- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-20
- Bylos Nr.
- AS-556-315-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. Į-81.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjas ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) pabaigęs statyti Karaliaus Mindaugo komercinių ir apartamentų kompleksą. 2008 m. kovo mėnesį visi statybos darbai buvo baigti, statinys pripažintas tinkamu naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 27 d. aktu, tačiau liko pilnai nesutvarkyta sklypo (duomenys neskelbtini) aplinka (gerbūvis). Gerbūvio darbai apima žemės darbus.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Į-81 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą, jis įgytų galimybę pabaigti sklypo gerbūvio darbus, nes juos jis privalo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus; tokių darbų atlikimas nei proceso šalių interesų pusiausvyros, nei atsakovo teisių nepažeis - atsakovas, kitos valstybės institucijos ar darbo grupės galės toliau vykdyti tyrimus, kurie suplanuoti šioje teritorijoje; ši teritorija turi būti ištirta archyvine, istoriografine, kartografine prasme, todėl gerbūvio sutvarkymas tokių tyrimų neapsunkins, be to, gerbūvio darbai yra tik paviršinio žemės sluoksnio išlyginimas, užsėjimas žole. Pareiškėjas yra atlikęs didelio masto statybos darbus, uždraudus vykdyti žemės darbus jo nuomojame sklype, jis negali įvykdyti visų teisės aktų reikalavimų, taikomų baigiamam statiniui - sutvarkyti gerbūvio, dėl to jam gali būti pritaikytos teisinės atsakomybės priemonės, be to, nesutvarkius sklypo aplinkos, jis negali pradėti tinkamai eksploatuoti pastatyto pastato. Nesutvarkius lietaus vandens surinkimo kanalų, kyla grėsmė ir paties statinio saugumui, lietaus vandens surinkimo sistemos įrengimas neišvengiamai susijęs su žemės darbais, nes būtent žemėje turi būti pakloti vamzdynai; nesutvarkius sklypo aplinkos, paties pastato patalpų komercinis patrauklumas yra žymiai mažesnis, kas atneša jai tiesioginius nuostolius. Pareiškėjas yra sudaręs daug rezervavimo sutarčių su trečiaisiais asmenims dėl komercinių ir gyvenamųjų patalpų, statomų (duomenys neskelbtini), nuomos bei pardavimo; neturint galimybės sutvarkyti sklypo aplinkos, dalis tokių sutarčių iš nuomininkų pusės bus nutrauktos, kaip nuomotojui padarius sutarties pažeidimą, todėl jis patirs ženklių nuostolių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino - laikinai sustabdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Į-81 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad pagrindiniai statybos darbai jau yra baigti, t. y. pastatas jau yra pastatytas, o likę tik gerbūvio sutvarkymo darbai, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Į-81 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
III.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties dalį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė viso 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Į-81 galiojimą, taip pat ir tą dalį, kuria buvo nuspręsta pradėti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Atsakovo manymu, toks teismo sprendimas yra neadekvatus siekiamam tikslui. Specialiojo plano rengimas yra niekaip nesusijęs su pareiškėjo galimybe pabaigti sutvarkyti sklypo gerbūvį. Todėl teismas neteisėtai sustabdė šią įsakymo dalį.
2. Teritorija, kurioje uždrausta vykdyti žemės darbus, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 buvo paskelbta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (kodas A1610K), kuriai nustatytas mokslinio pažinimo apsaugos tikslas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo draudžiama atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, atidengti netirtas saugomas dalis ir elementus. Pagal NKPAĮ 17 straipsnio 3 dalį neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 10 dalį konservavimas - kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ir žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius statybos, paveldosaugos ir kraštotvarkos darbus. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 27 dalį priežiūra - valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Akivaizdu, kad teismo nutartyje leisti žemės darbai neištirtose moksliniam pažinimui saugomo objekto vietose nėra nei konservavimo, nei priežiūros darbai. Todėl nutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
3. Pabrėžia, kad Vyriausybė 2007 m. rugsėjo 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 51 3 punktu pavedė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos atlikti teritorijos geofizinius tyrimus, padėsiančius nustatyti buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2008 m. balandžio 2 d. protokolo Nr. 11 1 punktu buvo pritarta, kad Geologijos tarnyba, dalyvaujant Užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros ministerijos atstovams, teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaudamasi jos parengta geofizinių tyrimų specifikacija, parinktų paslaugos iš tarptautinių ekspertų pirkimo būdą ir atliktų pirkimo procedūras, taip pat spręstų dėl Lietuvos ekspertų dalyvavimo apdorojant ir analizuojant duomenis.
4. Geologijos tarnybos 2007 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1.7-1930 pateiktos Geofizinių tyrimo darbų, skirtų buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribų tyrimams, techninės specifikacijos 3.3.2 punkte nurodyta, kad tyrimus georadaru apsunkina ir itin tankus požeminių komunikacijų buvusių kapinių teritorijoje tinklas, nes požeminės komunikacijos sukuria nepageidaujamus difrakcinius triukšmus elektromagnetinės bangos atspindžio intensyvumo pasiskirstymo pjūviuose, todėl tyrimai georadaru plotuose virš komunikacijų tinklo yra mažai informatyvūs. Teismas nutartyje, neatlikus geofizinių tyrimų, leido pakloti naujus inžinerinius tinklus (lietaus vamzdžius), todėl, remiantis Geologijos tarnybos išaiškinimu, faktiškai užkirto kelią šių naujų tinklų vietose atlikti informatyvius geofizinius tyrimus ir įgyvendinti Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 51 3 punkto nuostatas šių darbų vietose.
5. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugsėjo 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 51 4 punktu nustatė, kad būtina atlikti reikiamus archeologijos tyrimus buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijai ir riboms nustatyti. Archeologiniai žvalgymai - yra tokie tyrimai, kurių metu fiksuojama vietovių (vietų) ir objektų būklė žemės paviršiuje ir sluoksnyje iki 20 cm gylio, iš anksto žinomose suardytose vietose, surenkami archeologiniai radiniai, taip pat naudojamos elektroninės priemonės ir gręžiamas kultūrinis sluoksnis bei kai žemės kasimo darbų vietoje kultūros vertybės teritorijoje kultūrinis sluoksnis yra sunaikintas. Teismui leidus pareiškėjui atlikti minėtus žemės darbus yra apsunkinta galimybė atlikti archeologinius žvalgymus bei išsamesnius archeologinius tyrimus, o taip pat apsunkintas minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimo įgyvendinimas.
6. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinė byloje Nr. AS15-622/2006). Tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės liudija, kad nutartis yra ir neadekvati, ir pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą, ir prieštaraujanti imperatyviom įstatymo normoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Administracinių bylų teisenoje taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatytos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Tai – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Pareiškėjas savo reikalavimo užtikrinimui prašo laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Į-81 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.). Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas nurodė, jog, sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą, jis įgytų galimybę pabaigti sklypo gerbūvio darbus, nes juos jis privalo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus. Nesutvarkius sklypo aplinkos, jis negali pradėti tinkamai eksploatuoti pastatyto pastato. Nesutvarkius lietaus vandens surinkimo kanalų, kyla grėsmė ir paties statinio saugumui, lietaus vandens surinkimo sistemos įrengimas neišvengiamai susijęs su žemės darbais, nes būtent žemėje turi būti pakloti vamzdynai; nesutvarkius sklypo aplinkos, paties pastato patalpų komercinis patrauklumas yra žymiai mažesnis, kas atneša jai tiesioginius nuostolius.
Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-81 pakeitė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. Į-387 ,,Dėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso dalies (A1610K2) – teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)– apsaugos reikalavimų pakeitimo inicijavimo“. Skundžiamu įsakymu uždraudžiama iki 8 mėnesių teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių dalyje vykdyti žemės darbus, išskyrus archeologinius bei kitus ardomuosius tyrimus, reikalingus apsaugos reikalavimams pakeisti, bei pradedamas rengti Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso dalies, apimančios teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali būti pratęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali būti ilgesnis negu 8 mėnesiai. Per šį terminą šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikti trūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu procedūros veiksmai.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnyje 3 dalyje nurodoma, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikia atlikti istorinius ir fizinius tyrimus. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas.
Atsakovo teigimu, teritorija, kurioje uždrausta vykdyti žemės darbus, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 buvo paskelbta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (kodas A1610K), kuriai nustatytas mokslinio pažinimo apsaugos tikslas.
Iš skundžiamo Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Į-81 matyti, kad juo inicijuojamas valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso dalies (A1610K2) – teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) – apsaugos reikalavimų pakeitimas, planavimo uždavinys – nustatyti žydų kapinių, buvusių Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais dalyje, apimančioje teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), vietos ribas ir plotą.
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1- 573/2006). Nagrinėjamu atveju, pritaikius pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeisti viešieji interesai, kadangi iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir sprendimo įsiteisėjimo būtų sustabdyti tolimesni reikiami archeologijos tyrimai žydų kapinių, buvusių Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais dalyje, apimančioje teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), teritorijai ir riboms nustatyti. Pareiškėjui leidus atlikti sklypo gerbūvio darbus, nutiesus požemines komunikacijas ginčo teritorijoje, bus neįmanoma atlikti patikimų geofizinių tyrimų. Be to, būtų padaryta žala ir pačiai nekilnojamajai kultūros vertybei.
Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje netaikant pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės galėtų būti padaryta mažiau žalos negu jos taikymo atveju, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – ginčijamo akto galiojimo sustabdymas – nebūtų proporcingas siekiamam tikslui.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.