- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-285-193/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs O. N. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Visagino miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 49-1-00392-2013 buvo paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonė – įpareigojimas O. N. laikinai, iki bylos tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nesiartinti prie N. N., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartimi buvo netenkintas O. N. prašymas, kuriuo buvo prašoma panaikinti draudimą gyventi adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui O. N., kiek galima suprasti iš skundo turinio, prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį bei to paties teismo 2013-12-19 nutarimi paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones. Nurodo, kad jam į nakvynės namus nebuvo atsiųstas rašytinis pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką, nakvynės namų budinčioji apie teismo posėdį jį informavo tik prieš pat posėdį, todėl jis nespėjo atvykti. Taip pat jam buvo įteiktas nepilnas teismo sprendimo vertimas. Pareiškėjas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o paskui ir teismo buvo prašęs į minimą butą grįžti tik jo motinos būvimo Rusijoje laikotarpiu, o ne visam laikui. Taip pat pareiškėjui nėra suprantama apie kokią specialisto išvadą, kurioje yra nurodoma, kad jis turi psicihikos sutrikimų, yra kalbama teismo nutartyje bei kuo remiantis tokia išvada yra pateikta, kadangi jis su niekuo nekalbėjo ir niekur nebuvo kviečiamas, be to ši išvada nebuvo minima ir 2014-02-19 teismo posėdyje, tai yra jam nebuvo išversta, ir specialistas nebuvo įvardintas vardijant visus posėdyje dalyvaujančius asmenis.
Be to nurodo, kad procesas trunka labai ilgą laiką ir jis yra pateikęs teismui prašymą dėl piniginės kompensacijos už ilgai trunkantį tyrimą. Taip pat jis minimame bute gyveno nuo 1982 metų, ir teigia, kad gali grįžti ne į savo motinos butą, o tik į savo teritoriją – savo kambarį. Be to paskutiniais metais jis bute padarė ne vieną remontą ir ne tam, kad viską kažkam atiduotų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo O. N. prašymas buvo netenkintas pagrįstai, tiek skundžiama nutartis, tiek Visagino miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutartis, kuria buvo taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, priimtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų ir jose išdėstyti išsamūs tiek priemonės taikymo, tiek skundo netenkinimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Kaip matyti iš ikiteisiminio tyrimo Nr. 49-1-00392-2013 duomenų, O. N. yra pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2013-12-17 apie 19.30 val. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,96 prom.), asmeninio konflikto metu su N. N., gim. 1952 m., sudavė ne mažiau 20 kartų kumščiu jai į galvą ir vieną kartą kumščiu į kairės pusės šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą ir paėmęs peilį bei juo užsimojęs prieš savo mamą N. N., jai grasino įdurti peiliu, dėl to buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai N. N. manyti, kad jo grasinimas bus įvykdytas, nes prieš tai jau buvo naudotas fizinis smurtas, tai yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio nuostatomis, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, gali būti skiriamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu bei įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į ikiteisiminio tyrimo metu surinkus duomenis bei veikos padarymo aplinkybes – įtariamasis buvo neblaivus, smurtavo prieš savo motiną, jo veiksmai buvo gana aktyvūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, tarp jų ir įpareigojimą O. N. laikinai, iki bylos tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Iš dalies sutiktina su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad jis buvo pateikęs prašymą į minimą butą sugrįžti tik jo motinos būvimo Rusijoje laikotarpiu, o ne visam laikui, tačiau pažymėtina, kad nei Įstatymas nei procesiniai įstatymai tokių galimybių nenumato, tai yra taikomos priemonės – šiuo atveju įpareigojimas laikinai išsikeldinti, yra panaikinamos praėjus tokių priemonių taikymo būtinybei, o kaip matyti iš pateiktų duomenų, pagrindai šių priemonių taikymui nėra išnykę. Skundžiamoje nutartyje teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios N. N. nuomonę, byloje esančią specialisto išvadą apie O. N. sveikatos būklę, nusprendė, kad minimų priemonių taikymo būtinybė nėra išnykusi, ir aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši išvada padaryta pagrįstai.
Dėl pareiškėjo minimos specialisto išvados pažymėtina, kad tai procesinis dokumentas esantis ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau šioje ikiteisiminio tyrimo stadijoje – bylai nesant perduotai į teismą ir ikiteisiminio tyrimo teisėjui nagrinėjant pateiktus pareiškėjo prašymus – šią išvadą pateikęs specialistas į teismo posėdžius nėra kviečiamas.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis minimame bute yra padaręs ne vieną remontą ir pan., niekaip neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo, kadangi, kaip jau ir minėta, smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės yra taikomos nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą bei esant nustatytoms aplinkybėms, leidžiančioms teigti apie galimą grėsmę nukentėjusio asmens saugumui, savaime suprantama šių priemonių taikymas tam tikra apimtimi apriboja pareiškėjo teises, tačiau toks įtariamojo teisių ribojimas yra atitinkantis teisinį reglamentavimą ir yra proporcingas pareiškėjo galimai atliktiems veiksmams.
Pareiškėjo nurodomi argumentai apie galimai netinkamą jo informavimą apie apylinkės teismo posėdžio datą ir laiką, dėl ko jis nespėjo atvykti į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jo prašymas, nepažeidė O. N. teisių, skundas buvo nagrinėjamas laikantis įstatymų nuostatų, be to O. N. procese buvo atstovaujamas gynėjo advokato J. R..
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės taikytos bei prašymas dėl šių priemonių panaikinimo netenkintas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
NUTARIA:
O. N. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 metų vasario 19 dienos Visagino miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.