- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-345-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19359-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 3.2.6.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo - antstolis V. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališkai atsakovo AB SEB bankas atliktą Kredito sutarties Nr. 1850518011281-3 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti; pakeisti tarp ieškovo V. Š. ir atsakovo AB SEB bankas sudarytos Kredito sutarties Nr. 1850518011281-3 4.7, 4.8 punktus bei sumažinti šiuose punktuose nustatytus 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio delspinigių. Nurodė, kad 2005-11-16 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį dėl 200 000 Lt dydžio kredito vartojimo poreikiams tenkinti – asmeniniam būstui įsigyti bei remontuoti. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas iš www.evarzytines.lt sužinojo, kad antstolis V. Z. yra paskelbęs ieškovo turto varžytines. Pažymi, kad nėra gavęs iš atsakovo jokio raštiško įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo, netinkamo jos vykdymo. Atsakovas nepateikė ieškovui jokios informacijos bei dokumentų, kada ir kokiu pagrindu vienašališkai nutraukė su ieškovu kredito sutartį. Ieškovo nuomone, sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu, nes ieškovas nežinojo apie atsakovo veiksmus dėl sutarties nutraukimo. Apie tai jis nebuvo informuotas sutartyje numatyta tvarka, jam nebuvo suteiktas papildomas terminas ištaisyti esamus pažeidimus. Sutartyje atsakovo vienašališkai nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra baudiniai, nesąžiningi ieškovo atžvilgiu. Todėl Sutarties 4.7, 4.8 punktai dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių turi būti panaikinti ir delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,01 procento.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovas ilgą laikotarpį nevykdė savo prievolių bankui, su banku nebendradarbiavo, per įspėjimuose nurodytus terminus pradelstų mokėjimų nepadengė. Nurodė, kad savo prievoles bankui pagal 2005-11-16 kredito sutartį ieškovas vykdė netinkamai jau nuo 2008 metų. Pagal sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktą ieškovas kas mėnesį pagal grafiką privalėjo dalimis grąžinti kreditą ir už negrąžinto kredito dalį mokėti palūkanas, padengti netesybas. Bankas 2008-12-09 raštu skolininkui siuntė priminimą apie susidariusius pradelstus mokėjimus. Ieškovas, suprasdamas, kad gali būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, 2011-03-29 raštu bankui įsipareigojo vykdyti savo prievoles tinkamai ir pradelstus mokėjimus padengti iki 2012 metų. Tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, o pradelstų mokėjimų suma didėjo. Bankas 2012-02-23 raštu informavo ieškovą, kad pradelstų mokėjimų suma 2012-02-22 yra 27 365,88 Lt ir įspėjo, kad per vieną mėnesį nesumokėjus pradelstų sumų, bankas sutartį laikys nutraukta 2012-03-25. Lietuvos paštas pranešimą įteikė 2012-03-21. Per nustatytą terminą ieškovas bankui jokių mokėjimų neatliko, todėl bankas 2012-04-02 kredito sutartį nutraukė. Taip pat nurodė, kad 2012-04-17 raštu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės. Teismas 2012-04-26 nutartimi areštavo ieškovo turtą, įkeistą bankui, ir įspėjo, kad jeigu per vieną mėnesį prievolė nebus įvykdyta, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2012-06-28 teismas priėmė sprendimą išieškoti skolą iš ieškovo iš bankui įkeisto turto. Pažymėjo, kad sutartis sudaryta 2005 m, o ieškovas nesutikimą dėl šios sutarties sąlygų pareiškia 2014 m. ir tik po to, kai sutartis buvo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, kuriam šaukimas įteiktas tinkamai (b.l. 100), į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl atsakovo prašymą tenkino ir priėmė sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 dalis).
Teismas nustatė, kad ieškovo skola atsakovui sudaro 60 266,55 Lt kredito, 10 887,60 Lt palūkanų, 11 991,92 Lt delspinigių ir 38 474,12 Eur kredito, 3 645,77 Eur palūkanų, 3 791,66 Eur delspinigių, viso 83 146,07 Lt ir 45 911,55 Eur. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) V. Š. apeliaciniu skunde prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių ir klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ieškovas teismo šaukimo pats neatsiėmė, jis nėra nieko įgaliojęs dokumentus atsiimti už jį. Procesiniai dokumentai ieškovui įteikti nebuvo, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių.
2. Skundžiamu sprendimu už akių teismas atmetė ieškovo ieškinį iš esmės atkartodamas Atsakovo atsiliepime pateiktas aplinkybes, tačiau sprendimo nemotyvavo.
3. Ieškovas nėra gavęs iš atsakovo jokio raštiško įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, netinkamo vykdymo. Apie tai, kad Kredito sutartis nutraukta, ieškovas sužinojo tik www.evarzytines.lt bei antstolio darbuotojų suteiktos žodinės informacijos.
4. Teismas pernelyg formaliai sprendė, kad ieškovo atliktas Kredito sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis atsakovai Kredito sutartį nutraukti vienašališkai.
5. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, skolininkui turint 7 925,71 Eur įsiskolinimą, kas sudaro tik 13,7 % visos kredito sumos, privalėjo elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovu tam ir tokia apimtimi, kad būtų pasiektas, jei tai objektyviai įmanoma, kredito sutarties tikslas. Tačiau atsakovas, net akivaizdžiai nesant esminiam sutarties pažeidimui, ėmėsi kraštutinės priemonės ir nutraukė Kredito sutartį vienašališkai.
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d- sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
1.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2014 m. birželio 5 d. ir nė į vieną parengiamąjį ar teismo posėdį nebuvo atvykęs. Ieškovas neatvyko ir į 2015 m. balandžio 29 d. teismo posėdį. Kadangi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto vertės, ieškovui buvo ir yra naudinga vilkinti teismo procesą ir tokiu būdu sudaryti sau galimybę kuo ilgiau naudotis bankui įkeistu turtu.
2. Ieškovas ilgą laikotarpį nevykdė savo prievolių bankui, su banku nebendradarbiavo, per įspėjimuose nurodytus protingus terminus pradelstų mokėjimų nepadengė. Todėl bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis ne tik kredito sutartimi (bendrosios dalies 5.2 punktas), bet ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi.
3. Kredito sutarties šalys sutartį sudarė vadovaujantis sutarties laisvės principu. Ieškovas galėjo nesutikti su kredito sutarties bendrosios dalies 4.5 punkte nurodytomis nuostatomis, pasirinkti kitą kreditorių, savo nuožiūra spręsti klausimą kitokiu būdu. Tačiau ieškovas kredito sutartį pasirašė sąmoningai ir gera valia. Be to, sutartis sudaryta 2005 metais, o ieškovas pareiškė nesutikimą dėl šios sutarties sąlygų 2014 metais ir tik po to, kai sutartis buvo nutraukta.
4. Ieškovas 2015 m. birželio 8 d. pranešimu, kurį bankas gavo 2015 m. birželio 16 d., banką informavo, kad ketina pateiktį pareiškimą iškelti bankroto bylą sau, kaip fiziniam asmeniui. Tai rodo, jog pats ieškovas pripažįsta, kad gera valia savo prievolių bankui vykdyti negali. Visuma faktinių aplinkybių, manytume, rodo, kad ieškovas tiek ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą pateikė priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės vilkinimo (stabdymo) tikslais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališkai atsakovo AB SEB bankas atliktą Kredito sutarties Nr. 1850518011281-3 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti; pakeisti tarp ieškovo V. Š. ir atsakovo AB SEB bankas sudarytos Kredito sutarties Nr. 1850518011281-3 4.7, 4.8 punktus bei sumažinti šiuose punktuose nustatytus 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, 2015-04-29 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau-pareiškimas). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2015-04-29 nutartimi, pateikė apeliacinį skundą.
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas, sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodomų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.).
CPK 287 straipsnio normos numato reikalavimus, keliamus pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 str. 4 d. yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Sprendimas už akių priimtas ieškovui neatvykus nė į vieną parengiamąjį ar teismo posėdį. Ieškovas, būdamas pasyvus procese, neturėjo teisės skųsti priimto sprendimo už akių apeliaciniu skundu (ši teisė garantuojama aktyviam proceso dalyviui), bet turėjo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Priešingai aiškinant ir interpretuojant civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo klausimus, susiklostytų situacija, kuomet apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti tuos argumentus ir įrodymus, kurių nevertino (ir dėl apelianto pasyvumo negalėjo vertinti) pirmosios instancijos teismas, kas prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimas už akių, rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę paduoti apeliacinį skundą, o gavęs ieškovo apeliacinį skundą nepagrįstai jį priėmė ir jį kartu su byla išsiuntė apeliacinės instancijos teismui. Tokiu būdu buvo pažeista sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra. Kadangi apeliacinis skundas paduotas šalies, kuri pagal įstatymą negali skųsti sprendimo už akių ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Išaiškintina ieškovui, kad jis, vadovaujantis CPK 287 str. nuostatomis, turi teisę pateikti pirmos instancijos teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
nutarė
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimo už akių, nutraukti.