,,Infostatyba“ esančią informaciją patvirtinančius dokumentus, nesudaro pagrindo administracinės atsakomybės kilimui. Atstovo advokato manymu, svarbu tai, kad egzistavo pats faktas – tiekėjo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams. Todėl mano, jog tokio formalaus reikalavimo neįvykdymas negali būti laikomas pavojinga veika, atitinkančia administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog 2008 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1791 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos ir ekspertų darbo reglamentas (toliau – Reglamentas). Šio Reglamento 6.5. p. numatė, kad Komisija, gavusi ją sudarančios organizacijos įgaliojimus, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų, atsižvelgdama į ekspertų grupės išvadas. 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-4027 1.1. punktu buvo sudaryta ekspertų grupė nagrinėjamame viešajame pirkime pateiktų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinti. 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. AD1-4044 buvo pakeistas viešųjų pirkimų skyriaus atstovas. Iš 2017 m. sausio 17 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. ADN-24 matyti, kad komisija apie tiekėjos UAB (duomenys neskelbtini) atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir jos pasiūlymo A dalies atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams sprendė remdamasi būtent 2017 m. sausio 16 d. ekspertų grupės išvada. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad viešųjų pirkimų komisijos nariai negalėjo padaryti jokio administracinio nusižengimo, kadangi sprendimą priėmė vadovaudamiesi minėtu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5. p., pagal kurį komisija įvykdė įpareigojimą atsižvelgti į ekspertų komisijos išvadą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu tam ir buvo sudaryta ekspertų grupė, kad būtent ji, o ne viešojo pirkimo komisija atliktų pateiktų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimą. Todėl, apelianto atstovo manymu, tai eliminuoja komisijos narių kaltę dėl neva padaryto pažeidimo, nes viešojo pirkimo komisijos nariai neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti specialiai sudarytos ekspertų grupės išvada. Pažymima, kad būtent ekspertų grupės nariai yra atitinkamos srities specialistai, galintys patikrinti ir turintys kompetencijos nustatyti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams. Apelianto atstovas atkreipia dėmesį, kad viešojo pirkimo komisija pagal Reglamento nuostatas neturi teisės nesivadovauti ekspertų grupės pateikta išvada. Todėl jei ir buvo padarytas pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, tai jį galėjo padaryti tik už tiekėjų atitikties kvalifikaciniams reikalavimas patikrinimą atsakingas subjektas, t. y. ekspertų grupės nariai. Pažymi, jog Viešųjų pirkimų tarnyba už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą surašė nutarimus tiek viešojo pirkimo komisijos nariams, tiek ekspertų grupės nariams, nors už vieną ir tą patį pažeidimą administracinėn atsakomybėn negali būti traukiami visi subjektai, susiję su vykdomu viešuoju pirkimu.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovo advokato G. Aleknavičiaus apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimo (b. l. 63, t. II) nustatyta, jog R. Z. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2017 m. sausio 17 d. posėdyje, nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas, kadangi tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudamas Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais, o būtent tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) savo pasiūlyme nurodžius subtiekėją UAB (duomenys neskelbtini), nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, bei nesilaikė nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjo šiuos duomenis patikslinti. Tokiais savo veiksmais R. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą).Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, kadangi joje pateikta tik Tarnybos nuomonė dėl pirkimų organizavimo tvarkos teisėtumo. Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus bei savo nuostatus. Be kitų funkcijų ji vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikiamų prekių paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus; tai yra institucija, valstybės įgaliota tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus (ANK 589 straipsnis). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ, redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) 8² straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, Komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Esant aukščiau paminėtam teisinam reglamentavimui nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju ši institucija nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir priėmė sprendimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą Viešųjų pirkimų komisijos nariui, o šios nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą ANK nustatyta tvarka patikrina teismas. 2017 m. gegužės 23 d. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo, vykdyto atviro konkurso būdu „Bendrojo ugdymo mokyklos pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbto 2016 m. spalio 27 d. pirkimo Nr. 180141 vertinimą ir surašė išvadą Nr. 4S-1620, kurioje nustatė, kad Perkančioji organizacija padarė pažeidimus, nurodytus vertinimo II dalyje, ir nurodė, kad Perkančioji organizacija turėtų nutraukti imperatyvioms VPĮ nuostatoms prieštaraujančią pirkimo sutartį Nr. J9-845 ir esant poreikiui organizuoti naują viešąjį pirkimą. Skunde įrodinėjama, kad R. Z. ir kiti viešųjų pirkimų komisijos nariai negalėjo padaryti jokio administracinio nusižengimo, kadangi sprendimą priėmė vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5. p., pagal kurį komisija įvykdė įpareigojimą atsižvelgti į ekspertų komisijos išvadą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. Z., būdamas Perkančiosios organizacijos komisijos nariu, yra tinkamas subjektas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, o įvertinus byloje surinktus duomenis ir Viešųjų pirkimų tarnybos bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtos procesinius dokumentus, darytina išvada, jog R. Z. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje padaryta išvada, jog Perkančiosios organizacijos sudaryta Komisija buvo įpareigota atsižvelgti į ekspertų grupės, sudarytos atlikti pateiktų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimo išvadas, tačiau tai jokiu būdu neeliminuoja komisijos narių, iš jų ir R. Z., kaltės, kadangi pagal Reglamento 6.5 papunktį, sprendimą priima Komisija, atsižvelgdama į ekspertų išvadas, t. y. komisijai ekspertų grupės sprendimas nėra privalomas, į jį komisija tik atsižvelgia ir, įvertinusi pateiktų duomenų turinį, priima sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju tai tik asmens, turinčio specialių žinių tam tikroje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, tai tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialias žinias rezultatas. Ekspertas, kaip asmuo, turintis specialių žinių gali duoti technine analize paremtas išvadas dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 3K-3-407/2011).Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatų, „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>“. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu Komisija yra įpareigota tiekėjų kvalifikacijos vertinimą atlikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Pirkimo sąlygų 65 punkte nustatyta, kad „Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams“. Taigi tiek pagal Reglamento, tiek pagal Pirkimo sąlygų nuostatas, Komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent ekspertų grupės nariai yra atitinkamos srities specialistai, galintys patikrinti ir turintys kompetencijos nustatyti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau vadovaujantis Pirkimo sąlygų 65 punkto nuostatomis, siekiant nustatyti, ar tiekėjas atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pakanka nustatyti, ar tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų turinį. Todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad komisijai buvo pavesta priimti sprendimą dėl tiekėjų minimalios kvalifikacijos reikalavimų atitikties Pirkimo sąlygų nuostatoms, o už minėtą neteisėtą sprendimą atsakomybė kyla komisijos nariams, tarp jų ir R. Z. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog Komisijos nariai pagal savo atliekamas funkcijas ir jų teisinį reglamentavimą privalėjo susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams. Todėl akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. yra tinkamas subjektas pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, žinodamas ir/ar turėdamas žinoti apie VPĮ reikalavimų nesilaikymą, balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. nustatė, kad tiekėja UAB (duomenys neskelbtini) atitinka nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors pateikti dokumentai tokios atitikties nepatvirtino. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Viešųjų pirkimų tarnyba už ANK 184 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą nepagrįstai surašė nutarimus tiek viešojo pirkimo komisijos nariams, tiek ekspertų grupės nariams, t. y. už vieną ir tą patį pažeidimą administracinėn atsakomybėn patraukė visus subjektus, susijusius su vykdomu viešuoju pirkimu. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad R. Z. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kitų subjektų, susijusių su vykdomu viešuoju pirkimu, administracinės atsakomybės klausimas šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas.Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovo advokato G. Aleknavičiaus skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, jį išsamiai ir tinkamai motyvavo, todėl tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė