- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- eI-2267-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00518-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- N. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. L. skunde teismo prašo priteisti 388 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2-ojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) nuostolių atlyginimo bei patirtas bylos nagrinėjimo teisme išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „P“ priklausančiame sandėlyje sandėliuoja smėliasrovę, kuri buvo perduota anksčiau ją valdžiusios bendrovės bankrutavusios UAB duomenys neskelbtini). Smėliasrovės savininkas nenustatytas. Teigia, kad smėliasrovės negrąžino dėl to, jog jos savininkas nenustatytas.
Skunde nurodo, kad Komisariatas, nenustatęs teisėto savininko, 2018 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį (toliau – Nutarimas). Pareiškėjas Nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu jį panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Pasak pareiškėjo, jis dėl Komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl aplaidumo aiškinantis svarbias aplinkybes, patyrė nuostolių – advokato teisinės pagalbos išlaidų, atsiradusių atstovaujant jį. Pareiškėjas kreipiasi į teismą su reikalavimu atlyginti dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.
Pareiškėjas aiškina, kad nuo tyrimo pradžios tiek žodžiu, tiek raštu Komisariato pareigūnei paaiškino, jog smėliasrovės savininkas nenustatytas ir jis neturi teisinio pagrindo ją perduoti K. P. ar A. P., tačiau atsakovas nesiaiškino, kas yra teisėtas savininkas. Komisariatas, vadovaudamasis nepasirašyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „P“ ir K. P. ir įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintu įgaliojimu, darė nepagrįstą išvadą, kad smėliasrovės teisėtas savininkas yra A. P.. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirkimo-pardavimo sutartis – nepakankamas įrodymas nuosavybės teisei į smėliasrovę nustatyti, joje nėra nurodytas nei įrangos numeris, nei pavadinimas, ji nepasirašyta nė vienos iš sutarties šalių. Pareiškėjui apskundus Nutarimą, paaiškėjo aplinkybė, kad UAB „P“ kilnojamasis turtas pirkimo-pardavimo sutarties „sudarymo“ metu buvo areštuotas. Visos šios aplinkybės, pasak pareiškėjo, atsakovui buvo ar turėjo būti žinomos ir suprantamos, tyrimą atlikusi pareigūnė buvo susipažinusi su nurodytais dokumentais, o jis ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad nei A. P., nei K. P. neturi nuosavybės teisę į smėliasrovę pagrindžiančių įrodymų.
Pareiškėjo manymu, A. P. ir K. P. nepateikus nuosavybės teisę į smėliasrovę pagrindžiančių įrodymų, Komisariatas privalėjo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių sudėties, kadangi nėra nustatytas teisėtas savininkas.
Jis tikina, kad atsakovas Nutarimą priėmė žinodamas, jog K. P. ir A. P. neturi jų nuosavybės teisę į smėliasrovę pagrindžiančių įrodymų, nesiaiškino, ar jie turi teisę atsiimti pastarąją, ar šiuo atveju iš tiesų buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pareiškėjas kaltas dėl jo padarymo ir ar gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, jog patyrė 338,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių būtų buvę galima išvengti, jeigu Komisariatas būtų visapusiškai ištyręs pateiktus įrodymus bei atkreipęs dėmesį į pareiškėjo teiktas pastabas, kad smėliasrovės savininkas nėra nustatytas, o A. P. pateikti dokumentai neatitinka įstatymų reikalavimų ir nepagrindžia jo ar K. P. nuosavybės teisės. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su jo patirta žala. Prašo priteisti 388 Eur nuostolių atlyginimo ir teismo išlaidas.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad egzistuoja visos būtino sąlygos nuostoliams atlyginti.
Komisariatas skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad nustatė, jog pareiškėjas, bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, neturėdamas teisinio pagrindo, UAB „P“ priklausančiame sandėlyje duomenys neskelbtini)Vilniuje, laikė smėliavimo įrangą (pirkėjas 2007 m. UAB „P“), neturėdamas jos nuosavybę patvirtinančių dokumentų, savavališkai, bei negrąžino jos teisėtam savininkui – pagal įgaliojimą A. P.. Savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – 38 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad nebuvo pagrindo pripažinti pareiškėją padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, kadangi nebuvo pateiktas jo reikalautas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Svetimą daiktą, kurio savininkas nenustatytas, perduoti kitam asmeniui jis neturėjo jokio pagrindo, o tai negali būti įvardijama kaip savavaldžiavimas, nes jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-534-859/2018 panaikino Komisariato 2018 m. rugpjūčio 17 d. protokolą Nr. 13-ANR-P-1470-2018.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų suformuotą praktiką, pareigūnų veiksmai nepripažįstami neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai ir priimami nutarimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi. Komisariato nuomone, pareiškėjo prašomos priteisti 388 Eur išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 ir CK 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK. Aiškina, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato galimybės išteisintajam, šiuo atveju, asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Komisariato atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis surinkta medžiaga.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Remdamasis Komisariato atsiliepime iš esmės išdėstytais argumentais, akcentavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 388 Eur suma priskirtina administracinių teisės pažeidimų proceso reguliuojamai sričiai ir negali būti vertinama kaip žala CK taikymo prasme. Pažymi, kad nors ir nepasitvirtinus pranešime nurodytoms aplinkybėms apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, Komisariatas privalėjo pradėti teiseną, nebent būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta. Taigi, tokiu atveju nekyla pareiga ir atlyginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus AVPK atstovas V. Burneika teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Akcentavo, kad Komisariatas negavo nei nutarimo, nei šaukimo į teismą, todėl jo ir neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo pareiškėjui, kuriuos jis teigia patyręs dėl Komisariato pareigūnų veiksmų.
Remiantis administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Komisariatas 2018 m. rugpjūčio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr.13-ANR-P-1470 dėl to, kad pareiškėjas neteisėtai laiko smėliasrovę ir negrąžina jos teisėtam savininkui pagal įgaliojimą A. P.. Konstatavo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį (ANB Nr. II-534-859/2018, b. l. 6–7).
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Komisariatui paaiškino, kad smėliasrovės negrąžina A. P., nes jos savininkas nenustatytas teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 8–9).
Komisariatas 2018 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutarimą Nr. 13-ANR-N2237-2018, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jam skyrė 38 Eur dydžio baudą (b. l. 13). Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu, priimtu administracinių nusižengimų byloje Nr. II-534-859/2018, jį panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė (b. l. 86–89). Teismas konstatavo, kad Komisariatas nepagrįstai nurodė, jog ginčo įranga priklauso teisėtam jos savininkui (K. P.), o pagal įgaliojimą – A. P., kadangi pastarojo pateikti dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) įgaliojimas ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis yra kvestionuotini, neatitinka įstatymų nustatytos formos ir turinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad Komisariatas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėją padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kadangi jam nebuvo pateiktas reikalautas nuosavybės teisę patvirtintas dokumentas. Pripažinta, kad svetimą daiktą, kurio savininkas nenustatytas, perduoti kitam asmeniui jis neturėjo jokio pagrindo. O tai, teismo vertinimu, negali būti įvardijama kaip savavaldžiavimas, nes pareiškėjo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 27 d.
Taigi, pareiškėjas žalą kildina iš Komisariato neteisėtų veiksmų, jo teigimu, aplaidžių pareigūnų veiksmų, aiškinantis administracinio nusižengimo aplinkybes.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinis kodeksas, toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).
Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti pripažįstami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. įsiteisėjusio nutarimo matyti, kad teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo prie išvados, jog nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo pripažinti skundą padavusį N. L. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kadangi nebuvo pateiktas jo reikalautas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl, teismo vertinimu, svetimą daiktą, kurio savininkas nėra nustatytas, perduoti kitam asmeniui pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo. O tai negali būti įvardijama kaip savavaldžiavimas, nes jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių.
Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatęs pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių. Tokiu atveju atsirado pagrindas konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi Komisariato pareigūnė veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Tik surinkus neabejotinus duomenis dėl turto savininko, pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju Komisariato pareigūnai, vertindami surinktus dokumentus, padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas dėl savavaldžiavimo pažeidimo sudėties buvimo. Taigi, teisėto smėliasrovės savininko nustatymas buvo esminis kriterijus, todėl ir aplinkybių, reikšmingų pažeidimui nustatyti tyrimas turėjo būti atliktas tinkamai, siekiant nustatyti teisėtą turto savininką.
Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nebuvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas padarė ATPK 518 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau Komisariato pareigūnai nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo ir nutarimu, kuris teismo panaikintas, pareiškėjui paskyrė administracinę baudą.
Teismas prieina prie išvados, kad neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn tiesiogiai turėjo įtakos jo interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, jis patyrė turtinę žalą, kadangi gynė savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudojo advokato teisinėmis paslaugomis, už kurias turėjo sumokėti. Teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą. Komisariatas ir Vilniaus AVPK neginčijo pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžio, todėl šiuo aspektu teismas nepasisako.
Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad jis patyrė 338 Eur nuostolių (AB SEB banko 2018 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymas), todėl nustačius, kad Komisariato pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, darytina išvada, jog egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Būtent neteisėti pareigūnų veiksmai ir sąlygojo pareiškėjo patirtus nuostolius. Jei nebūtų priimtas Nutarimas, pareiškėjas nebūtų patyręs ir išlaidų, kurios susijusios su teisinių paslaugų teikimu.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šioje byloje sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, kuris 2019 m. vasario 13 d. teismo nutartimi grąžintas. Neskundžiama nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta. Taigi, jis, remiantis minėta teismo nutartimi, turi teisę susigrąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir tokios išlaidos nelaikytinos jo patirtais nuostoliais.
Konstatavus, kad Komisariato pareigūnai, atlikdami tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarimu paskyrę administracinę baudą, pareiškėjo atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, todėl Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti padarytą žalą dėl Komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų. Visuma pateiktų duomenų patvirtina, kad pareiškėjas patyrė tiesioginius nuostolius 338,80 Eur, kitų duomenų patirtoms išlaidoms pagrįsti nepateikė.
Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatus (2012 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-915 redakcija) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Vilniaus apskrities teritorijose. Taigi, Komisariatas yra Vilniaus AVPK struktūrinis padalinys. Būtent Vilniaus AVPK yra atitinkamų valstybės skiriamų biudžeto lėšų valdytojas ir būtent iš jo dispozicijoje esančių lėšų turėtų būti atlyginama žala, jei ji CK 6.271 straipsnio pagrindu būtų priteistą pareiškėjai dėl Vilniaus AVPK struktūrinio padalinio – Komisariato – pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi šioje byloje kaip proceso dalyvis buvo įtrauktas ir Vilniaus AVPK bei jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, tai, įvertinus, jog Komisariatas yra pastarojo struktūrinis dalinys, žalos atlyginimas priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK.
Taip pat pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 474,32 Eur, kurioms pagrįsti pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad patirtas išlaidas sudaro skundo surašymas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, ir 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą 474,32 Eur sumai. Taigi, pareiškėjas pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų maksimalių suteiktų teisinių paslaugų dydžių (8.2 ir 8.19 punktai).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Skundą tenkinus iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 86 procentai nuo prašomos priteisti sumos. Iš viso priteistina 407,92 Eur (474,32-14 proc.).
Taigi, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo N. L. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 80 euro centų) turtinei žalai atlyginti bei 407,92 Eur (keturis šimtus septynis eurus ir 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Likusią skundo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti kaip nepagrįstas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.