Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, J. S. kambaryje Nr.206, ranka sugriebė J. S. už kaklo, o kitos rankos kumščiu smogė du kartus į kairįjį šoną, po to, sugriebęs už dešinės kojos, nutempė J. S. nuo lovos. Tokiais veiksmais V. M. padarė J. S. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimus su poodine kraujosruva VIII, IX ir X šonkaulių lūžimu, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis V. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą ir parodė, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., televizijos kambaryje jis žiūrėjo televizorių. Prie jo prisikabino nukentėjusysis. Po to, kaltinamasis nuėjo į nukentėjusiojo kambarį ir pasakė: „jei sunku, savo subinę perkelk“. Nukentėjusysis iš karto šoko prieš jį su peiliu, sakydamas: „tu čia gaidy negyvensi“. V. M., gindamasis, paėmė nukentėjusįjį už veido ir pastūmė. Nukentėjusysis trenkėsi į lovą. V. M. smūgių jam nesudavė. Nukentėjusįjį pastūmė dėl to, kad šis peilio rankena badė jam į krūtinę. Kaltinamasis yra susipažinęs su nakvynės namų taisyklėmis, žino, kad negalima eiti į kito gyventojo kambarį, tačiau nesupranta, kaip baudžiamoji byla yra susijusi su nakvynės namų taisyklėmis.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis gyvena nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2 aukšte 6 kambaryje. 2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., bendroje patalpoje, žiūrėjo televizorių. Rodė ledo ritulio varžybas. Priešais J. S. atsisėdo kaltinamasis ir užstojo jam televizorių. J. S. paprašė kaltinamojo pasitraukti ir šis pasitraukė. Per pertrauką J. S. nuėjo į savo kambarį pavalgyti. Sėdėdamas ant lovos, jis pjaustė dešrą stalopeiliu. Šalia lovos stovėjo kėdė, ant kurios buvo padėti maisto produktai. Į kambarį atėjo kaltinamasis ir jį sumušė. Kaltinamasis priėjo prie J. S., sugriebė ranka už kaklo, kitos rankos kumščiu smogė du kartus į šoną, vieną kartą sudavė į galvą. Nuo smūgių J. S. nuvirto ant nugaros, ant savo lovos. Kaltinamasis sugriebė už kojos ir nutraukė nukentėjusįjį nuo lovos ant grindų. Kaltinamajam įėjus į kambarį S. S. rankoje laikė stalinį peilį. Po to, kai kaltinamasis iš kambario išėjo, pamatė, kad peilis yra sulaužytas, nulaužta jo plastmasinė rankena. J. S. nuo suduotų smūgių skaudėjo krūtinė. Jis apie įvykį pranešė budėtojai, ši iškvietė greitąją pagalbą. Klaipėdos ligoninėje buvo nustatytas dviejų šonkaulių lūžimas. Visas kairysis šonas buvo mėlynas. Šeimos gydytoja, įtardama, kad gali būti lūžę daugiau šonkaulių, nusiuntė jį į rentgeno kabinetą. Buvo nustatyta, kad sulaužyti penki šonkauliai. J. S. mano, kad kaltinamasis yra nekaltas, nes jį sumušė paprašytas kitų nakvynės namų gyventojų.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 12-15).

2014 m. balandžio 23 d. nukentėjusiojo J. S. ikiteisminio tyrimo įstaigai rašytame pareiškime užfiksuota, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., Nakvynės namuose jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. J. S. lūžo kairės pusės krūtinės ląstos 9 ir 10 šonkauliai ( b.l. 1).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2014 m. gruodžio 11 d. nukentėjusysis J. S. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė sulūžusį stalo peilį, kuris apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam (b.l. 44-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 821/14 (03) konstatuota, kad J. S. buvo padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, IX-X šonkaulių lūžimu. Minimą sužalojimą J. S. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu – sumušant, ar atsitrenkiant. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su dviejų šonkaulių lūžimo J. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus teismo papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1044/14 (03) konstatuota, kad J. S. buvo padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, VIII-IX-X šonkaulių lūžimais. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su trijų šonkaulių lūžimo J. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 24-26).

Liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja, Klaipėdos BĮ ”Nakvynės namai”, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., jai būnant budėtojų patalpoje, atėjo nakvynės namų gyventojas J. S. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. J. S. paaiškino, kad jį sumušė jaunuolis. Kaltininko pavardės nenurodė, nes asmeniškai jo nepažinojo. J. S. buvo išsigandęs, skundėsi skausmu šone, dusuliu, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Atvykę greitosios pagalbos medikai išvežė nekentėjusįjį į ligoninę. V. M. neneigė, kad buvo užėjęs į J. S. kambarį, bet tvirtino, kad nukentėjusysis jį puolė peiliu. Pagal Nakvynės namų taisykles, gyventojai negali užeiti į kito gyventojo kambarį. Kaltinamasis V. M. yra ramus, nekonfliktiškas nakvynės namų gyventojas. Nukentėjusysis J. S. taip pat ramaus būdo žmogus.

Liudytojas V. K. parodė, jog jis gyvena Nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kambaryje Nr. 206. Tame pačiame kambaryje gyvena ir nukentėjusysis J. S.. 2014 m. balandžio mėnesį, vakare, jis gulėjo lovoje. Nukentėjusysis tuo metu valgė atsisėdęs ant savo lovos. Į kambarį įėjo kaltinamasis ir pradėjo muštis su J. S.. Kaltinamasis, nieko nesakęs, smogė J.. Matė, kad nukentėjusysis nuvirto aukštielninkas ant lovos ir pradėjo spardytis kojomis. Po įvykio J. S. skundėsi skausmu šone, lankėsi pas daktarus. J. S. tą patį vakarą greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Į nakvynės namus nukentėjusysis grįžo kitą dieną.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2014-11-25 ekspertizės akte Nr. 85TPK-399/2014 konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kad įkaltinamasis V. M. jam inkriminuotos veikos padarymo metu buvo ankščiau nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paprastosios šizofrenijos) paūmėjimo ar laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 91-95).

Teismo ekspertė psichiatrė L. Š. paaiškino, kad ji atliko kaltinamojo V. M. psichiatrines ekspertizes dviejose skirtingose bylose. Nė vieno tyrimo metu nebuvo anksčiau nustatyto psichikos sutrikimo požymių. Ekspertų komisija tai vertino, kaip medikamentinę ligos remisiją. V. M. gydosi ambulatoriškai, reguliariai vartoja vaistus. Jam anksčiau diagnozuota liga neturėjo jokios įtakos jo elgesiui. V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. ranka sudavė smūgius nukentėjusiajam J. S. į kairįjį šoną ir krūtinę, patraukė jį už kojos, parversdamas ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus: krūtinės ląstos kairės pusės sumušimus su poodine kraujosruva, VIII, IX ir X šonkaulių lūžimą. Šie sužalojimai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą. Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme davė išsamius ir esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus: 2014 m. balandžio 23 d. rašydamas pareiškimą policijai nurodė, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., nakvynės namuose buvo sumuštas iš matymo pažįstamo asmens (b.l. 1); 2014 m. balandžio 24 d. apklausos metu J. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 22 val., į jo kambarį įėjo vyrukas, gyvenantis tuose pačiuose nakvynės namuose, ir , viena ranka sugriebęs už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavė du smūgius į kairį šoną, sugriebė už kojos ir nutempė jį nuo lovos (b.l. 6-7); 2014 m. gruodžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu J. S. parodė vietą kambaryje, ir paaiškino, kad šioje vietoje buvo užpultas ir sumuštas iš matymo pažįstamo jaunuolio (b.l. 13-15). 2015 m. kovo 23 d. duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 21 d., nakvynės namuose, kambaryje, kaltinamasis V. M. kumščiais sudavė į krūtinę ir sulaužė šonkaulius. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas: kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas su poodine kraujosruva, VIII, IX ir X šonkaulių lūžimas, patirti bukos traumos pasekoje, paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu – sumušant, ar atsitrenkiant, atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamasis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus teisme, neneigė buvęs nukentėjusiojo kambaryje ir sudavęs jam smūgį „į snukį“, tačiau visą laiką tvirtino tai padaręs tik dėl to, kad nukentėjusysis jam grasino peiliu, peilio rankena baksnojo į krūtinę (b.l. 56-57). Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo iniciatyvą pateikė sulūžusį stalo peilį ir paaiškino, kad šiuo peiliu jis užpuolimo metu pjaustė dešrą (b.l.44, 45-46). Liudytojas V. K. patvirtino, kad nukentėjusysis sėdėdamas ant lovos, valgė, o, į kambarį įėjęs kaltinamasis, sudavė jam smūgius. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusįjį J. S. sužalojo kaltinamasis V. M.. Kaltinamojo V. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą V. M. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo J. S. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Anksčiau jis buvo teistas, tačiau naują nusikaltimą padarė išnykus ankstesniam teistumui. Kaltinamasis V. M. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvena nakvynės namuose. Jis neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų. Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad atleidžia kaltinamajam, nes jis buvo pasamdytas kitų žmonių, net paprašė nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau ši aplinkybė ir teigiamas kaltinamojo asmenybės vertinimas nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, viso bylos tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusysis išprovokavo jo veiksmus. Jis nukentėjusiojo J. S. neatsiprašė, nesidomėjo jo sveikata ir gydymu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam V. M. skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė -laisvės apribojimas, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam V. M. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriami įpareigojimai – dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 260,67 Lt (75,50 Eur) civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą ( b.l. 30-31). Nukentėjusysis J. S. dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos - 260,67 Lt (75,50 Eur) buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis V. M., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, V. M. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per tris mėnesius atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 75,50 Eur turtinę žalą.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo V. M. 75,50 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.