Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Byla Nr. 2SA-39-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2SA-39-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05624-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
I. Š.
Kreditorius
Manakas Frankfurt
Kategorijos
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-39-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05624-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 129.18; 121.17. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7523-545/2012 pagal pareiškėjo I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., išieškotojas Manakas Frankfurt, kuria pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas I. Š. su skundu kreipėsi į antstolį D. K., prašydamas panaikinti antstolio 2012-06-01 patvarkymą dėl aprašyto turto saugotojo ir saugojimo vietos pakeitimo. Skundą grindė tuo, jog antstolio priimtas patvarkymas yra nemotyvuotas ir neatitinkantis CPK 613 straipsnio reikalavimų.

Antstolis 2012-07-02 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis patvarkymo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog patvarkymą priima remdamasis išieškotojo atstovo prašyme išdėstytais motyvais ir konkrečiai neišvardino šių motyvų. Teismo nuomone, vien tai, kad patvarkyme nėra išdėstyti išieškotojo prašyme nurodyti motyvai, nėra pagrindas daryti išvadą, kad antstolio priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir naikintinas. CPK 683 straipsnis reglamentuoja skolininko areštuoto turto saugojimą ir administravimą, taikomą teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo procese. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui, tuomet šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju 2012 m. balandžio 28 d. turto aprašu buvo areštuotos prekės (audinės kailiniai), turinčios ypatingos reikšmės išieškotojui, kadangi pastarasis antstoliui nurodė, jog kreipsis į teismą dėl šio turto išreikalavimo iš skolininko. Išieškotojas savo 2012 m. gegužės 27 d. prašyme „Dėl paskyrimo areštuoto kilnojamojo turto saugotoju“ pažymėjo, jog yra grėsmė, kad skolininkas gali netinkamai vykdyti turto saugotojo pareigas, gali būti pakeistas areštuoto turto žymėjimas, dėl ko išieškotojo reikalavimas dėl šio turto išreikalavimo teismine tvarka negalėtų būti įgyvendintas. Anot teismo, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti. Todėl darytina išvada, kad antstolis įvertinęs išieškotojo prašyme išdėstytus motyvus priėmė pagrįstą patvarkymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas I. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. K. 2012 m. birželio 1 d. patvarkymą dėl aprašyto turto saugojimo ir saugotojo vietos pakeitimo. Nurodo, kad 2012 m. birželio 1 d. patvarkyme antstolis privalėjo pateikti motyvus, kuriais remiasi priimdamas tokį dokumentą, o ne tik nurodyti, kad atsižvelgiama į išieškotojo prašymą. Toks antstolio patvarkymas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CPK 613 str. 1 d. ir 2 d.) ir dėl to turi būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Niekuo nepagrįsti teiginiai negalėjo būti pagrindas ir motyvas antstoliui pakeisti turto saugotoją ir saugojimo vietą, t. y. atlikti nereikalingą, ekonomiškai netikslingą veiksmą, užvilkinsiantį vykdomąją bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo I. Š. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Manakas Frankfurt ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo išreikalauti iš pareiškėjo įrodymus apie skolininko turto, aprašyto 2012 m. balandžio 28 d. turto aprašo akte Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą skolininko atstovui arba pateikti informaciją apie tokio turto buvimo vietą, o pareiškėjui tokios informacijos nepateikus, pranešti apie šioje byloje nustatytas aplinkybes prokurorui, priteisti iš pareiškėjo išieškotojo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas antstolio patvarkymas buvo būtinas ir vienintelis įmanomas sprendimas, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus vykdomojoje byloje. Pažymi, kad 2012 m. balandžio 28 d. išieškotojo naudai buvo surašytas turto aprašo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame turto saugotoju buvo paskirtas skolininko direktorius L. V.; pareiškėjas, būdamas ankstesniu dalies šio turto saugotoju, naujai paskirtam turto saugotojui kalinių neperdavė, 2012 m. birželio 8 d. antstolio patvarkymo nurodyti areštuoto turto buvimo vietą taip pat neįvykdė. Manytina, kad pareiškėjo veiksmuose gali būti saugomo turto paslėpimo ir/ar sunaikinimo požymių (BK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Skundžiamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalykas yra atsisakymas panaikinti antstolio D. K. 2012 m. birželio 1 d. patvarkymą dėl aprašyto turto saugotojo ir saugojimo vietos pakeitimo, kuriuo UAB „Kailiniai.LT“ turto (17 vnt. audinės kailinių) saugotoju paskirtas advokatas V. P., o turto saugojimo vieta nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Šį patvarkymą antstolis priėmė vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Kailiniai.LT“ atžvilgiu.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi UAB „Kailiniai.LT“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis iškelti bankroto bylą yra įsiteisėjusi.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o pagal 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Taigi pradėjus įmonei bankroto procedūras, ji įgyja bankrutuojančios įmonės statusą ir jos atžvilgiu pradeda veikti specialusis turto režimas, kurio valdymą atlieka teismo paskirtasis bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.). Tam, kad bankroto administratorius galėtų netrukdomai atlikti Įmonių bankroto įstatyme jam numatytas funkcijas, visos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos įmonės turtui, galioja tik iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi UAB „Kailiniai.LT“ iškėlus bankroto bylą, visas įmonės turtas, įskaitant antstolio D. K. aprašytus 17 vnt. audinės kailių, turi būti perduotas UAB „Kailiniai.LT“ bankroto administratoriui, o visos vykdomosios bylos užbaigtos CPK 632 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimas netenka savo prasmės, kas yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 3 str. 6 d., 338 str.).

Nutraukus apeliacinį procesą, suinteresuoto asmens prašymas dėl įrodymų išreikalavimo nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2SA-39-881/2013 pagal pareiškėjo I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Vilija Mikuckienė