Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Gailiui,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis vedęs, nedirbantis, teistas 2018-03-08 pagal BK 281 str. 7 d. - 40 MGL dydžio bauda ir draudimas naudotis spec. teise 2 m., automobilio konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val. 30 min., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,95 prom. girtumas), konflikto su savo sutuoktine O. K. metu, tyčia, paėmęs kėdę ir mesdamas ją į O. K. bei pataikydamas į jos dešinę ranką, taip sukėlė savo sutuoktinei O. K. fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju, G. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą buvo stipriai neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena. Su savo broliu T. K. buvo savo namuose. Abu buvo neblaivūs. Kiek buvo valandų, nepamena. Namuose buvo žmona O. Kartu su ja buvo ir du bendri vaikai. Jie su O. buvo kambaryje, o jis su T. atsisėdo virtuvėje ir gėrė alkoholį. Kažkuriuo momentu O. atėjo į virtuvę, pamena, kad jie pradėjo ginčytis, konfliktavo, tačiau dėl ko, dabar jau negali nurodyti, nes dėl tada buvusio girtumo neatsimena. Pamena, kad buvo supykęs, supykus ant jo buvo ir O., tačiau neatsimena dėl ko. Neatsimena ir kaip jų konfliktas prasidėjo, nepamena, ką jai sakė ir ką ji jam sakė. Pamena tik tiek, kad metė virtuvėje stovėjusią kėdę į O. Neatsimena ar pataikė ar ne, tačiau pripažįsta, kad tikrai galėjo pataikyti ir savo žmonai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, žmonos atsiprašė ji jam atleido, nori keistis, nebevartoti alkoholio ir užsikoduoti nuo šios priklausomybės (b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, surinkti rašytiniai įrodymai.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2019-09-19 jos vyras G. K. kartu su savo broliu T. nuo pat ryto girtavo. Vyras išgėręs pasidaro agresyvus, todėl ir šį kartą jis pradėjo ją varyti iš virtuvės, sakė eik lauk iš čia, kad tavęs čia nebūtų, ji išsigando ir kai jau išeidinėjo iš virtuvės, jis metė į ją kėdę, bet nepataikė į ją. Visą laiką buvo kitame kambaryje, tačiau kai vėl atėjo į virtuvę ir plovė lėkštes vyras tyčia metė į ją kėdę, pataikė į dešinė ranką virš alkūnės, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Dar brolis jį sulaikė ir neleido toliau smurtauti prieš ją. Apie smurtą informavo policiją. Vyras jau ne pirmą kartą smurtauja prieš ją (b. l. 9). Įrodymų tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad su vyru susitaikė, jis atsiprašė, ji jam atleido.

Iš liudytojo T. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis yra G. K. brolis. Vakar, t. y. rugsėjo 19 d., buvo su G. pas tėvus, šventė gimtadienį, gėrė alkoholį. Vėliau, vakare, bet kiek buvo valandų, nepamena, kartu su broliu G. ėjo pas jį į namus. Abu su G. jau buvo stipriai neblaivūs. Namuose buvo jo žmona O. Ji buvo su dviem savo vaikais. Ji buvo blaiva. Su G. atsisėdo virtuvėje ir gėrė toliau. Tada į virtuvę atėjo O. Jį ten kažką tvarkėsi, gal plovė indus. Tada tarp G. ir O. prasidėjo žodinis konfliktas. Kiek pamena, jie susiginčijo dėl finansų ir kitų šeimyninių problemų. Tiksliai jų ginčo negirdėjo ir negali pasakyti, dėl ko jie tiksliai susipyko ir kokius žodžius vienas kitam išsakė, nes buvo jau stipriai neblaivus ir nesigilino į jų konfliktą, bei nesikišo, tik sėdėjo šalia. Smurto iki to laiko nebuvo jokio, jie tik konfliktavo žodžiais. Tačiau neilgai trukus pastebėjo, kad G. vis labiau darosi agresyvus, įsiutęs. Jis suprato, kad G. yra pasiruošęs pulti O. ne tik žodžiais, vis artėja prie jos, kad gali jai suduoti, todėl jį suėmė savo rankomis ir laikė. Tada jis jį nustūmė ir jis nukrito ant žemės. Iškart po to pamatė, kaip G. paėmė virtuvėje stovėjusią kėdę ir užsimojęs tyčia ją metė į O. Nematė ar kėdė pataikė į O., nematė ir ar nepataikė. Tiesiog matė, kad G. ją metė į O., galėjo į ją pataikyti, tačiau to nematė, nes buvo ant žemės ir buvo stipriai neblaivus. Kažkaip į O. pusę nespėjo pažiūrėti. Po to pamatė, kaip O. išbėgo į lauką, o G. bėgo iš paskos. Tada nuėjo į kambarį, norėjo nuraminti vaikus, nes girdėjo, kad jie verkia. Konflikto metu vaikai visą laiką buvo kambaryje. Kol atvažiavo policijos pareigūnai girdėjo, kad G. su O. lauke ginčijasi, bet jų nematė, tik girdėjo. Gali patvirtinti, kad jų konfliktas prasidėjo virtuvėje, dėl šeimyninių problemų, jie ginčijosi ir matė kaip G. metė kėdę į O. pusę, tačiau ar pataikė, nepastebėjo, nes į tą pusę nežiūrėjo, tačiau mano, kad pataikyti galėjo. Anksčiau yra girdėjęs, kad jie pykstasi, tačiau kad taip stipriai, nėra girdėjęs ar matęs (b. l. 34-35).

Pranešime apie įvykį ROIK 0119000505685 nurodyta, kad 2019-09-19 apie 19 val. 30 min., virtuvės kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (kai nustatytas 2,95 prom. girtumas) G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paėmęs kėdę metė ją į blaivią (kai nustatytas 0,00 prom. girtumas) sutuoktinę O. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir kėde pataikė jai į dešinę ranką. G. K. tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei O. K.. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Įtariamasis sulaikytas (b. l. 8-11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (b. l. 13-22).

Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti sužalojimai dešinėje rankoje, matyti paraudimas ir atsirandanti mėlynė (b. l. 38-41).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismui nekelia abejonių. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jos atžvilgiu sutuoktinis, t. y. kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kėde suduodamas smūgį nukentėjusiajai, kaltinamasis smurtavo prieš savo žmoną, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie susitaikė, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, tai jis padarė ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, abu prašė bylą nutraukti.

Prokuroras neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad yra sąlygos numatytos BK 38 str. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, tikslu keisti jo smurtinį elgesį, kaltinamajam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

G. K. teismo 2019-09-20 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios O. K. po nuosprendžio paskelbimo panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigoti įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios O. K. po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.