- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1-6-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00012-2005-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi du vaikus, iki sulaikymo dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), pastaruoju metu gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:
2004-08-31 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1500 Lt) bauda;
2005-03-09 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį 16 MGL (2000 Lt) bauda;
2005-04-07 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį 3000 Lt bauda;
2005-07-07 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį 43 MGL (5375 Lt) bauda;
2005-09-08 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį (2 epiz.), 284 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto su 43 MGL (5375 Lt) bauda;
2006-05-05 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 43 MGL bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, o būtent:
- vykdydamas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydomo S. S. prašymą, 2001 metų vasarą tyrimo nenustatytą dieną A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė iš pastarojo tolimesniam saugojimui iki pareikalavimo ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo S. S. ir V. M. vadovaujamos banditų gaujos ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų arsenalą: dvi standartines fabrikines metalines dėžes su automato AKM šoviniais po 750 šovinių vienoje dėžėje, viso 1500 šovinių; nenustatytą karabiną; nenustatytą 16 mm kalibro nupjautavamzdį medžioklinį šautuvą; savadarbiu būdu perdirbtą 7,62 mm kalibro, 1941 m. pavyzdžio Špagino konstrukcijos pistoletą-kulkosvaidį „PPŠ-41” (Rusija) su diskinio tipo dėtuve, kuriam patrumpinta priešakinė uokso dalis, vamzdžio laibgalyje suformuotas sriegis duslintuvui tvirtinti bei pašalinus apsodą pritaisyta savadarbė pistoleto rankena, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šoviniais, tinkamą šaudymui; Italijos gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto „BERETTA” mod. 81 BB dėtuvę; Rusijos gamybos, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio pistoleto „TOKAREV” dėtuvę; 67 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šovinius, kurie skirti daugelio modelių, 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, 48 tinkami šaudymui, likusieji šaudymui netinka dėl kapsulių gedimų, tinkamais šaudymui šios rūšies šoviniais galima šaudyti iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio „PPŠ-41”; 15 vnt. pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17) šovinius, kurie skirti daugelio modelių 7,65 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 70 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgiuosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie skirti daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 37 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „MAKAROV” (9x18) šovinius, kurie skirti daugelio modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 8 vnt. 7,62 mm. kalibro šovinius, pagamintus savadarbiu būdu, panaudojant 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šovinių tūteles ir kulkas, parako užtaisą bei medžioklinių šovinių užtaisymui skirtas centrinio įskėlimo „GEVELAUT” tipo kapsules, tinkamus šaudymui, tame tarpe iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio „PPŠ-41”; 26 pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo „GEVELAUT” tipo kapsules, kurios yra skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui; 6 švinines kulkas, skirtas 16-o ir 12-o kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams ginklams, užtaisymui; keturias 16-o kalibro medžioklinių šovinių tūtele; pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinių dalis - kulką ir tūtelę; 16-o kalibro medžioklinių šovinių dalis - 5 plastikinius kamščius; 7 stačiakampio gretasienio formos briketus su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), bendra briketų masė - 2234 g.; vieną stačiakampio gretasienio formos briketą su pramoninės gamybos padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – tetrilu, masė - 1200 g.; vieną cilindro formos briketą su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), masė - 874 g.; vieną cilindro formos briketą su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine mišinine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindiniai komponentai yra heksogenas (RDX), nitratai ir aliuminio pudra, masė - 969 g.; vieną cilindro formos briketą su padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX), masė - 245 g.; vieną kartoninį cilindrą, su pramoninės gamybos (Rusija - buvusi TSRS), karinės paskirties sprogstamuoju imitaciniu paketu „ŠIRAS-M“ (rus. „?????-M“), skirtas artilerinio sviedinio sprogimo imitacijai, kurio užtaisas (105 g) yra mišininė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga - trotilas (60±3 %); normalaus galingumo brizantinę plastinę sprogstamąją medžiagą, kurios pagrindinis komponentas - heksogenas (RDX), masė- 47 g.; vieną beformį rudos kietos medžiagos briketą su normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu, masė - 367 g.; vieną ¬pramoninės gamybos (Rusija) karinės paskirties „ED“ (rus. „??“) tipo elektrinį detonatorių, kuriame yra apie 1.5 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos, tinkamą įvairių sprogstamųjų medžiagų, tame tarpe išimtų, užtaisams sprogdinti elektriniu būdu.
Šiuos ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas tą pačią dieną neteisėtai nugabeno į savo senelės D. D. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė paslėpęs namo malkinėje;
- tą pačią vasarą tyrimo nenustatytą dieną dvi standartines fabrikines metalines dėžes su automato AKM šoviniais, nenustatytą karabiną ir nenustatytą 16 mm kalibro nupjautavamzdį medžioklinį šautuvą atidavė tolimesniam saugojimui savo pusbroliui B. J. bei su pastaruoju atvykusiam A. C.;
- likusius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas toliau neteisėtai laikė toje pačioje vietoje iki 2005-06-09, kai atidavė juos policijos darbuotojams. Tokiais savo veiksmais jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. J. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir paaiškino, kad supranta kaltinimą, kaltę pripažįsta pilnai, aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų kiekis buvo labai didelis. Jis visa tai nuvežė, užkasė, bet nesinaudojo. Tai padarė iš vaikiško smalsumo, tuo metu buvo gal dvidešimt metų. Jis S. S. atvežė į Rokiškio psichiatrinę ligoninę maisto ir prasidėjo tas pokalbis. S. S. paprašė paimti ginklus iš A. V.. Daiktai buvo paslėpti po grindimis, buvo policijos pareigūnų uniformos ir galimai dvi rankinės, nepamena, ar sunkios. Jis su A. V. nieko neapžiūrinėjo. Nežino dėl ko jis to paprašė, niekas jam nieko nesakė. V. M. matė tik porą kartų. V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, S. S. mirė. Nelabai žinojo apie kažkokią banditų gaują. B. J. yra jo pusbrolis, tai jis pasiėmė dalį ginklų. Jis (M. J.) žino apie nuosprendį šioje byloje. 10 metų jis slapstėsi ir po to grįžo pats į Lietuvą. Jis išvyko su brolio asmens dokumentu. Jo šeima yra Lietuvoje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. birželio 28 d. M. J. paaiškino, kad savo iniciatyva ir geranoriškai tyrimui pateikė po1ietileninį paketą ir ovalo formos plastikinį indą, kuriame buvo sprogstamosios medžiagos, įvairūs šoviniai, pistoleto apkabos, pistoletą-kulkosvaidį su apkaba bei kitus daiktus, kuriuos nuo 2001 metų vasaros laikė paslėpęs savo močiutes kaime malkinėje. Tai tik dalis ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, nes pagrindinę šio arsenalo dalį pasiėmė B. J. su A. C..
Kiek atsimena, jam, M. J., buvo paskambinęs S. S., kuris tuo metu gydėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, ir paprašė paslaugos. S. S. prašė susisiekti su „T.“ t.y. A. V., ir, pastarajam padedant, paimti ir paslėpti jo (S. S.) tam tikrus daiktus. Kaip vėliau suprato - tai buvo šaunamieji ginklai, sprogmenys, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos. 2001 metų vasarą, kada tiksliai, pasakyti negali, Šiaulių miesto centre jis susitiko su A. V., kuriam pasakė, kad skambino S. S., paprašė atsiimti jo (S. S.) daiktus ir juos paslėpti kitoje vietoje. Kaip jis, M. J., vėliau suprato iš S. S. buvusios sugyventinės, A. V. galvojo, kad jis yra S. S. sūnus A. S.. Jo S. S. paprašė minėtos paslaugos, nes jį pažinojo, be to, žinojo, jog jis yra B. J. pusbrolis. Tą pačią dieną automobiliu VW Golf pilkos spalvos, numerių neatsimena, kurį jis buvo įsigijęs iš savo tėvo, jie nuvažiavo pas A. V. į namus, kur virtuvėje A. V. nuo grindų nukėlė dangtį bei iš slėptuvės ištraukė dvi tašes. Viena jų buvo taip vadinama „turginė“ tašė, o kitos apibūdinti negali, nes neatsimena. Abi tašės buvo uždarytos, jose buvo pridėta kažkokių daiktų, tašės buvo sunkios. Kas buvo tašėse, jis tuo metu nežinojo. Visas šias tašes jis, M. J., minėtu automobiliu nusivežė į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo močiutė. Tašes paslėpė malkinėje - užkasė. Kelių dienų bėgyje pas jį namuose apsilankė pusbrolis B. J., kuris buvo su A. C.. 2000 metų vasarą B. J. pagrinde ir gyveno Šiauliuose pas jų tėvų motiną. Pokalbio metu jis B. J. pasakė, kad kaime paslėpė dvi S. S. tašes su daiktais. Tuo metu įtarė, kad tašėse buvo kažkokie ginklai, nes iš svorio ir apčiupinėjant tašes jautėsi, kad jose buvo kažkokie metaliniai daiktai. B. J. pasakė, kad čia S. S. ginkluotė ir kad jis nori ją apžiūrėti. Tą pačią dieną jie su B. J. ir A. C. trise jo, M. J. vairuojamu anksčiau paminėtu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur malkinėje iškasė tašes, jas atidarė ir apžiūrėjo tašėse buvusią ginkluotę. Tašėse buvo trys padėvėtos policijos uniformos, nepilnos komplektacijos. Uniformas jis vėliau sudegino, nes jos buvo senos, supelijusios, be to, seno tipo. Taip pat tašėse buvo pistoletas – kulkosvaidis „PPŠ“ kuris buvo rusiškas, nuo karo laikų, su apvalia apkaba. Tašėje taip pat buvo nupjautavamzdis šautuvas, kažkoks medžioklinis karabinas, kuris buvo sudėtas atskiromis dalimis. Buvo dvi metalinės didelės skardinės su automato AKM šoviniais, kurių viena buvo pradaryta, taip pat buvo įvairių kartoninėse dėžutėse pridėtų šovinių, atskirai maišeliuose sudėtu šovinių. Jis, M. J., negali konkrečiai įvardinti, kokie tai buvo šoviniai, išskyrus tai, kad jie buvo skirti pistoletams. Taip pat buvo visokių laidelių, galimai detonatorių. Atskirose pakuotėse buvo pridėta įvairių formų kažkokių briketų, kaip jis suprato, tai buvo sprogstamosios medžiagos. Briketų buvo ne mažiau kaip dešimt. Šiuo atveju nori patikslinti, kad visą ginkluotę apžiūrinėjo B. J. su A. C., jis pats tai stebėjo iš šalies, be to, nelabai suprato, kas tai buvo per ginkluotė ir tai jo nedomino. B. J. su A. C. dalį minėtos ginkluotės pasiėmė su savimi, išsiveždami su tašėmis. Likusią ginkluotės dalį pastarieji sudėjo į jo, M. J., atneštą plastikinį indą ir polietileninį paketą. Likusią ginkluotę, kurios su savimi nepasiėmė B. J. ir A. C., jis pastarųjų nurodymu užkasė toje pat vietoje ir saugojo iki 2005-05-09, t.y. iki tol, kol neišdavė šios ginkluotės policijos pareigūnams. Ką konkrečiai su savimi minėtose tašėse išsivežė B. J. su A. C., jis tiksliai įvardinti negali, bet pastarieji išsivežė pagrindinę dalį ten buvusios ginkluotės, tame tarpe nupjautavamzdį, karabiną, automato šovinius skardinėse, pasiėmė dalį briketų bei kitus daiktus, kokius tiksliai, įvardinti negali, nes ką konkrečiai jie ten įsidėjo, nematė. Jam buvo palikta saugojimui mažesnė ginkluotės dalis. Ar tašėse buvo kokie nors pistoletai, ar automatas INTRATEC, jis nežino. Kiek stebėjo iš šalies, tokių ginklų nematė, tačiau neatmeta galimybės, kad jie galėjo būti, kadangi visą laiką nestebėjo, kokie daiktai buvo tašėse, ginkluotę apžiūrinėjo B. J. ir A. C.. Tais pačiais metais, t.y. 1999 ar 2000, B. J. pokalbio metu jam yra pasakęs, kad minėtą INTRATEC ir dar pistoletą „Bereta“ su duslintuvu atidavė S. S.. Kokiomis aplinkybėmis buvo atiduoti ginklai, jis, M. J., nežino. Vėliau jis lankėsi pas S. S. Rokiškio ligoninėje, kur pastarojo prašymu nuvežė maisto. Tačiau neatsimena, ar kalbėjosi su S. S. apie tai, kad dalį jo ginkluotės išsivežė B. J. su A. C.. Daugiau jokių ginklų jis neturi, viską, ką turėjo, atidavė policijos pareigūnams. Kur B. J. su A. C. padėjo paimtą ginkluotę, jis nežino (t. 81, b.l. 9-11). 2005-06-28 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo M. J. davė analogiškus parodymus, kaip ir tą pačią dieną apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 4, b.l. 32-33).
Šioje byloje kaltinamasis M. J. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pilnai pripažino. Teismas, apklausęs kaltinamąjį, pritariant visiems proceso dalyviams, byloje taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.) ir neginčytinai nustatė, kad M. J. iš S. S. ir V. M. neteisėtai įgijo kaltinamajame akte nurodytus, ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų. Šiuos ginklus, šaudmenis, sprogmenis nugabeno į savo močiutės D. D. gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) ir laikė namo malkinėje.
Be kaltinamojo pilno ir nuoširdaus prisipažinimo tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga:
Iš 2005-06-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, 2005-06-09 apžiūros protokolo, 2005-06-28 Specialisto išvados Nr. 5114 , 2005-06-28 Specialisto išvadų Nr. 5116 ir Nr. 5117 nustatyta, kad 2005-06-09 M. J. laisvanoriškai pateikė teisėsaugos pareigūnams: savadarbiu būdu perdirbtą 7,62 mm kalibro, 1941 m. pavyzdžio Špagino konstrukcijos pistoletą-kulkosvaidį „PPŠ-41“ (Rusija) su diskinio tipo dėtuve, kuriam patrumpinta priešakinė uokso dalis, vamzdžio laibgalyje suformuotas sriegis duslintuvui tvirtinti bei pašalinus apsodą pritaisyta savadarbė pistoleto rankena, skirta šaudyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šoviniais, tinkamą šaudymui; Italijos gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto „BERETTA” mod. 81 BB dėtuvę; Rusijos gamybos, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio pistoleto „TOKAREV” dėtuvę; 67 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šovinius, kurie skirti daugelio modelių, 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, 48 tinkami šaudymui, likusieji šaudymui netinka dėl kapsulių gedimų, tinkamais šaudymui šios rūšies šoviniais galima šaudyti iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio „PPŠ-41”; 15 vnt. pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17) šovinius, kurie skirti daugelio modelių 7,65 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 70 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgiuosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie skirti daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 37 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „MAKAROV” (9x18) šovinius, kurie skirti daugelio modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 8 vnt. 7,62 mm. kalibro šovinius, pagamintus savadarbiu būdu, panaudojant 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25) šovinių tūteles ir kulkas, parako užtaisą bei medžioklinių šovinių užtaisymui skirtas centrinio įskėlimo „GEVELAUT” tipo kapsules, tinkamus šaudymui, tame tarpe iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio „PPŠ-41”; 26 pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo „GEVELAUT” tipo kapsules, kurios yra skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui; 6 švinines kulkas, skirtas 16-o ir 12-o kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams ginklams, užtaisymui; keturias 16-o kalibro medžioklinių šovinių tūtele; pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinių dalis - kulką ir tūtelę; 16-o kalibro medžioklinių šovinių dalis - 5 plastikinius kamščius; 7 stačiakampio gretasienio formos briketus su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), bendra briketų masė - 2234 g.; vieną stačiakampio gretasienio formos briketą su pramoninės gamybos padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – tetrilu, masė - 1200 g.; vieną cilindro formos briketą su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), masė - 874 g.; vieną cilindro formos briketą su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine mišinine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindiniai komponentai yra heksogenas (RDX), nitratai ir aliuminio pudra, masė - 969 g.; vieną cilindro formos briketą su padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX), masė - 245 g.; vieną kartoninį cilindrą, su pramoninės gamybos (Rusija - buvusi TSRS), karinės paskirties sprogstamuoju imitaciniu paketu „ŠIRAS-M“ (rus. „?????-M“), skirtas artilerinio sviedinio sprogimo imitacijai, kurio užtaisas (105 g) yra mišininė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga - trotilas (60±3 %); normalaus galingumo brizantinę plastinę sprogstamąją medžiagą, kurios pagrindinis komponentas - heksogenas (RDX), masė- 47 g.; vieną beformį rudos kietos medžiagos briketą su normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu, masė - 367 g.; vieną - pramoninės gamybos (Rusija) karinės paskirties „ED“ (rus. „??“) tipo elektrinį detonatorių, kuriame yra apie 1.5 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos, tinkamą įvairių sprogstamųjų medžiagų, tame tarpe išimtų, užtaisams sprogdinti elektriniu būdu (t.3, b.l. 193-194, 195-197; t.4, b.l. 8-18, 20-26).
2005-06-09 ir 2005-06-21 apklaustas liudytoju M. J. parodė, kokiomis aplinkybėmis gavo daiktus, kurios 2005-06-09 pateikė policijos darbuotojams, šiuos parodymus patvirtino ir detalizavo apklaustas įtariamuoju (t. 81, b.l. 1-2, 5-6).
2005-06-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. J. pateikė policijos pareigūnams daiktus, sudėtus į juodos spalvos polietileninį paketą ir pilkos spalvos plastikinį indą (t. 81, b.l. 3-4).
2005-06-17 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas įtariamasis V. M. patvirtino aplinkybes, susijusias su S. S. bei jo, V. M., disponuojamais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis. 2000-siais metais S. S. Šiauliuose buvo išsinuomojęs garažą, kuriame laikė ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas. Tarp minėtos ginkluotės buvo ir „Makarovo“ pistoletas, „Beretta“ pistoletas, „TT“ pistoletas. „S.“ byloje S. S. buvo pasiėmęs „Makarovo“ pistoletą ir po pastarojo sulaikymo minėtas ginklas buvo paimtas policijos pareigūnų. 2003 metais, kai S. S. buvo paguldytas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, jo, V. M., prašymu M. J. iš S. S. garažo paėmė visą S. S. tuo metu turėtą ginkluotę, kuri buvo sudėta dviejuose juodos spalvos dermantininiuose krepšiuose. Raktą nuo garažo M. J. gavo iš S. S. motinos. 2003 m. balandžio mėnesio 9-12 dienomis jis, V. M., buvo susitikęs su M. J., kuris pokalbio metu paaiškino, kad minėti krepšiai paslėpti saugioje vietoje. Jis, V. M., M. J. pasakė, kad šiuos krepšius su ginkluote atsiims artimiausiu metu. Apie tai, kas yra krepšiuose, jis M. J. neminėjo. Jo nuomone, M. J. suprato, jog krepšiuose yra kažkokie V. M. ir S. S. daiktai. Krepšiuose buvo labai daug automato „Kalašnikov“ šovinių (kiek tiksliai, nurodyti negali), 30-40 detonatorių, 200 g trotilo plytelių, apie 50 vnt. pistoleto „Makarov“ šovinių, pistoletas-automatas „INTRATEC“ be dėtuvės. Būdamas Šiauliuose, jis, V. M., dalyvavo apžiūrint M. J. policijos pareigūnams atiduotus šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas, pistoletą - kulkosvaidį ir kitus daiktus. Tarp jų nebuvo pistoleto-automato „INTRATEC“ bei kitos ginkluotės. 2004 metų balandžio 9 d., grįžęs iš įkalinimo vietos, jis susitiko su M. J. ir kalbėjosi su juo apie ginklų arsenalą. M. J. jam pasakė, kad viskas yra pas jį, M. J., taip pat ir pistoletas - automatas „INTRATEC“. M. J. klausė, kada jis, V. M., pasiims visą šį „turtą“. Jis M. J. atsakė, kad pasiims vėliau, nes neturi kur laikyti. Vėliau, dalyvaudamas M. J. išduotos ginkluotės apžiūroje, jis pastebėjo, kad iš buvusio ginklų arsenalo trūksta pistoleto - automato „INTRATEC“; dešimties litrų kibiro, 5,45 kalibro šovinių automatui „Kalašnikov“, trotilo plytelių po 200 gramų, kurių iš viso buvo 3 kilogramai; apie 30 vienetų elektrinio veikimo detonatorių; apie 2,5-3 metro balto bikfordo virvės; apie 40-50 vienetų pistoleto „Makarov“ šovinių; pistoleto „TT“. Jis, V. M., mano, kad išvardinti ginklai, šaudmenys ir sprogmenys liko pas M. J., nes pastarasis atidavė ne viską. S. S. jų paimti negalėjo, nes yra gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, o A. S. nuo 2000 metų atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Ar apie tai, jog ginklų arsenalas yra pas M. J., žinojo pastarojo pusbrolis B. J., jis, V. M., nežino. Jis įsitikinęs, kad M. J. niekam neatidavė likusios ginkluotės, sprogmenų, šaudmenų, nes apie tai būtų jam, V. M., pasakęs. Minimas pistoletas - automatas „INTRATEC“ yra tas pats, kuriuo 2000 metų vasarą Šiaulių apylinkėse jis su S. S. iššaudė 35 „Liuger“ šovinius. S. S. sakė, kad šį ginklą jis parsivežė iš Kauno, kad ginklą jam davė J. B.. Kokiu tikslu buvo duotas šis ginklas, nesakė. Jis V. M., šio ginklo nusikaltimui nebuvo panaudojęs, ar panaudojo S. S., jis nežino (t. 4, b.l. 28-30).
2005-12-22 apklausta liudytoja J. S. paaiškino, kad 2000-2001 metais, tikslaus laiko nepamena, jos sūnus S. S. garažų masyve šalia (duomenys neskelbtini) nuomojo garažą. Kam S. S. buvo reikalingas garažas, ji nežino. Tuo metu automobilį S. S. laikydavo prie namų. Minėtame garaže ji lankėsi kelis kartus. Jame stovėjo senas išardytas VW Golf automobilis, kam jis priklausė, ji nežino. Taip pat garaže buvo statinė, kitokių daiktų, kokių tiksliai – ji neatsimena. Maždaug 2000-2001 metais, tiksliau laiko nurodyti negali, pas ją apsilankė V. M. draugas A. V., vadinamas „T.“. Pastarasis paaiškino, kad iš V. M. gavo laišką ir kad turi iš S. S. garažo paimti kažkokius daiktus, paprašė atrakinti garažą. S. S. garažo raktų jai nebuvo davęs. Raktus ji paėmė iš garažo nuomotojos. Jai su A. V. nuvykus į garažą, pastarasis paėmė kažkokius krepšius. Raktus nuo garažo ji paliko A. V., kuris pažadėjo tą pačią dieną juos grąžinti, tačiau grąžino sekančią dieną. Ji nežinojo, kad minėtame garaže buvo laikomi ginklai, šoviniai ar panašūs daiktai. Ji yra mačiusi garaže daiktą, panašų į šautuvą; ar tai buvo tikras ginklas, ji nežino. Tais metais, kai S. S. buvo laikomas Utenos psichiatrijos ligoninėje, garažo nuomos santykiai pasibaigė. Nuomininkų duomenų ji nežino, šiuo metu minėto garažo parodyti negalėtų (t. 4, b.l. 51-52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. V. paaiškino, kad V. M. pažįsta nuo vaikystės, jų santykiai draugiški, tačiau dabar jų nepalaiko, nes V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2000 metų rudenį, tiksliau neprisimena, V. M. kartu su S. S. buvo sulaikytas už plėšimą. S. S. jis, A. V., pažinojo iš matymo, tačiau jokių santykių su juo nepalaikė ir nepalaiko. S. S. dažnai matydavo su V. M.. 2001 metų pradžioje, tiksliau neprisimena, V. M. būnant suimtam arba atliekant bausmę gavo iš pastarojo laišką, kuriame V. M. prašė nueiti pas S. S. motiną S. ir paimti iš garažo daiktus. V. M. laiške nurodė S. S. motinos adresą Šiauliuose, tačiau kokius daiktus reikės paimti, nerašė. Jis, A. V., nuėjo pas S., pasakė, kad jam reikia paimti iš garažo daiktus. S. pasakė, kad tvarkė garažą ir rado daug „baisių daiktų“. Jis paklausė kokių, ji atsakė, kad pats pamatys. Bet tą kartą jie niekur nėjo, nes S. pasakė, kad jai reikia pasikalbėti su sūnumi. S. S. tuo metu taip pat buvo suimtas. Jis, A. V., parašė V. M., kad buvo pas S. S. motiną ir ji daiktų nedavė. V. M. laiške paprašė dar kartą nueiti pas S. S. motiną. Kiek prisimena, S. S. motina pati jam paskambino ir pasiūlė susitikti, liepė paimti didesnę tašę. Jie susitarė susitikti prie 1-o maršruto autobusų stoteles važiuojant į (duomenys neskelbtini). Buvo 2001 metų pavasaris, tiksliau laiko neprisimena. Jie su S. susitiko ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), prie garažų masyvo. S. atrakino vieną garažą. Jis, A. V., pamatė ant 200 litrų bačkos nupjautvamzdį šautuvą, modelio nežino. Taip pat ten buvo paberti šoviniai, kiek ir kokie, jis nežino. Taip pat buvo dvi metalinės dėžės su automato Kalašnikov šoviniais. Viena dėžė buvo atidaryta. Taip pat garaže buvo celofaninis nepermatomas maišas, surištas mazgu. Maiše buvo kvadratinės formos daiktai, tačiau kokie būtent, jis nežino. Kodėl jo liudytojo apklausos protokole parašyta, kad maiše buvo trotilas, jis nežino. Maišo atrišęs nebuvo, trotilo niekada nematė ir kaip jis atrodo nežino. S. S. motina parodė jam haki spalvos kuprinę, liepė pasiimti ir ją. Kuprinė buvo pilna, užsegta arba užrišta, tiksliau neprisimena. Kokie daiktai joje buvo, nežino, nežiūrėjo. S. apie tai, kas yra kuprinėje, nesakė. Kodėl ankstesnėje apklausoje parašyta, kad S. sakė, kad kuprinėje ginklai, jis nežino. Taip pat garaže buvo permatomas celofaninis maišas, kuriame matė du policijos pareigūnų uniforminius švarkus. Jie buvo ant pakabų. Kitų rūbų nematė. Uniforminius švarkus, nupjautvamzdį šautuvą, šovinius, maišą su kvadrato formos daiktais jis sudėjo į savo tašę. Tašę ir kuprinę nunešė pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir padėjo rūsyje. Neprisimena, ar pranešė V. M., kad daiktai jau pas jį. Daiktai rūsyje buvo 3-4 mėnesius, tiksliau jis neprisimenu. 2001 metų rudenį, tiksliau neprisimena, Šiaulių miesto centre prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, vėliau pastarąjį atpažino iš fotonuotraukos - M. J.. Vaikinas jos paklausė, ar jis T.. Jis atsakė teigiamai. M. J. nusivedė jį prie automobilio, modelio ir valstybinio numerio jis nežino, ir pasakė: „kas S. atiduok“. Jis, A. V., pagalvojo, kad tai S. S. sūnus ir apie tai paklausė. M. J. nieko neatsakė. Jis, A. V., apsidžiaugė, kad pagaliau atsikratys „šito šlamšto“, nes bijojo laikyti minėtus daiktus pas save. Jie su M. J. nuvažiavo pas jį (A. V.) į namus ir jis atidavė M. J. kuprinę ir tašę, net padėjo nusinešti iki automobilio. Įtarime išvardintų daiktų nematė, kokie daiktai buvo kuprinėje, nežiūrėjo. Jokių daiktų iš paimtų S. garaže sau nepaliko (t. 102, b.l. 184-185).
Iš 2005-06-22 parodymo atpažinti asmenis pagal jo nuotrauką protokolo, A. V. atpažino M. J. kaip asmenį, kuriam 2001 metų pavasarį arba vasarą buvo perdavęs S. S. ir V. M. ginklų arsenalą (t. 81, b.l. 95-98).
2005-07-18 apklaustas įtariamasis B. J. parodė, kad buvo nuvežęs S. S. du briketus heksogėno ir gal 1 detonatorių, kurie liko pas S. S.. Apytiksliai 2001 vasarą M. J. jam pasakė, kad pas jį kaime yra S. S. ginkluotė, kurią jam nusibodo laikyti. Jis, B. J., su M. J. ir A. C. nuvažiavo į M. J. močiutės kaimą, malkinėje iškasė dvi dideles tašes, kurias su A. C. apžiūrėjo. Jie paėmė su savimi supakuotą senovinį karabiną, 16 mm kalibro nupjautvamzdį, priklausantį S. S., du skardines dežes su AKM šoviniais, vieną pradarytą (kiekvienoje dėžėje po 750 šovinių, bent taip buvo užrašyta ant dėžių). Likusius daiktus – šovinius, sprogstamąsias medžiagas, automatą PPŠ – paliko kaime. Karabiną jis, B. J., paėmė iš įdomumo, tai buvo karo laikų ginklas. Nupjautvamzdį paėmė pasaugojimui, galvojo, taip bus gėriau ir S. S., ir M. J.. Šių ginklų įsigijimo aplinkybių nežino. AKM šovinius, karabiną ir nupjautavamzdį pasaugojimui perdavė Palangoje tėvo draugui S. Č., kuris 2002 vasarą buvo nužudytas, todėl negali pasakyti, kur jis juos padėjo ir ar buvo panaudojęs. Kaip suprato, S. Č. pardavė ginklus ir šovinius kažkokiems narkomanams, nes pats vartojo narkotikus (t. 4, b.l. 82-84).
Surinkti ir ištirti išvardyti įrodymai, nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. M. J. neturėdamas leidimo: įgijo, laikė ir gabeno kaltinamajame akte nurodytus ir teismo nustatytus ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, didelį kiekį didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų. Teismo vertinimu, M. J. suprato, kad įgyja, laiko, gabena ginklus, sprogmenis, šaudmenis. Ši aplinkybė nustatyta iš jo parodymų apie jam inkriminuotų ginklų, sprogstamųjų medžiagų įgijimo aplinkybes - jo paprašė S. S., kad paslėptų ginklus, jie su B. J. ir A. C. trise jo, M. J. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur malkinėje iškasė tašes, jas atidarė ir apžiūrėjo tašėse buvusią ginkluotę. Taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš kaltinamojo M. J. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui jis pilnai pripažino savo kaltę, nurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis, įsigijo kaltinime nurodytus ginklus, šaudmenis, spogmenis. Jo duotus paaiškinimus patvirtina kiti teismo nurodyti duomenys: liudytojų paaiškinimai, specialistų išvados, apžiūros protokolai. Pačiam kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams M. J. veikos kvalifikacija ir įrodymų pakankamumas abejonių nekelia, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Spręsdamas kaltinamajam M. J. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais įvykdė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Kaltinamasis M. J. pasislėpė nuo teismo dar 2008 metais, 2009 m. vasario 18 d. paskelbta jo paieška. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis pasislėpė dėl kitos jo atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje nėra nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatuotina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – M. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to. M. J. yra vedęs, turi du vaikus, iki sulaikymo dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Jis yra teistas, tačiau paskutinį kartą 2006 m. (iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2007-11-06, baudą sumokėjo 2008-03-20), teistumai išnykę. Kaip matyti iš 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-303/2014 M. J. nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, jis disponuotais ginklais kitų nusikaltimų su minėtu nuosprendžiu nuteistais asmenimis nevykdė.
BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamajam už sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė numatyta sankcijoje. Kaip jau minėta, kaltinamasis M. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino, padarytas nusikaltimas nepriskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatyme įsakmiai nurodyta BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažina 1/3 dalimi.
Visi klausimai, liečiantys daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išspręsti 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-303/2014.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą ketveriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.