Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, šešių klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2 kartus: 1) 2006-04-13 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, nustatant įpareigojimus; 2) 2006-11-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, bausmė neatlikta (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2011 m. lapkričio 11 d. apie 23.55, vežamas policijos tarnybiniu automobiliu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatą, nuo mados ir laisvalaikio centro „Saulės miestas“, tarnybiniame automobilyje „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du kartus grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio specialistą V. Č., o būtent sakydamas jam: „aš tave nužudysiu, neliesk, paleisk mano draugą“, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia 2011 m. lapkričio 12 d. apie 00.10 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 54, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Kinologų būrio vyresnįjį patrulį Ž. M., o būtent sakydamas jam: „nuimk man antrankius ir aš tau nusuksiu sprandą per sekundę“, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio specialistui V. Č. ir Kinologų būrio vyresniajam patruliui Ž. M..

Be to, M. P. 2011 m. lapkričio 11 d. apie 23.55 val. vežamas policijos tarnybiniu automobiliu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatą, nuo mados ir laisvalaikio centro „Saulės miestas“, tarnybiniame automobilyje „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais - įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistą V. Č., po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2011-11-12 apie 00.45 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 54, išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais - įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją D. L..

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-11-11 vakare, laiko tiksliai neprisiminė, jis atėjo į PC „Saulės miestas“, esančią kavinę „Bravarija“, kur šventė su drauge S. ir kitais asmenimis. Apie patį įvykį nelabai ką gali pasakyti, nes nelabai atsimena dėl girtumo. Tačiau įžeidžiamus žodžius pareigūnams galėjo pasakyti. Be to, galėjo ir su antrankiais muistytis ir taip priešintis pareigūnams. Pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtos baudos iki šios dienos visai nemokėjo. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis V. Č. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių rinktinės mobilaus būrio specialistas) parodė, kad 2011-11-11 apie 23.37 val., patruliuojant auto patrulyje „Alksna 42“, kartu su patruliu R. K., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad PC „Saulės miestas“ kavinėje „Bravarija“ yra jaunuolių kompanija, kuri atsisako sumokėti sąskaitą už alkoholį. Apie 23.44 val., atvykus į minėtą kavinę, juos pasitiko administratorė, nurodė į prie vieno stalelio sėdėjusių keturių jaunuolių kompaniją ir paaiškino, kad jaunuoliai atsisako sumokėti už užsisakytą alkoholį 79 Lt. Su kolega R. K. priėjo prie nurodytų jaunuolių stalelio, vieną iš jų, o būtent A. C. pasikvietė į koridorių, kadangi kavinėje susikalbėti buvo sunku, nes garsiai grojo muzika. Koridoriuje A. C. su kolega išaiškino, kad jie turi susimokėti už išgertą alkoholį, kitu atveju bus gautas kavinės administracijos pareiškimas ir jie bus pristatomi į policijos komisariatą. A. C. atrodė, kad suprato, viskam pritarė, apsisukęs grįžo į kavinę prie stalelio ir kalbėjo su savo draugais. Jie su kolega R. K. laukė, kol vaikinai susimokės stovėdami tai koridoriuje, tai kavinės patalpose, kartas nuo karto prieidami prie minėtų vaikinų stalelio ir paklausdami, kada jie susimokės. Minėti vaikinai akivaizdžiai tempė laiką, vienu kartu sakydami „susimokėsime“, kitais „neturim pinigų susimokėti“, „tuoj pinigus atveš draugas“, „turim pinigų ir galim susimokėti visą sumą ir daugiau“. Visą tą laiką vaikinai kalbėdamiesi tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tie žodžiai dėl jų girtumo buvo tiesiog į aplinką, o ne tiesiogiai skirti jiems su kolega R. K.. Iš visų keturių vaikinų A. C. bendravo padoriausiai. Įvertinus situaciją, kad vaikinai savo noru nevažiuos su jais kartu į policijos komisariatą, jie radijo ryšiu išsikvietė pastiprinimui antrą ekipažą „Alksna 54“ ir kai šis atvyko, pradžioje dar dviese su kolega R. K. priėjo prie minėtų vaikinų stalelio. Su kolega R. K. vaikinams pasakė, kad keltųsi nuo stalelio, nes vyks į komisariatą. Nei vienas iš vaikinų jų reikalavimui nepakluso ir sėdėjo prie stalelio toliau. Tada, jau į kavinės vidų atėjo „Alksna 54“ ekipažo kolegos Ž. M. ir M. M.. Dar kartą vaikinams pasakius, kad keltųsi nuo stalelio, pirmasis iš jų atsistojo A. C., po to atsistojo ir visi likusieji, kažkuris iš jų nestipriai pastūmė kolegą Ž. M., dar kažkuris vaikinas lyg ir kolegą M. M., tą jų pastūmimo gestą jis suprato kaip norėjimą praeiti pro juos ir tiesiog pasišalinti iš kavinės patalpų. Kažkuris vaikinas norėjo pastumti ir jį, tačiau jis per žingsnį atsitraukė atgal ir iš karto ištraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser x 26“ ir perspėjo vaikinus, kad jeigu jie nepaklus jų teisėtiems reikalavimams nesipriešinti ir vykti į policijos komisariatą, prieš juos bus panaudota specialioji priemonė – impulsinis prietaisas „Taser x 26“. Po šito perspėjimo vaikinai visiškai nebesipriešino ir toliau jau pakluso jų teisėtiems reikalavimams. Jis davė komandą gulti ant žemės ir kai kai kurie vaikinai sugulė ant žemės, o kiti pilvu prisiglaudė prie stalo, jiems visiems buvo uždėti antrankiai ir jie visi buvo nuvesti prie tarnybinio automobilio. „Alksna 54“ ekipažas į policijos komisariatą išvežė A. C., o jie su kolega R. K. savo tarnybiniu automobiliu vežė N. V., M. P. ir D. V.. Automobilį vairavo kolega R. K., o jis vienas pats buvo tarnybinio automobilio (mikroautobuso) salone. Automobilio salone, nugara į vairuotoją sėdėjo N. V., jis, kartu su M. P. ir su D. V. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. D. V. sėdėjo prie lango, M. P. viduryje, o jis kitame šone. Susėdus jis davė komandą visiems nuleisti galvas ir sėdėti ramiai, kam N. V. pakluso visiškai, o M. P. su D. V. elgėsi neramiai. D. V. vis bandė perkelti antrankiais surakintas už nugaros rankas į priekį, perkišdamas kojas ir jo reikalavimams laikyti ramiai rankas, nepakluso, jis ir toliau muistė rankas, todėl atsiradus realiai grėsmei, kad jam vis tik pavyks išlaisvinti iš už nugaros rankas, nes jis jas jau buvo perkėlęs iki kelių, V. Č. prieš D. V. panaudojo elektrošoką, po ko jis savo neteisėtus veiksmus iškart nutraukė. Ir prieš elektros šoką panaudojimą ir po to, tiek D. V., tiek ir M. P. plūdosi automobilyje įvairiais necenzūriniais žodžiais, keikdami apskritai visą policiją, kaip pavyzdžiui: „dalbajobai, piderai, duchai“, jam asmeniškai M. P. į akis sakė: „eik tu nachui“, „pideras“, „gaidys“ ir kitus įvairius necenzūrinius keiksmažodžius, kurių visų čia išvardinti net nebegali, kas įžeidė jo, kaip policijos pareigūno, garbę ir orumą. Taip pat M. P. automobilyje jam du kartus pagrasino, kad jį nužudys – pirmą kartą pasakė tokią frazę, vos tik minėti vaikinai buvo susodinti į automobilį, antrą kartą naudojant, ar tuoj po elektrošoko panaudojimo prieš D. V.. Abu kartus tiksli M. P. pasakyta frazė buvo: „aš tave nužudysiu, neliesk, paleisk mano draugą“, kaip jis suprato D. V., nes jis su D. V. bendravo ir neleido jam išlaisvinti ir perkelti savo rankų į priekį. Sakydamas tuos žodžius M. P. jį judino savo pečiu, nes kitų veiksmų atlikti negalėjo, kadangi V. Č. jo kūną visą kelią kontroliavo – savo ranką laikė nulenktą žemyn tai galvą, tai jo petį ranka prilaikė, kad jis negalėtų greitai atsistoti, smogti, kad negalėtų greitai pasipriešinti ir jis galėtų jį greitai sutramdyti, nors atsistoti M. P. ir nebandė, tačiau mano, todėl, kad M. P. pastoviai jautė jo kontrolę. Pristačius minėtus vaikinus į policijos komisariatą, jis savo atžvilgiu išsakomų grasinimų nebegirdėjo, nes iškart nuėjo rašyti tarnybinio pranešimo dėl minėtų vaikinų elgesio. Aktyvių pasipriešinimo veiksmų iš vaikinų pusės, tokių kaip smūgių sudavimų ar bandymų juos suduoti, stiprus stūmimas, ar tąsymas, nebuvo, M. P. kaip ir minėjo du kartus grasino jį nužudyti, pasakydamas frazę: „aš tave nužudysiu, neliesk, paleisk mano draugą“ ir dar M. P. įžeidė jį kaip policijos pareigūną, plūsdamas jį įvairiais žeminančiais necenzūriniais keiksmažodžiais, todėl pretenzijų jis turi tik jam. M. P. grasinimas jį nužudyti jam pasirodė realus, nes išsakyta ta jo frazė buvo ne kaip juoko forma, jis ištarė tuos žodžius taip įtikinamai ir dar pasakė motyvą, kodėl jis taip pasielgs, tai yra dėl draugo. M. P. neminėjo kokius veiksmus atliks žudydamas jį, tai yra nesakė, kokiu būdu jį nužudys. Dėl tokių M. P. veiksmų jis patyrė tik moralinę žalą, jokios fizinės žalos nebuvo. Neturtinei žalai atlyginti reiškia 2000 Lt civilinį ieškinį, nes patyrė pažeminimą, po to budėjimo dar sunkiai užmigo (b. l. 25, 27-29).

Nukentėjusysis Ž. M. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių rinktinės Kinologų būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2011-11-11 dirbo ekipaže „Alksna 54“, kartu su patruliu M. M.. 23.37 val., Šiaulių AVPK budėtojas pranešė, kad PC „Saulės miestas“ kavinėje „Bravaria“ yra jaunuolių grupė, kuri neatsiskaito už maistą ir alkoholį. Į minėtą iškvietimą išvažiavo „Alksna 42“ – kolegos R. K. ir V. Č.. 23.50 „Alksna 42“ paprašė, kad atvažiuotų į pagalbą, tuo metu smulkesnių aplinkybių neaiškino. Atvykus į kavinę prie jų priėjo kolega R. K., kuris jiems paaiškino, kad jaunuoliai juokiasi prie stalo ir aiškina, kad su kavine neatsiskaitys. Iš pradžių jie su kolega M. M. į kavinės patalpas nėjo, liko stovėti koridoriuje, kad nesukeltų neigiamų jaunuolių emocijų, vis tikėdamiesi, kad jie ir be pastiprinimo paklus kolegoms R. K. ir V. Č., minėti kolegos kavinėje bendravo su jaunuoliais. Panašiai už kokių 5-10 minučių radijo ryšiu juos pasikvietė kolega R. K. ir kai jie su kolega M. M. priėjo prie stalelio, V. Č. bendraudamas su jaunuoliais jiems aiškino, kad jeigu jie nesusimokės teks kartu su jais vykti į policijos komisariatą, tačiau jaunuoliai toliau juokėsi, kalbėjosi tarpusavyje ir visiškai nekreipė dėmesio į kolegos V. Č. paaiškinimus, sakė, kad niekur nevažiuos. Jaunuoliai buvo perspėti, kad jeigu jie nepaklus jų teisėtiems reikalavimams, bus panaudota prievarta. Kadangi ir toliau po perspėjimų jaunuoliai nereagavo, todėl jis vieną jaunuolį, o būtent D. V., dar sėdintį prie stalelio paėmė už rankos norėdamas jį pakelti, tačiau D. V. vengdamas vykti į policijos komisariatą ėmė priešintis atsistodamas ir nestipriai atstumdamas jį nuo savęs, po ko jie su kolega M. M. užlaužė D. V. rankas už nugaros ir uždėjo jam antrankius. Taip pat kitų kolegų buvo sulaikyti ir visi kiti likusieji jaunuoliai, o būtent A. C., N. V. ir M. P. ir pristatyti į Šiaulių miesto policijos komisariatą. Kavinėje nei vienas iš jaunuolių jo kaip policijos pareigūno neįžeidė ir jokiais aktyviais veiksmais jam nepasipriešino. Jie su kolega į policijos komisariatą vežė A. C., kuris elgėsi ramiausiai iš visų jaunuolių, todėl ir tarnybiniame automobilyje su juo jokių problemų nekilo. Pristačius minėtus jaunuolius į Šiaulių miesto policijos komisariatą, esantį Šiauliuose, Tilžės g. 54, M. P. toliau elgėsi įžūliai, tai yra nesėdėjo ramiai, vis stojosi, ėjo kitų asmenų prašyti cigarečių, garsiai plūdosi į aplinką ir į jo teisėtus reikalavimus nusiraminti ir elgtis ramiai nereagavo. M. P. jo reikalavo nuimti jam antrankius ir kai jis M. P. pasakė, kad jam antrankiai nebus nuimti tol, kol nenusiramins, jis jam agresyviai, grasinamai ir įžūliai pasakė: „nuimk man antrankius ir aš tau nusuksiu sprandą per sekundę“ ir „aš sužinosiu kur tu gyveni“, ką jis suprato kaip realų grasinimą prieš jį pavartoti fizinį smurtą. Jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jis nereiškia, jam buvo padaryta tik moralinė žala (b. l. 40-41).

Nukentėjusysis D. L. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas) parodė, kad 2011-11-12 apie 00.45 val., dirbo Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK Operatyvinėje grupėje. Būnant Šiaulių m. PK, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 54, Operatyvaus valdymo patalpose ir einant iš budinčios dalies į bendro naudojimo koridorių, tikslu pabendrauti su asmenimis, kurie buvo pristatyti iš kavinės „Dainora“, vienas iš prie durų stovėjusių vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo M. P., kurie buvo pristatyti Šiaulių AVPK PER ekipažo iš PC „Saulės miestas“, esančio Šiauliuose, Tilžės g. 109, žiūrėdamas jam į akis tyliai pasakė: „ką tu bled nachui“. M. P. įspėjo, kad nevartotų necenzūrinių žodžių, nes jis yra policijos pareigūnas, tačiau jis nepakluso jo teisėtiems reikalavimams nevartoti necenzūrinių žodžių ir jam į tai atsakė: „eik tu nachui kūrva“, kas jį įžeidė kaip savo pareigas einantį policijos pareigūną. Jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, jam padaryta moralinė žala (b. l. 37-38).

Liudytojas R. K. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2011-11-11 dirbo autopatrulyje „Alksna 42“ kartu su specialistu V. Č.. 23.37 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Tilžės g. 109, bare „Bravaria“ vyksta konfliktas. Atvykus į minėtą barą, juos pasitiko baro administratorė A. G., kuri nurodė stalą, prie kurio sėdėjo keturi jaunuoliai, paaiškindama, kad jie atsisako barui sumokėti 79 Lt už alkoholinius gėrimus ir parodė jiems kasos čekį. Jie su kolega V. Č. nuėjo prie nurodytų jaunuolių, kuriems pasakė, kad jie turi apmokėti sąskaitą. Jaunuoliai pradžioje teigė, kad susimokės, todėl jie su kolega trumpam nuo jų atsitraukė, kad jie susidėtų pinigus ir ateitų prie baro susimokėti. Dar paties pirmo pokalbio metu vienas jaunuolis, o būtent M. P., buvo agresyviai nusiteikęs, vartodamas necenzūrinius žodžius kurstė savo draugus neklausyti policijos pareigūnų, tai yra jų ir nemokėti pinigų. Būnant bare ir laukiant kol vaikinai vis tik ateis patys geranoriškai susimokėti, jis vėliau pamatė, kad čia nieko gero nebus, tai yra iš jų elgesio matėsi, kad jie visai nesiruošia eiti susimokėti, o toliau sėdi prie stalo ir vartoja alkoholinius gėrimus, o M. P. vis į juos su kolega žiūri su pašaipa, iš ko jis supratęs, kad jie tikrai bandys priešintis, per radijo ryšį išsikvietė pastiprinimą, tai yra antrą ekipažą „Alksna 54“, su kuriais pradžioje suderino, kad jie į baro vidų be atskiro nurodymo neitų, tam, kad nesukeltų bereikalingo erzelio ir dėl to, kad dar manė, jog vaikinus geranoriškai pavyks išsivesti iš baro, o jau koridoriuje kolegų ekipažas prisijungs, vaikinus palydint iki tarnybinio automobilio. Jau po kokių 10 min. vėl su kolega V. Č. priėjo prie jaunuolių ir jau tada išsiaiškino, kad jaunuoliai neturi pinigų sąskaitai apmokėti. Tada jie su kolega V. Č. vaikinams pasakė, kad keltųsi nuo stalo ir vyktų į policijos komisariatą. M. P. jiems su kolega V. Č. atsakė rusišku keiksmažodžiu juos pasiųsdamas toliau ir savo draugams, vartodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, kad jie nebandytų keltis nuo stalo ir neklausytų jų, nes jie nusišneka. Iš visų keturių vaikinų tik vienas vaikinas paklusniai vykdė jų su kolega V. Č. teisėtus reikalavimus, o likusieji trys geranoriškai jų neklausė, nesistojo nuo stalo, prasidėjo toks tampymasis su jais – vienas iš jų dar sakė, kad pabaigs gerti, kitas norėjo atsigerti. Supratę, kad geruoju vaikinai iš baro neišeis, nes iš jų elgesio matėsi, kad jie nėra geranoriškai nusiteikę ir nevykdo reikalavimų, į barą pasikvietė į pastiprinimą atvykusius kolegas, o būtent Ž. M. ir M. M.. Kai atėjo kolegos, V. Č. išsitraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser x 26“ ir perspėjo, kad jeigu vaikinai nepaklus teisėtiems reikalavimams, šis prietaisas bus panaudotas. Tada vaikinai taip nebesipriešino, nes jie kaip suprato išsigando, kad nebūtų panaudotas elektros impulsinis prietaisas, jiems visiems uždėjo antrankius ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Jie su kolega į savo tarnybinį automobilį susisodino M. P., D. V. ir N. V.. Būtent N. V. iš visos tos kompanijos buvo ramiausias ir klausė visų jų teisėtų reikalavimų. Ketvirtą jaunuolį, o būtent A. C. į komisariatą išvežė „Alksna 54“ ekipažas. Vežant jaunuolius į komisariatą, jis vairavo tarnybinį automobilį, o kolega V. Č. buvo tarnybinio automobilio salone (tarnybinis automobilis buvo mikroautobusas). Vairuodamas automobilį jis ir per veidrodėlį ir atsisukdamas matė, kad M. P. ir D. V. kelia problemas kolegai V. Č. – nes D. V. vis bandė, kol jam pavyko surakintas antrankiais rankas nuo nugaros perkelti į priekį, perkišdamas kojas, o M. P. vis pečiu stumdė kolegą V. Č., jam trukdydamas prieiti prie D. V., pastoviai dar plūsdamassis necenzūriniais žodžiais ir grasindamas, kolegai, kad jį sumuš. Jis šio įvykio metu nenukentėjo niekaip, nes asmeniškai jo minėti vaikinai kaip policijos pareigūno neįžeidė ir aktyviais veiksmais jam nesipriešino. Tai yra jų darbo kasdienybė, ypatingai dažnai būdami girti asmenys nenori paklusti teisėtiems reikalavimams, tai yra nesistoja, ar geranoriškai neina, tačiau šiuo atveju iš minėtų vaikinų pusės bare jokių aktyvių pasipriešinimo veiksmų tikrai nebuvo. Jis asmeniškai pats iš baro iki pat tarnybinio automobilio vedė M. P. ir tuo metu jis visiškai jam nesipriešino – nei vedamas, nei sodinamas į tarnybinį automobilį, tik jau tarnybiniame automobilyje, kaip ir minėjo vežant jaunuolius į policijos komisariatą, M. P. ir D. V. plūdosi necenzūriniais žodžiais apskritai į pačią policiją, kaip jis suprato, pavyzdžiui, „dalbajobai“ yra visa policija, o ne V. Č., ar jis. Gal kolegą V. Č. kuris iš vaikinų ir galėjo tiesiogiai įžeisti kaip policijos pareigūną, nes jis ne viską matė ir girdėjo, kadangi vairavo automobilį. Atvežus jaunuolius į komisariatą, jis girdėjo kaip M. P. kolegoms V. Č. ir Ž. M. sakė, kad vienu kojos smūgiu juos „paguldytų, nukirstų, išjungtų“. Vos tik pristačius jaunuolius į komisariatą, jis su kitu kolega išvyko į sekantį iškvietimą, kolega V. Č. dar liko komisariate (b. l. 32-34)

Liudytojas M. M. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio patrulis) parodė, kad 2011-11-11 dirbant autopatrulyje „Alksna 54“ kartu su vyr. patruliu Ž. M. 23.37 val., Šiaulių AVPK budėtojas pranešė, kad PC „Saulės miestas“ kavinėje „Bravaria“ yra jaunuolių kompanija, kurie neatsiskaito už maistą ir alkoholį. Į minėtą iškvietimą išvažiavo ekipažas „Alksna 42“. 23.50 val. „Alksna 42“ paprašė, kad atvažiuotų į pagalbą, smulkesnių aplinkybių tuo metu radijo ryšiu neperdavė. Atvykus į minėtą kavinę prie jų priėjo vyr. patrulis R. K., kuris paaiškino, kad jaunuoliai, kurie nesusimoka sąskaitos ir toliau juokiasi sėdėdami prie stalo ir vis aiškina, kad susimokės. Pradžioje jie su kolega Ž. M. į kavinės patalpas nėjo, kad nesukeltų bereikalingo jaunuolių erzelio, buvo koridoriuje, kad pasitelktų kolegoms į pagalbą, jei jos prireiktų. Kolegos V. Č. su R. K. bendravo su jaunuoliais. Už kokių 5-10 minučių radijo ryšiu juos pasikvietė R. K. ir kai jie su kolega Ž. M. priėjome prie stalelio, V. Č. nurodė jaunuoliams, kad jie privalo vykti kartu su jais į policijos komisariatą, todėl, kad nesusimokėjo už suteiktas paslaugas. Prie stalelio sėdėjo keturi vaikinai. Vienas vaikinas, o būtent A. C. iš karto pakluso ir atsistojo, likusieji N. V., M. P. ir D. V. liko sėdėti prie stalelio. Jie buvo perspėti, kad bus panaudota prievarta. Į persėjimus jaunuoliai nereagavo. Kolega Ž. M. paėmęs D. V. už rankos, kuris tuo metu dar sėdėjo prie stalelio bandė jį pakelti, tačiau D. V. vengdamas vykti į policiją ėmė priešintis, tai yra atsistojo ir sakydamas, kad jis niekur neis, nestipriai atstumdamas Ž. M. rankas norėjo nuo jo atsistumti, tokiu būdu vengdamas sulaikymo. Tada jis priėjo kolegai Ž. M. padėti, tai yra jau abu su kolega Ž. M. užlaužė D. V. už nugaros rankas ir uždėjo jam spec. priemonę – antrankius. Kolega Ž. M. prilaikė D. V.. Tuo metu atsisukęs į kolegas pastebėjo du ant žemės gulinčius jaunuolius, priėjęs prie vieno iš jų, o būtent A. C., jam taip pat uždėjo antrankius. Sulaikymo metu jaunuoliai jų neplūdo, jokiais necenzūriniais žodžiais nevadino, kas tarp minėtų jaunuolių ir kolegų R. K. ir V. Č. vyko iki to, jis nurodyti negali, nes negirdėjo. Visi keturi vaikinai buvo nuvesti iki tarnybinių automobilių. Jų ekipažas į policijos komisariatą vežė A. C., kolegų V. Č. ir R. K. ekipažas vežė N. V., M. P. ir D. V.. Vežant į komisariatą A. C., jokių problemų su juo nebuvo, jis elgėsi ramiai. Policijos komisariate M. P. elgėsi įžūliai, keikėsi apskritai ant visos policijos, o ne ant kurio nors pareigūno atskirai, šūkavo, paprašius nusiraminti ir atsisėti, atkirsdavo: „ką tu čia man aiškini“, reikalavo nuimti antrankius. Kolegai Ž. M. pasakius, kad antrankiai nebus nuimti tol, kol jis nenusiramins, M. P. į tai kolegai Ž. M. grasinamai ir agresyviai pasakė: „nuimk man antrankius ir aš tau nusuksiu sprandą per sekundę“, „aš sužinosiu kur tu gyveni“. Jo asmeniškai nei vienas vaikinas neįžeidė kaip policijos pareigūno, nes į akis įžeidžiančių ir žeminančių žodžių jam neišsakė, jam jokia žala nepadaryta, nes tai yra jo darbo kasdienybė. Retai kada būna išgėrę asmenys draugiškai nusiteikę policijos atžvilgiu (b. l. 35-36)

2011-11-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Tilžės g. 54, ir automobilyje „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 4-6).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. P., išvadindamas įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir muistydamas sulaikymo metu, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams. Visuma įrodymų patvirtina M. P. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str. ir 290 str.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę M. P., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad M. P. buvo teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (b.l. 62-63), įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 78-87), nedirbantis (b.l. 88), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b.l. 89). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties M. P. už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str. padarymą skirtinos baudos, kurių dydis nustatytinas žemiau sankcijoje numatytų baudų vidurkio. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2006-11-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo paskirta 25 MGL (3125 Lt) nesumokėta bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. P. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2011-11-12 00.10 val. iki 2011-11-12 15.15 val., viena para.

M. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. Č. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Vertinant visas teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, matyti, kad kaltinamojo M. P. pasipriešinimas jokių akivaizdžiai neigiamų padarinių nukentėjusiajam nesukėlė. Nors prieš pareigūną buvo padarytos nusikalstamos veikos, byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau šiuo atveju tai nereiškia, jog visais atvejais jam kaip nukentėjusiajam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis dėl savo negalavimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Be to, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-477/2009). Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė fizinę traumą, buvo sužalotas, pažemintas ar kad jis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas, yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo V. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., padarymą, ir paskirti 15 MGL (1950 litų) dydžio baudą.

M. P. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymą, ir paskirti 12 MGL (1560 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę M. P. paskirti 15 MGL (1950 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2006-11-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo paskirta 25 MGL (3125 Lt) nesumokėta bauda ir galutinę subendrintą bausmę M. P. paskirti 35 MGL (4550 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. P. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2011-11-12 00.10 val. iki 2011-11-12 15.15 val., vieną parą, ir laikyti, kad 2 (dviejų) MGL (260 litų) dydžio baudą M. P. yra sumokėjęs.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. Č. civilinio ieškinio 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.