- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2-1552-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20253-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Atsakovas
- R. S., A. J., G. L.
dalyvaujant ieškovės 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovams A. T. ir advokato padėjėjai Inesai Kodis,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 112-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams R. S., A. J. ir G. L. (G. L.) dėl teisės pateikti į patalpas ir atlikti remonto darbus pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 112-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę patekti į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti esamus langus į naujus plastikinius, pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus, lietaus nuotekų vamzdį ir radiatorius, taip pat pripažinti ieškovei teisę patekti į butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti radiatorius.
2. Ieškovė nurodė, kad jos prižiūrimame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliekami renovacijos darbai. Iš viso name yra 109 butai. Visus juos reikia tinkamai aprūpinti šilumos energija, vandeniu ir t. t., o šilumos mazgo, kaip ir vandentiekio sistemos negalima tinkamai renovuoti, nes negalima teisėtai patekti į patalpas, kuriose yra patiestos rekonstruotinos komunikacijos. Butų savininkų buvo prašoma leisti patekti į patalpas siekiant atlikti daugiabučio namo atnaujinimo darbus, kurie yra reikalingi viso daugiabučio namo gerovei, inžinerinėms sistemoms, jų tinkamam funkcionavimui užtikrinti. Atitinkamai reikia atlikti darbus, susijusius su esamų senų langų keitimu į naujus plastikinius, radiatorių keitimu, bendrojo naudojimo vamzdynų keitimu, lietaus nuotekų vamzdžių keitimu. Visi šie darbai reikalingi tam, kad būtų užtikrinamas tinkamas bendro pastato naudojimo įrenginių veikimas ir tinkamas disponavimas savininkų nuosavybės teisėmis. Name būtina keisti langus, taip pat bendrojo naudojimo vamzdynas ir lietaus nuotekų vamzdis yra avarinės ir kritinės būklės. Patys savininkai pripažino, kad juos reikia keisti ir pritarė rengiamam projektui. 2019 m. balandžio 30 d. įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame buvo patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, buvo parengtas ir butų ir kitų patalpų savininkams viešai pristatytas techninis darbo projektas. Pagal suderintą techninį darbo projektą buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas ir šiuo yra metu vykdomi daugiabučio namo atnaujinimo darbai. Projekto administratorius VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir rangovas UAB „Viltosta“ pasirašė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO164102. Gamybinių susirinkimų metu UAB „Viltosta“ informavo, kad negali vykdyti dalies rangos sutartyje numatytų darbų, kadangi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) butų savininkai neleidžia vykdyti būtinų darbų. Įstatymai draudžia be savininko sutikimo įeiti į jo privačią nuosavybę, tačiau asmens būsto neliečiamybė nėra absoliuti, o tam tikrais, išimtinai svarbiais ir griežtai reglamentuotais atvejais į būstą galima patekti ir be gyventojo (savininko) sutikimo. Vienas iš tokių atvejų yra turto apsauga. Įstatymai nustato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės paskirčiai, todėl, ieškovės nuomone, susidariusioje situacijoje yra būtina imtis priemonių, siekiant apginti daugiabučio namo butų savininkų viešąjį interesą, tam kad būtų apsaugoti kitų to paties daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai. Siekiant apginti viešąjį interesą, yra reikalinga kuo skubiau pakeisti langus, radiatorius bei lietaus vamzdyną bei bendrojo naudojimo vamzdyną, dėl nurodytų priežasčių yra tikslinga gauti teismo leidimą, patekti į (duomenys neskelbtini) name, esančius butus Nr. (duomenys neskelbtini) be savininkų sutikimo ir atlikti ten remonto darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė jos tinkamai neinformavo apie būtinybę keisti radiatorius, taip pat nesuteikia informacijos apie kompensaciją už renovaciją. Pažymėjo, kad žiemos metu keisti radiatorius yra nehumaniška.
4. Atsakovas G. L. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovės reikalavimas perteklinis, nes dėl specialistų atvykimo į butą ieškovė gali bendrauti tiesiogiai su atsakovu. Iki šiol ieškovė jam jokių pretenzijų dėl renovacijos nereiškė.
5. Atsakovė R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. 2023 m. kovo 6 d. teisme gautas raštas, kuriame ieškovė atsisako ieškinio atsakovo G. L. atžvilgiu, nes jis įleido rangovus į savo butą ir būtini remonto darbai bute buvo atlikti.
7. Teismo posėdyje ieškovės atstovai patvirtino, kad atsisako reikalavimų G. L. atžvilgiu, o ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovėms A. J. ir R. S. prašo tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 30 d. daugiabučio namo savininkų susirinkime balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl namo modernizavimo, kuris privalomas visiems savininkams. Atsakovės nuo pradžių nesutinka įleisti darbų vykdytojus. A. J. argumentai neatitinka tikrovės. Ji jau kartą buvo sutikusi įleisti darbininku į butą, tačiau vėliau neįsileido. Liudytojas patvirtino kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė kategoriškai atsisakė įleisti į butą, ne kartą buvo eita kalbėti, bet ji nurodė, kad jai nereikia jokių darbų. R. S. sakė, kad nieko į butą neįleis. Atsakovės tikrai žinojo situaciją, joms į pašto dėžutes metami pranešimai, einama kalbėti tiesiogiai, rangovas klijavo pranešimus, bet atgalinio ryšio nebuvo. Patenkant į atsakovių butus ir atliekant darbus, dalyvaus specialistai, kviestiniai asmenys, kad nebūtų pažeisti įstatymai. Dėl atsakovių nesutikimo įleisti rangovus atlikti darbus, likę namo gyventojai gali patirti nuostolių, nes, jei nepavyks užbaigti renovacijos, gyventojai gali netekti valstybės skirtos paramos.
8. 2023 m. vasario 13 d. teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. J. nurodė, kad dirba MB „Modernizacijos projektai“, kuri atlieka dalį renovacijos darbų (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad dėl darbų atlikimo su gyventojais susisiekdavo telefonu arba eidavo tartis tiesiai pas gyventojus ir tardavosi vietoje. (duomenys neskelbtini) butas kategoriškai atsisakė įsileisti. (duomenys neskelbtini) bute bandė tartis du kartus – vieną kartą niekas neįsileido, antrą kartą grasino iškviesti policiją. Prieš darbus ant durų kabino skelbimus, jei nesusisiekdavo su gyventojais. (duomenys neskelbtini) bute nepavyko rasti gyventojų ir susiekti su savininkais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje nustatyta, kad atsakovei R. S. nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovui G. L. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. balandžio 30 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu buvo patvirtintas daugiabučio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, buvo parengtas techninis darbo projektas, pagal kurį buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas ir yra vykdomi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo darbai (renovacija). Pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje atnaujinimo projektą renovacijos metu, be kita ko, numatyta name keisti radiatorius, langus, vamzdžius. Kadangi atsakovai neįleidžia ieškovės atstovų į savo butus ir taip užkerta kelia baigti namo (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus, ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama gauti teisę patekti į atsakovų butus teismo leidimu be atsakovų sutikimo.
10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. L., vykstant bylos nagrinėjimui teisme, įleido ieškovės atstovus į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir bute buvo atlikti reikiami remonto (renovacijos) darbai, ieškovė atsisakė ieškinio dalies atsakovo G. L. atžvilgiu ir šią bylos dalį prašė nutraukti.
11. Iš ieškovės pareiškimo turinio aišku, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir byla atsakovo G. L. atžvilgiu nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
12. Kitos atsakovės net ir vykstant bylos nagrinėjimui teisme, ieškovės atstovų į savo butus atlikti remonto (renovacijos) darbų neįsileido. Pažymėtina, kad atsakovės A. J. ir R. S. neginčija fakto, jog namo renovacijai pritarė dauguma namo gyventojų, byloje taip pat nėra duomenų, kad kokie nors daugiabučio namo savininkų sprendimai, susiję su daugiabučio namo renovacija būtų ginčijami teisme ar pripažinti negaliojančiais.
13. Pažymėtina, kad patalpų savininkų sprendimas dėl pastato renovacijos privalomas visiems savininkams, taip pat ir atsakovėms, neatsižvelgiant į tai, kad jos nesutinka su tam tikrais renovacijos sprendiniais (CK 4.84 straipsnis, 4.85 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Taigi įstatymas įtvirtina pareigą atsakovėms leisti įgaliotiems asmenims patekti į joms nuosavybės teise priklausančias patalpas tam, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto darbai. Todėl ginčo atveju atsakovių nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 15 dalies 2 punkto nuostatomis, prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų, be kita ko, priskiriami šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai, radiatoriai, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai. Nors butų langai nėra priskiriami bendrojo naudojimo objektams, tačiau butų langų keitimas yra numatytas namo atnaujinimo projekte, kuriam pritarė dauguma namo gyventojų, be to, langų keitimas siejamas su viso namo energetinio efektyvumo didinimu.
15. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
16. Byloje nėra ginčo, kad namo renovacijos darbai vykdomi, yra atlikta didelė dalis darbų. Renovacijos metu, pagal projektą, turi būti pakeisti butų langai, butuose esantys radiatoriai, vamzdynai, lietaus nuotekų vamzdžiai. Atsakovė A. J., nesudarydama galimybės pakeisti jos bute esančių radiatorių, kurie kaip minėta, priskirtini prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų, ir atsakovė R. S., nesudarydama galimybės pakeisti jos bute esančių radiatorių, langų, bendro naudojimo vamzdynų ir lietaus nuotekų vamzdžio, nevykdo joms nustatytos pareigos vykdyti bendraturčių daugumos priimtus sprendimus (CK 4.85 straipsnis) ir pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Šiuo atveju atsakovės pažeidžia kitų butų savininkų teisėtą interesą naudotis renovuotu namu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), taip pat nesilaiko CK 4.83 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų bute esančią bendrojo naudojimo įrangą, todėl atsakovių veiksmai yra neteisėti.
17. Teismas kritiškai vertina atsakovės A. J. argumentus, kad keisti radiatorius nepasibaigus šildymo sezonui yra nehumaniška. Pažymėtina, kad renovacijos darbus vykdančios bendrovė atstovas A. J., kuris byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad radiatoriai bute pakeičiami per vieną dieną. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad vienos dienos užteko pakeisti radiatorius G. L. bute. Tuo tarpu atsakovės A. J. teiginių, kad ji susitarė su ieškove dėl radiatorių keitimo atšilus orams, nepatvirtina nei byloje esantys įrodymai, nei ieškovės atstovai teismo posėdžio metu. Bendrijos pirmininkas pažymėjo, kad su atsakove A. J. kartą jau buvo susitarta dėl darbų atlikimo jos bute, tačiau atvykus rangovams, ji jų į butą neįsileido, todėl ieškovė neturi pagrindo pasitikėti nurodytos atsakovės pažadais.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad atsakovės nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kaip jų teises gali pažeisti jų butuose planuojami atlikti renovacijos darbai, ieškovės reikalavimai pripažintini pagrįstais, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei pripažintina teisė patekti į atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti esamus langus į naujus plastikinius, pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus, lietaus nuotekų vamzdį ir radiatorius. Taip pat ieškovei pripažintina teisė patekti į atsakovei A. J. nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti radiatorius.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.
20. Ieškovė teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodo patyrusi 1 050 Eur išlaidas, kurias sudaro 350 Eur už ieškinio parengimą, 50 Eur už teisines konsultacijas, 150 Eur už patikslinto ieškinio parengimą ir 500 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, vykimą į teismo posėdžius. Teismas atkreipia dėmesį, kad patikslintą ieškinį ieškovė pateikė po to, kai teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovą A. L. (A. L.) atsakovu G. L., kuris nuo 2022 m. spalio 10 d. yra buto, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas. Pati ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, nurodė, kad keičia tik vieną iš atsakovų, o visas kitas ieškinio tekstas, dalykas ar pagrindas nebuvo keičiamas ar tikslinamas. Taigi toks ieškinio patikslinimas, teismo vertinimu, iš esmės gali būti laikomas ieškinio trūkumų šalinimu, už kurį bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Visos kitos ieškovės prašyme detalizuotos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Taigi ieškovei iš atsakovių priteistinas 900 Eur (1 050 Eur – 150 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 450 Eur.
21. Už ieškinį mokėtinas 107 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Kadangi, remiantis DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalimi, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iš atsakovių, t. y. po 53,50 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas šioje byloje patyrė 68,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovių A. J. ir R. S. lygiomis dalimis, t. y po 34,44 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 92 str.). Taigi valstybei iš atsakovių A. J. ir R. S. iš viso priteistina po 87,94 Eur (34,44 Eur + 53,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę patekti į atsakovo G. L. (G. L.) butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti radiatorius.
Kitą ieškinio dalį tenkinti visiškai.
Pripažinti teisę ieškovei 112-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 12537887) patekti į atsakovei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti esamus langus į naujus plastikinius, pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus, lietaus nuotekų vamzdį ir radiatorius.
Pripažinti teisę ieškovei 112-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 12537887) patekti į atsakovei A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti (tęsti) daugiabučio renovacijos darbus, siekiant įgyvendinti patvirtintą techninį darbo projektą – pakeisti radiatorius.
Priteisti ieškovei 112-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (j. a. k. 12537887) iš atsakovių A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovių A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 87,94 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.