Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-28 · Administracinė byla Nr. I-4370-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
I-4370-414/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4370-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02192-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Kristinai Kančelkytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-5) ir procesiniame dokumente „Atsakymas“ (b. l. 33) nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pakeisti medikamentai bei paskirtas gydymas, tačiau grįžęs į Alytaus pataisos namus, nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., jis paskirtų ir jokių kitų palaikančių imunitetą vaistų negavo. Tokiu būdu buvo nutrauktas gydymas. Jis raštu kreipėsi į Alytaus pataisos namus, prašydamas išsiaiškinti, kodėl jam neduodami gydytojų paskirti vaistai ir tą patį vakarą vaistų išdavimas buvo atnaujintas. Išreiškė nuomonę, kad medicinos darbuotojai sąmoningai, žinodami apie pasekmes, nutraukus gydymą gyvybiškai svarbiais medikamentais, sutrikdė (duomenys neskelbtini). Teko pagalbos kreiptis į Alytaus pataisos namų gydytoją (duomenys neskelbtini) bei į (duomenys neskelbtini). Iš Alytaus PN gavo tik atsiprašymą, kurs nesprendžia problemos. Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namų veiksmų neskundė. Alytaus pataisos namų atsiliepime nurodytas argumentas, jog vaistai brangūs ir yra padidėjęs jų poreikis, neturi teisinio pagrindo, nes teisės aktai reglamentuoja, kad įkalinimo įstaigose turi būti saugi sveikatai aplinka. Prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-21) nurodė, kad pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, vaisto Rezolsta poreikis padidėjo iki trijų kartų lyginant su ankstesniais metais. Padidėjus vaisto Rezolsta paskyrimo kiekiams, jų buvo užsakinėjama daugiau. 2018 m. vasario mėnesį buvo užsakytos 6 dėžutės ir to pakako, balandžio 4 d. užsakytos 9 dėžutės, bet mėnesio eigoje, pastebėjus, kad vaisto pritruks, užsakyta papildomai. Užsakymo metu tiekėjas vaisto neturėjo. Į Alytaus PN vaistas pristatytas gegužės 2 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs vaisto Rezolsta tiekimas Lietuvoje ir, kad Alytaus PN neturės šio vaisto, todėl turėjo kreiptis į gydytoją dėl vaisto pakeitimo kitu. Pareiškėjui buvo paskirti du vaistai – Rezolsta ir Combivir, antrąjį vaistą jis gavo nenutrūkstamai. Išreiškė nuomonę, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip konkrečiai yra paskaičiuotas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 30, 31, 32), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5, 33), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo neaprūpinimo gydytojo skirtais vaistais, atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, tiesiogiai pavaldus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui (Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2018 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. V-339), kurio viena iš funkcijų - neatlygtinai aprūpinti pataisos namuose gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėm ligų gydymui (http://www.kaldep.lt/lt/apn/struktura-ir-kontaktai-apn/kontaktai_1248/skydetails/151.html.). Antiretrovirusinius vaistus iš tiekėjų užsako laisvės atėmimo vietos įstaiga, kurioje tuo metu pacientas yra laikomas (Žmogaus imunodeficito viruso nešiojimo ir žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos, epidemiologinės priežiūros bei gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-14, 23.1 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN privalo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Byloje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė pagal diagnozuotas ligas, be kita ko, paskyrė pareiškėjui tęsti gydymą vaistais Combivir, Rezolsta ir Biseptol, apie tai pažymėjo 2018 m. kovo 1 d. Medicinos dokumentų išraše, skirtame gydytojo žiniai (b. l. 13). Iš atsakovo pareiškėjui pateikto atsakymo (b. l. 6) ir gydytojo įrašų Medicinos dokumentų išraše (b. l. 26-27) matyti, kad gydymas vaistu Rezolsta pareiškėjui nebuvo skiriamas, kadangi buvo laikinai sutrikęs jo tiekimas. Atsakovo argumentai, jog vaistą Combivir jis gavo nenutrūkstamai, neturi jokios teisinės reikšmės, nes gydymui buvo paskirti ir vaistai Combivir, ir vaistai Rezolsta ir jis turėjo nenutrūkstamai abu medikamentus gauti.

Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sutrikusį vaisto Rezolsta tiekimą ir, kad Alytaus PN neturės šio vaisto, tačiau tokį pareiškėjo informavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas 2018 m. gegužės 3 d. raštu pareiškėjo atsiprašė bei paaiškino, kad vaistas Rezolsta į Alytaus PN yra pristatytas ir bus jam atiduotas įprasta tvarka. Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gauti Laivės atėmimo vietų ligoninės gydytojo jam paskirtą medikamentinį gydymą.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl jam skirto medikamentinio gydymo negavimo, atsakovas (duomenys neskelbtini), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pareiškėjo pateiktas įrašų Asmens sveikatos istorijoje lapas (b. l 14), patvirtina jo nusiskundimus 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. balandžio 4 d., t. y. iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios (iki 2018 m. balandžio 27 d.), todėl negali būti vertinami kaip negauto medikamentinio gydymo ginčui aktualiu laikotarpiu pasekmė. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad neparūpinimas medikamentais pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą, dideles dvasines kančias ar turėjo tiesioginės įtakos jo nurodytiems išgyvenimams. Tačiau tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. aprūpinimo paskirtais vaistais neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (6 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistais). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT), numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr., pvz., LVAT 2018 m. sauso 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520-2018), teismas sprendžia, kad 80,00 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 80,00 Eur neturtinės žalos suma.

Atsakovo argumentai dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui atmestini kaip nepagrįsti, nes klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas neginčija jam diagnozuotos ligos, nemano, kad ligai gydyti gydytojai paskyrė netinkamus vaistus (gydymo metodus), tačiau neturtinės žalos atsiradimą sieja su Alytaus PN, kaip atsakingo viešojo administravimo subjekto, neaprūpinimo jo ligos gydymui paskirtais vaistais, t. y. viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Todėl byla spręstina administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.; žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus

Teisėjas Rimantas Giedraitis