Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-07-14 · Byla Nr. A2.2.-2297-1028/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-14
Bylos Nr.
A2.2.-2297-1028/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01778-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pažeidėjas
D. K.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-2297-1028/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01778-2016-6

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.3.4.; 2.14.3.

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2016 m. liepos 14 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. B.,

išnagrinėjęs D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes nuo 2016-03-07 iki 2016-04-04 vykusio operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 Bendrovės pajamos sudarė 1797865,69 Eur, išlaidos sudarė 1773568,64 Eur, iš jų: 1107805,85 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas - (62,5 % nuo visos išlaidų sumos: per laikotarpį nuo 2015-12-01 - 2016-02-29 apmokėta už prekes ir paslaugas 2016-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 10000,00 Eur, 2016-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“- 4918,58 Eur, 2016-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5000,00 Eur), 31512,07 Eur išmokėta darbo užmokesčio darbuotojams (1,8 % nuo visos išlaidų sumos), 8987,95 Eur sumokėta Sodrai (0,1 % nuo visos < išlaidų sumos), 72874,38 Eur nurašyta pagal VMI prie FM nurodymus (4,1 % nuo visos išlaidų sumos), 110704,00 Eur išmokėta paskola su 6 % metinių palūkanų norma Direktoriui (6,2 % nuo visos išlaidų sumos), 440836,63 Eur padengta bankui paskola su palūkanomis (24,9 % nuo visos išlaidų sumos). Bendrovės skola valstybės biudžetui 2015-12-23 datai sudarė 662,22 Eur bei 229704,85 Eur mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas nesuėjęs. 2015-12-23 Bendrovė išmokėjo direktoriui 40704,00 Eur paskolą su 6 procentų palūkanų norma, taip pat 285,89 Eur komisiniai mokesčiai bankui. Bendrovės skola valstybės biudžetui 2016-02-10 datai sudarė 173444,69 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-02-10 iki 2016-02-18 Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais iš viso 29081,19 Eur.

D. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad patikrinus įmonę, buvo nustatytas pažeidimas ir buvo duotas įspėjimas. Jei įmonė iš karto būtų sumokėjusi tuos pinigus, būtų bankrutavusi pati įmonė. Jis nusprendė, kad tam, kad išsaugotų įmonę, pirma reikia atsiskaityti su tiekėjais, po to sumokėti mokesčius. Dėl to kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu, kad galėtų su ja atsiskaityti per porą mėnesių. VMI į tai neatsižvelgė, atliko patikrinimą ir kreipėsi dėl bylos iškėlimo. Su VMI labai greitai atsiskaitė ir sumokėjo 3200 eurų delspinigių. Įmonė užsiima mažmenine naftos produktų prekyba. Įmonė pati turi skolininkų, kurie su ja neatsiskaito. Tuo metu pasiskaičiavo, kad skolininkai su įmone atsiskaitys laiku ir tokiu būdu spės susimokėti mokesčius mokesčių inspekcijai. Pasitaiko nemokių klientų, tuomet ir įmonė vėluoja atsiskaityti su tiekėjais. Tai pirmas kartas, kai jam keliama tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo byla. Supranta, kad su valstybe reikia atsiskaityti, tačiau priėmė tokį sprendimą, koks jis ir padarytas, tam, kad nesužlugdytų įmonės. 2016-02-10 dienai skola buvo, tačiau skolą palengva, ne iš karto, bet padengė. Prašo teismo neskirti baudos, nes skolą sumokėjo su delspinigiais. Šiai dienai įmonė neskolinga. Gailisi dėl to, kas atsitiko ir pažada ateityje nebenusikalsti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. B. teisme paaiškino, kad pareiškimą palaiko ir mano, jog D. K. pažeidė administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra padarytas, nuobauda turi būti paskirta.

Be D. K. paaiškinimų, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, iš kurio matyti, kad D. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, operatyvaus patikrinimo pažyma, kasos knygos išrašais, avansinėmis apyskaitomis, AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo kopija, informacinės sistemos duomenų bazės išrašu, MVI prie FM MAIS 2015-12-23, 2016-02-10, 2016-04-13, balanso išrašais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. Lietuvos kredito unijos atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos per veiklos laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 sudarė 1797865,69 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 1773568,64 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai su tiekėjais, įmonės darbuotojais, buvo mokami mokesčiai, nurašyta pagal VMI prie FM nurodymus, mokėtos paskolos bei palūkanos. D. K. teismui paaiškino tai, kad įmonės išsaugojimui pirma reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, po to sumokėti mokesčius. Pripažino, kad patikrinimo metu minėta skola VMI buvo, tačiau po viso patikrinimo su VMI labai greitai atsiskaitė ir sumokėjo 3200 eurų delspinigių. Remiantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, ji privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to, ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 72874,38 Eur, visi šie pinigai sumokėti ne savanoriškai, o nurašyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimus, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 4,1 procento nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams už prekes ir paslaugas sumokėjo 1107805,85 Eur, kas sudaro 62,5 procentus nuo visos išlaidų sumos. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad D. K. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį.

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad asmuo stengėsi išlaikyti verslą. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą D. K. padarė pirmą kartą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. gauna nedideles pajamas, bylos nagrinėjimo metu D. K. pilnai yra atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija, tokiu būdu pilnai padengė įsiskolinimą valstybės biudžetui, jį padengė pakankamai greitai, sumokėjo delspinigius, žala valstybės biudžetui nepadaryta. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, D. K. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas sprendžia, kad net ir minimalios 1448 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir nagrinėtiną situaciją, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 400 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

D. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjas Silvijus Balčytis