Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-13 · Byla Nr. N1-804-827/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-13
Bylos Nr.
N1-804-827/2016
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02195-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
A. Š., G. V., I. K., D. V.
Nukentėjusysis
L. E.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Silva Mardosaitė, Viktoras Rutkauskas, Jonas Vilhelmas Pliugžma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-804-827/2016Proceso Nr. 1-12-1-02195-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1, (S) 1.2.14.1.2, 1.2.14.3.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Aldonai Daudaitei, Mindaugui Juknevičiui, Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, Rūtai Pečkaitytei, Elinai Jevmenovaitei, Linai Žiupsnienei,

kaltinamiesiems A. Š., jos gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, įstatyminei atstovei B. Š.,

Kaltinamajai G. V., jos gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui, įstatyminei atstovei E. V.,

Kaltinamajam I. K., jos gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, įstatyminiam atstovui Ž. K.,

Kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai, įstatyminei atstovei D. V.,

Nukentėjusiosioms L. E. ir L. E., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitai Jonušienei, psichologei Simonai Bartkienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, baigusi 10 klasių, netekėjusi, mokosi "(duomenys neskelbtini) " mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose bei tęsti mokslus, nuosprendis įvykdytas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, baigusi 9 klases, netekėjusi, mokosi "(duomenys neskelbtini) " pagrindinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, baigusi 10 klasių, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, baigęs 9 klases, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. buvo kaltinama tuo, kad 2014-06-30 apie 9.00 val. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastūmė L. E., be jokios priežasties du kartus trenkė jai į žandikaulį, o nukentėjusiajai išbėgus į namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą, pagrasino, kad ją sumuš, jeigu nukentėjusioji neatiduos jai buto raktų, užlaužė L. E. ranką ir atėmė minėtus raktus, kurių vertė 34,75 eurų, tokiu būdu, panaudodama fizinį smurtą ir grasinimus užvaldė svetimą L. E. priklausantį 37,75 eurų vertės turtą. A. Š. buvo kaltinama tuo, kad šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Be to, A. Š. būdama nepilnamete, 2014-07-14 apie 16.00 val. veikdama kartu su nepilnamete G. V., I. K. ir D. V., nuėjusi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo, kartu su I. K. atidarė buto langą, po ko D. V. ir G. V. pro atidarytą langą įsibrovė į minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o G. V. išnešusi iš minėto buto L. E. priklausantį fotoaparatą „Canon“ 492,35 eurų vertės su atminties kortele 14,48 eurų vertės, perdavė jai (A. Š.) minėtą fotoaparatą, kurį visi kartu pardavė bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu, įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 506,83 eurų vertės turtą. A. Š. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, A. Š. būdama nepilnamete, 2014-07-15 apie 15.00 val. veikdama kartu su nepilnamete G. V., I. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta į atskirą bylą, patraukė buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, jį atidarė, o nenustatytam asmeniui išdaužus jo stiklą ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta į atskirą bylą, jį nunešus už namo kampo, po ko I. K. įsibrovusi pro langą į minėtą butą, iš kur pagrobė L. E. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „M.“ 173,77 eurų vertės bei padavė jį G. V., o pro langą išlipusi I. K. kompiuterį paėmė iš G. V., ir paėmusi iš I. K. minėtą kompiuterį įsidėjo į savo rankinę, kurį visi kartu pridavė į lombardą, esantį Kalvarijų g.59A, Vilniuje, tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 173,77 eurų vertės turtą. A. Š. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, A. Š. būdama nepilnamete, 2014-07-15 laikotarpiu nuo 16 val. iki 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdama kartu su nepilnamete I. K. ir G. V., kartu įsibrovusios pro langą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur paėmė L. E. priklausantį televizorių „LG“ 434,43 eurų vertės, kurį ji ( A. Š.) kartu su I. K. ir G. V. nešė iki Kalvarijų turgaus, kur pardavė nepažįstamam vyrui bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 434,43 eurų vertės turtą. A. Š. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

I. K. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 iki 22 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, pagrobė L. E. priklausančius nedidelės vertės aukso dirbinius: vieną aukso grandinėlę 72,41 eurų vertės ir du aukso pakabukus, bendros 43,44 eurų vertės, padarydama L. E. 115, 85 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Be to I. K. būdama nepilnamete, 2014-07-14 apie 16.00 val. veikdama kartu su nepilnamete G. V., D. V. ir A. Š., kuri nuėjusi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo, kartu su ja (I. K.) atidarė buto langą, po ko D. V. ir G. V. pro atidarytą langą įsibrovė į minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o G. V. išnešusi iš minėto buto L. E. priklausantį fotoaparatą „Canon“ 492,35 eurų vertės su atminties kortele 14,48 eurų vertės, perdavė A. Š. minėtą fotoaparatą, kurį visi kartu pardavė bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu, įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 506,83 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, I. K. būdama nepilnamete, 2014-07-15 apie 15.00 val. veikdama kartu su nepilnamete G. V., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta į atskirą bylą, ir A. Š., kuri patraukė buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, jį atidarė, o nenustatytam asmeniui išdaužus jo stiklą ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta į atskirą bylą, jį nunešus už namo kampo, įsibrovė pro langą į minėtą butą ir pagrobė L. E. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Machines“ 173,77 eurų vertės bei padavė jį G. V., po ko išlipusi pro langą kompiuterį paėmė iš G. V., o iš jos pačios minėtą kompiuterį paėmusi A. Š. įsidėjo į savo rankinę, kurį visi kartu pridavė į lombardą, esantį Kalvarijų g.59A, Vilniuje, tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 173,77 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, I. K. būdama nepilnamete, 2014-07-15 laikotarpiu nuo 16 val. iki 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdama kartu su nepilnamete A. Š. ir G. V., kartu įsibrovusios pro langą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur paėmė L. E. priklausantį televizorių „LG“ 434,43 eurų vertės, kurį ji kartu su A. Š. ir G. V. nešė iki Kalvarijų turgaus, kur pardavė nepažįstamam vyrui bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 434,43 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

G. V. būdama nepilnamete, 2014-07-14 apie 16.00 val. veikdama kartu su nepilnamete I. K., D. V. ir A. Š., kuri nuėjusi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo, kartu su I. K. atidarė buto langą, po ko ji (G. V.) kartu su D. V. pro atidarytą langą įsibrovusi į minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnešė iš minėto buto L. E. priklausantį fotoaparatą „Canon“ 492,35 eurų vertės su atminties kortele 14,48 eurų vertės, kurį perdavė A. Š., kurį visi kartu pardavė bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu, įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 506,83 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, G. V. būdama nepilnamete, 2014-07-15 apie 15.00 val. veikdama kartu su nepilnamete I. K., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta į atskirą bylą, ir A. Š., kuri patraukė buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, jį atidarė, o nenustatytam asmeniui išdaužus jo stiklą ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamojo byla išskirta į atskirą bylą, jį nunešus už namo kampo, I. K. įsibrovė pro langą į minėtą butą ir pagrobė L. E. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Machines“ 173,77 eurų vertės bei jį jai (G. V.) padavė, po ko išlipusi pro langą I. K. kompiuterį iš jos paėmė, o iš I. K. minėtą kompiuterį paėmusi A. Š. įsidėjo į savo rankinę, kurį visi kartu pridavė į lombardą, esantį Kalvarijų g.59A, Vilniuje, tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 173,77 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, G. V. būdama nepilnamete, 2014-07-15 laikotarpiu nuo 16 val. iki 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdama kartu su nepilnamete A. Š. ir I. K., kartu įsibrovusios pro langą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur paėmė L. E. priklausantį televizorių „LG“ 434,43 eurų vertės, kurį ji kartu su A. Š. ir I. K. nešė iki Kalvarijų turgaus, kur pardavė nepažįstamam vyrui bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 434,43 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

D. V. būdamas nepilnametis, 2014-07-14 apie 16.00 val. veikdamas kartu su nepilnamete G. V., I. K. ir A. Š., kuri nuėjusi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo kartu su I. K. atidarė buto langą, po ko jis ir G. V. pro atidarytą langą įsibrovė į minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o G. V. išnešusi iš minėto buto L. E. priklausantį fotoaparatą „Canon“ 492,35 eurų vertės su atminties kortele 14,48 eurų vertės, perdavė A. Š. minėtą fotoaparatą, kurį visi kartu pardavė bei gautus pinigus pasidalino, tokiu būdu, įsibrovusi į patalpą, pagrobė svetimą, L. E. priklausantį 506,83 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Kaltinamoji A. Š. teismo posėdžio metu dėl kaltinime nurodytų nusikaltimų padarymo kalta prisipažino iš dalies. Prisipažino padariusi vagystes, taip pat tai, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai L. E., tačiau neprisipažino, kad atėmė iš jo raktus. Paaiškino, kad paaiškino, kad ji bendravo su I. K., Liepos iš pradžių nepažinojo. Vieną dieną I. paprašė nuvažiuoti pas L., kad ji galėtų pasiimti savo daiktus. Važiavo anksti ryte, autobusu ji, I. K. ir A. M.. I. sakė, kad L. neatidarys durų, nes jos bijo. Kai atvažiavo, Ieva su Arūnu liko lauke, o ji pasibeldė į duris, įėjo į kambarį. L. buvo ką tik atsikėlusi. Iš pradžių jos sėdėjo, bet liepa staigiai pasisuko, ji tai suprato kaip grėsmę, išsigando ir pati to nenorėdama trenkė jai du kartus kumščiu į žandikaulį. L. pradėjo bėgti laukan, atsidarė duris. Lauke stovėjo I. ir A.. Kai liepa juo pamatė, ji sustingo. A. Š. jai rankos neužlaužė, raktų neėmė, juos iš durų paėmė A. M.. Kai L. bėgo į lauką, A. Š. sakė jai sustoti. Lauke pamačiusi I. ir A. L. sustingo, A. Š. tada liepė eiti jai namo, A. jai sakė duoti raktus, L. bandė duris uždaryti. Tada A. P. duris ir ištraukė raktus, bet L. vis tiek užsirakino, nes buvo dar vienas užraktas. L. lauke niekas netrenkė. A. Š. jai rankų nelaužė ir negrasino, niekas jai rankų nelaužė ir negrasino. Trenkė jai tik tada, kai buvo namie. Po to A. M. paskambino ir pasakė, kad raktus išmetė į upę. Jokių daiktų iš Liepos nepasiėmė.

Vėliau, gal po dviejų savaičių, A. Š. vėl susitiko su I., kuri norėjo pasiimti daiktus iš L. namų. Buvo dar D. V. ir G. V.. I. sakė, kad pas L. yra jos fotoaparatas ir dar porą daiktų (drabužių). L. turėjo būti namie, jie pasibeldė, bet durų niekas neatidarė, namie lojo šuo. D. su G. ėjo ten, o ji su I. pasiliko laukti daugiabučių kieme ant laiptų. I. jiems paaiškino, kaip atidaryti langą. Sakė, kad yra mediniai langai ir mažas langelis, ten yra metaliukas, jį patraukus atsidaro langas, sakė, kad G. plona ir turėtų tilpti. Kuris lipo pro langą, neprisiminė, tačiau ji visą laiką laikė Ievos rankinę, į kurią vėliau įdėjo fotoaparatą. Ten, kur ji sėdėjo su Ieva, namo nesimato, nes auga krūmai. Gal už 7-8 min. pasirodė G. su D., G. sakė, kad rado fotoaparatą, o dėkliuko neėmė. Jokių drabužių ar batų nepaėmė, tik fotoaparatą. Tada jie nuvažiavo prie stoties. Fotoaparatas buvo didelis, juodas, be atminties kortelės. Nusprendė, kad fotoaparatą reikia parduoti, nes I. reikia pinigų maistui, nes ji tuo metu pas tėvus negyveno. Ji gyveno pas A. M.. Kad fotoaparatas yra Liepos A. Š. suprato po viso įvykio, o tuo metu galvojo, kad fotoaparatas yra I.. Fotoaparatą norėjo parduoti lombarde prie stoties, vėliau grįžo prie Kalvarijų turgaus ir pardavė fotoaparatą, A. Š. už tai gavo 20 ar 15 litų. Pinigus tokiomis sumomis pasidalijo visi. Tada nuvažiavo į Hesburger pavalgyti. Tuo metu jai nerūpėjo, kodėl jai duoda pinigų, negalvojo, kad daro kažką nusikalstamo. Fotoaparatą pardavė taip: paskambino J., jis atvažiavo su J., jiems pasakė, kad tai jų fotoaparatas ir J., kuris buvo pilnametis, jį pardavė. Kad fotoaparatas yra ne I. jis sužinojo iš pareigūnų, kai ją sulaikė.

Kitą dieną ji susitiko su I. K. ir G. V. prie Kalvarijų turgaus. I. iš kažkur turėjo pinigų, buvo nusipirkusi drabužių. Nuėjo iki L. namų, nieko nebuvo namie. Tada susitiko su M. J.. Stebėjo, galvojo, kaip įeiti į namus. A. Š. patraukė langą, pradėjo kristi rėmas su langu. Ne Ieva metė akmenį į langą, o L. V., kuris atvažiavo su M.. Langas sudužo, visi išsigando. M. J. pirminį langą, kuris buvo išimtas, nunešė toliau. Gal apie 15 min. galvojo, kuris pirmas lips per langą. Ji su M. ir L. nuėjo link stotelės. Prie namo liko I. ir G., kuri iš jų lipo į vidų, nežino, tačiau G. atnešė kompiuterį rankinėje. M. J. paskambino J., jis atvažiavo su E. ir pardavė kompiuterį. Jos laukė, bet M. dingo su visais pinigais, suprato, kad jas apgavo. Jos nuėjo į Čili piceriją, I. turėjo pinigų, už kuriuos pavalgė. Susinervino, kad jas apgavo, todėl nutarė grįžti atgal prie namo I. įlipo į namus ir padavė A. Š. televizorių, tada nuėjo link Kalvarijų turgaus, sutiko kažkokį žmogų ir jam už 300litų pardavė televizorių. Sumą pasidalino ir išsiskirstė.

Kai ėjo pasiimti kompiuterio, žinojo, kad jis ne Ievos, kad daro nusikaltimą. Kai ji stovėjo su M. ir L. prie stotelės, matėsi namas iš gatvės pusės, išdaužtas langas buvo iš kiemo pusės. Kai G. su I. atnešė kompiuterį, jie nuėjo link Kalvarijų turgaus, ten yra tokie stalai. Įjungė kompiuterį, buvo įjungta L. S. piktograma, M. J. pasakė, kad negalima jis išjungti, nes nėra interneto. Jis ištrynė iš kompiuterio nuotraukas, išėmė atminties kortelę. Tada apskambino J., kuris atvažiavo su E.. Jie trise pardavė kompiuterį ir pasišalino, o jos sėdėjo ant laiptų netoli lombardo.

Kai valgė picerijoje I. pasakė, kad L. mama darbą turi baigti apie 17 val. Visų, t. y. jo, I. ir G., mintis buvo grįžti prie televizoriaus. Jos nuėjo greitai prie namo, I. įlipo ir per palangę padavė A. televizorių. G. tuo metu stovėjo šalia A.. A. paėmė televizorių ir nešė, o G. ėjo iš paskos. Už parduotą televizorių gavo 300 Lt, juos pasidalijo po 100 Lt. Buvo atvažiavęs ir A. su E., bet jie nežinojo, iš kur tas televizorius. Mama atlygino L. E. 300 eurų žalą. Dėl savo elgesio kaltinamoji gailisi.

Apklausta kaip kaltinamoji I. K. teismo posėdyje pareiškė, kad kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą prisipažįsta. Paaiškino, kad beveik nieko neprisimena, kaip parašyta, taip ir buvo. Pamena, kad gal per langą nelipo ir televizoriaus neėmė, tuo metu pasitiko už namo A. ir E.. Rankų niekas L. nelaužė ir raktų neatiminėjo, nežino, kaip tie raktai pas A. pateko. Ji paprašė, kad A. paimtų jos drabužius. A. užėjo į vidų ir L. išbėgo, A. išėjo iš paskos. Ji sakė L., kad ji eitų namo. L. verkė norėjo pabėgti namo. A. priėjo arčiau, L. norėjo uždaryti duris. I. K. nematė, kad kas būtų užlaužęs jai ranką ar atėmęs raktus. Ji stovėjo iš šono ir nematė, kas atsitiko su raktais. Kai A. priėjo prie I., jis turėjo raktus.

Dėl aukso dirbinių vagystės paaiškino, kad jai reikėjo pinigų, todėl ji paėmė aukso dirbinius ir juos pardavė. Pinigus pasiėmė, kažkiek jų davė tam žmogui, kuris juos pardavė. L. kažkada jai pasakojo, kur jos namuose yra auksas, jį ir paėmė. Ji paprašė L., kad leistų jai pernakvoti pas ją ir tada paėmė. Daug kartų nakvojo pas L.. Neprisiminė tiksliai, kada paėmė aukso dirbinius. Paėmė grandinėlę ir pakabukus, jų buvo tirs ar du, neprisimena. Dėl to gailisi. Taip pat prisipažino, kad yra pavogusi banko kortelę ir paėmė pinigų, atlygino 200 eurų. Dėl kortelės ir nebegyveno pas L., nes jos mama sužinojo, kad paėmė kortelę ir ji ten daugiau negyveno.

Atvažiavo paimti I. daiktų, ji neprisimena, ar sakė, kad fotoaparatas tikrai jos. Pas L. tuo metu buvo jos žiedas, batai, suknelė, šortai. Pas L. atvažiavo I., A., D. V. ir G. V.. Neprisimena, ar sakė, kaip atsidaro langas. Ji su A. nuėjo į kitą gatvės pusę, atėjo G. ir D., jie turėjo fotoaparatą, dėkliuko nebuvo paėmė. Tada nuvažiavo iki stoties, bandė jį parduoti, tačiau jiems nebuvo 18 metų, todėl parduoti nepavyko. Paskambino M., jis liepė nuvažiuoti prie Kalvarijų turgaus. Jie padavė M. fotoaparatą ir jie nuėjo. Tada jis grįžo, jie pasidalino pinigus. Jie keturi pasidalino po 20 litų. Neprisimena, kieno idėja buvo parduoti fotoaparatą. M. J. skambino A.. Nėra įsitikinusi, kad sakė kam nors, jog fotoaparatas jos, jis sakė, kad jis yra, bet ar sakė, kad jis jos, neprisiminė.

Po kurio laiko grįžo pas L. paimti kompiuterio ir televizoriaus. Atvažiavo trise – ji, Agata ir G.. Paskui atvažiavo M. J. ir L.. Ji nematė, kas išdaužė langą, nes tuo metu stovėjo prie gatvės. Ji su A., G., L. ir M. nuėjo prie stotelės. Į namo vidų lipo G., tai G. padavė jai kompiuterį.

A. patraukė langą, jis pardėjo judėti ir kristi. Jos paskambino M. ir pasakė, kad neišeina įeiti į vidų. M. atvažiavo, klausė, kaip įeiti į namą. A. stipriai patraukė langą, jis krito. M. jį patraukė ir nunešė. Viskas vyko labai garsiai, todėl jie nuėjo prie gatvės, kur stovėjo G. su A.. Kažkas išdaužė langą, jis dužo garsiai, jie norėjo pasišalinti. Ėjo iki stotelės ir kalbėjo, kas lips į vidų. A. sakė, kad nelips. Tada ji su G. sugrįžo atgal. G. įlipo, padavė jai kompiuterį, prisimena, kad dar galvą prasipjovė. G. I. kompiuterį padavė per langą, ji jį įdėjo į rankinę, o rankinę padavė A.. G. išlipo ir jos nuėjo prie stotelės. Nuėjo iki turgaus. Tada M. pasakė, kad reikia išvalyti kompiuterį, atnaujinti parametrus ir tada viską sutvarkė. Tada lygtai J. paskambino, atvažiavo J. su L. ir pridavė tą kompiuterį. Kai jie buvo prie stotelės, L. išvažiavo į policiją, nes ten turėjo kažkokių reikalų. Prie lombardo J. dingo. Tada jos nuėjo į piceriją, suvalgė picą ir nusprendė grįžti į L. namus paimti televizorių, nes buvo piktos, jas apgavo, reikėjo pinigų. Neprisimena, kieno tai buvo idėja. Prie gatvės už namo yra laiptai, I. K. ten laukė E. ir A.. A. ir G. nuėjo prie lango, nežino, kuri iš jų lipo į vidų. I. K. sulaukė A. su E., pasisuko eiti ir kažkuri G. ar A. prabėgo su televizoriumi. Ėjo pasui juos, I. K. šiek tiek padėjo neši televizorių. Vienu metu E. padėjo jį gaudyti, nes televizorius krito. Nuėjo iki turgaus, jis nebedirbo, bet buvo kažkoks skyrius, žmogus paklausė, ar parduoda televizorių, ir jam pardavė už 300 Lt. Pinigus pasidalino. Kai iš L. namų ėmė daiktus, nekilo minties ieškoti I. drabužių, juo labiau, kad net nežinojo, kaip jie atrodo. Teigė, kad dėl savo veiksmų gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutiko.

Apklausta kaip kaltinamoji G. V. teismo posėdyje prisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino, kad ji susitiko su I.ir A.. I. K. pasakė, kad jai reikia pasiimti daiktus iš L.. Nežino, kokie ten daiktai buvo. Nuvyko prie L. namo, niekas neatidarė durų. Tada I. pasakė, pro kur atsidaro langas. Ji su D. V. įlipo į vidų pro langą, paėmė fotoaparatą ir nunešė joms. Tada nuvažiavo prie stoties ir nerado, kam parduoti fotoaparatą. Tada A. su I. kažkam paskambino, grįžo prie Kalvarijų turgaus ir fotoaparatą pardavė. Neprisimena, kas ir už kiek pardavė. Lygtais M. ten buvo. Tada pasidalino pinigus, pavalgė ir išsiskirstė. Neprisiminė, ar I. sakė, kad fotoaparatas jos. Sakė, kad turi būti megztiniai, kelnės ir pan. Langą atidarė G., I. aiškino apie kabliuką ir jį patraukus G. V. atidarė langą. Į vidų įlipo ji ir darius, paėmė tai, kas pakliuvo po ranka. I. su A.sakė kad jeigu ką ras name, atneštų joms, todėl fotoaparatą nunešė joms. Pradžioje jie visi nuėjo prie namo, I. viską paaiškino apie kabliuką, parodė, kada pasakė, kur sėdės ir lauks jų, o jie įlipo pro langą. Pradžioje negalvojo, kad tai blogai, darė, ko paprašė, ir negalvojo. Už fotoaparatą gavo pinigų neprisimena, kiek.

Kitą dieną susitiko, nuėjo prie to paties namo. Kažkas lyg tai nukėlė langą, bet tiksliai neprisimena, kas. Išdaužė langą, nustūmė vazonus, lojo šuo Tada Ieva įlipo pro langą, padavė jai kompiuterį, jį įsidėjo į rankinę. Paskambino draugams, jie atvažiavo, Tada nuėjo parduoti kompiuterio lombarde, bandė atjungti Skype, bet lygtai nepavyko, visko gerai nematė, nes stovėjo nuošaliau. Jos ilgai laukė ant laiptų, bet niekas neatėjo, tada suprato, kad jas apgavo. Jos grįžo paimti televizorių, tai lyg tai buvo Ievos mintis. Per tą sudaužytą langą įlipo I., G. stovėjo šalia, o A. stovėjo prie lango. Padavė A. televizorių, ji bėgo su juo per visą pievą. Nuėjo prie turgaus, kažkoks žmogus nupirko televizorių. Jos pasidalino pinigus, gavo apie 100 litų kiekvienas. Kai paėmė kompiuterį, neprisimena, kas atidarė langą, į vidų lipo I. ir padavė kompiuterį G. V.. Pagarsinus G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 115), ji paaiškino, kad juose viskas nurodyta neteisingai, taip sakė dėl to, kad apklausoje dalyvavo tėvas, kurio ji bijojo, todėl nenorėdama nukentėti nurodė tokias aplinkybes.

Kitą dieną vėl susitiko ji, I. ir A., vėl nuvažiavo prie to namo, kažkas išdaužė viršutinę lango dalį, nuėmė kitą išstumdė vazonus. I. įlipo į vidų, padavė jai kompiuterį. Ji stovėjo šalia, o A. gal šalia kelio stovėjo. Tie vaikinai jau buvo, padėjo išimti langą. Jų buvo daug, gal 6, paskui keli išvažiavo, liko pagrindiniai – lyg tai M., L. ir dar kažkas. M. nuėmė langą ir pardavė kompiuterį. Jis žinojo, kad kompiuteris paimtas iš namo, jis buvo tuo metu kai ėmė kompiuterį. Kas išdaužė langą, negali pasakyti. S ieškiniu sutiko iš dalies, kadangi papuošalai ir auskarai ne jos buvo paimti, tai šioje dalyje nesutiko. Dėl savo elgesio gailėjosi.

Apklaustas kaip kaltinamasis D. V. teismo posėdyje nurodė, kad su jam pareikštu kaltinimu sutinka. Paaiškino, jog susitiko su I., A. ir G., nuvažiavo prie L. namų. I. sakė, kad jai reikia pasiimti daiktus, fotoaparatą, drabužius. L. lygtai nebuvo namuose. Jie norėjo įlipti pro langą, bet nežinojo, kaip. Pradžioje A. su ieva nuėjo atidaryti langą, tada pilnai jį atidarė, apsiėmė fotoaparatą ir išėjo. Jis su G. lipo į vidų, o A. su I. laukė kitoje gatvės pusėje. Pirmą kartą D. V. su G. negalėjo atidaryti lango, paklausė I. su A., kaip tai padaryti. Jos nuėjo, pažiūrėjo, kažkaip patraukė svirtį. Tada jis su G. nuėjo, įlipo, paėmė fotoaparatą ir išlipo. Į namą lipo, nes turėjo paimti drabužius, bet jų nepaėmė, neieškojo, nežino, kokie jie turėjo būti. Fotoaparatas stovėjo ant stalo, kaip suprato, jis buvo ne I.. Iš pradžių manė, kad jis jos. Kad fotoaparatas ne Ievos suprato, kai ėjo jo parduoti į stotį. Nežino, kodėl daiktus reikėjo pasiimti pro langą. Pripažino, kad suprato lipdamas į namą, kad daro neteisingai. Pardavus fotoaparatą, gavo 20 litų. Dėl savo veiksmų gailisi, sutiko su ieškinio dalimi, kuria prašoma atlyginti žalą dėl fotoaparato pagrobimo.

Apklaustas kaip liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius, jie yra jo draugai. Žino, kad byla, dėl vagystės iš buto, nieko nežino dėl tų raktų. Paaiškino, kad tą dieną važiavo pas Liepą paimti daiktų. Agata nuėjo paimti I. daiktų į namus, o jis su I. stovėjo ir laukė. Po to išbėgo L., pradėjo kažką rėkti, jai sakė, kad ji eitų namo. Dėl raktų, tai jie gulėjo netoli durų, L. išbėgo su raktais. Ji grįžo namo, o jie išėjo. Raktai ten ir liko. Teigė, kad neturėjo priežasties juos pasiimti, jų neėmė ir į upę nemetė. Jis laukė lauke, I. stovėjo su juo, o A. buvo namie. L. išbėgo su rankšluosčiu, lyg po dušo, buvo apsiverkusi, ji rėkė kažką panašaus į „padėkite“. Liudytojas bandė ją nuraminti. Agata išėjo kartu su L.. Jie sakė, kad ji eitų į namus, ji nuėjo namo ir užsirakino. Negirdėjo, kad L. būtų grasinę, nematė, ar A. jai užlaužė ranką. Liudytojas nurodė, kad daugiau prie L. namų nėra buvęs, su ta kompanija daugiau niekur nebuvo ir nieko nematė.

Apklaustas kaip įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas Ž. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, su visa jo suma. Nuo 13 metų dukra pradėjo bėgti iš namų, kartais kelioms dienoms, kartais keliems mėnesiams. Vogė iš namų. Šis įvykis turbūt rezultatas tokio gyvenimo. Ji puiki manipuliatorė, bendraudama su žmonėmis, ji išsirenka auką, kuriai seka pasakas, jas seka įtikinamai ir naudojasi žmonėmis. Situacija šiuo metu nepagerėjusi, su dukra praktiškai nebendrauja, jam tai įgriso, jis yra jos priešas, nes yra griežtas. Ji daugiau bendrauja su mama. Įvykių metu dukra periodiškai grįždavo namo, bet kur gyveno, nežino. Mokyklos nelankė. Po to pakeitė į mokyklą su bendrabučius, ten tvarka griežtesnė, tai mokyklą lankė. I. gabi, protinga, kad gerai mokytųsi daug pastangų nereikia, ji daug skaitė. Su L. E. jis yra draugai, tik neprisimena, kaip susipažino. Gal ieškojo I., o gal buvo istorija su banko kortelėmis ir pradėjo su L. bendrauti, kadangi sieja tos pačios bėdos. Kartais jai padėdavo, spyną keitė, stiklą įstatė. Ji skambino ir prašė jo pagalbos, nes žinojo, kad tai susiję su Ieva.

Apklausta kaip įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su reikalavimais dėl auskarų ir raktų, nes ten dukra nedalyvavo. Paaiškino, kad du metus iškentėjo pragarą nuo 2014 m. Dalyvavo ir direktoriai ir policija. Dukra bėgdavo iš namų. Jau metai, kaip ji pasikeitusi, dažniau būna namuose, pasikeitė draugų kompanija. Nors ir bėgdavo iš namų, ji gerai mokėsi. Direktoriai irgi nenorėdavo, kad kreiptųsi į policija, sakydavo, kad viską išsiaiškins, pasiūlys pasikalbėti su psichologu. Viskas prasidėjo nuo 13 metų, šalia yra vaikų namai, pradėjo bendrauti su ne tomis kompanijomis, pasidavė jų įtakai. Mokykloje problemų nebuvo, mokytojai džiaugėsi ja, sakydavo, kad protinga mergaitė. Mokykloje konfliktų nebūdavo. Tartą teko važiuoti ją pasiimti, kai buvo neblaivi, teko mokėti baudą, ji bėgdavo iš namų, bet problemų dėl vagysčių nebūdavo. Bėgti iš namų pradėjo tada, kai dukra jai pasakė, kad motina turi pasirinkti: arba dukra, arba sutuoktinis. Tėvas buvo labai griežtas, apribodavo ją, liepdavo anksti grįžti, draudė bendrauti su kai kuriais draugais. Jau metai kai ji yra išsituokusi su savo sutuoktiniu ir situacija pasikeitė. Vyras kėlė prieš G. ranką, ir koją kėlė, mušė, nes ji atsikalbinėdavo, išsakydavo savo nuomonę, jis jos neklausydavo, norėjo būti viršesnis, kad jo klausytų. Mano, kad vyrui reikėjo eiti pas psichiatrą, nes šeimoje buvo problemų. Šeimoje yra dar 3 vaikai – 18, 13 ir 3 m. Su kitais vaikais problemų nebūdavo. Mažoji būdavo apsirengia ir išeina iš namų, kai grįžta tėvas. Gailisi, kad dirbo, mažai dukrą prižiūrėjo, kad taip gavosi.

Apklausta kaip įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti už fotoaparatą, šiandieną sumokės 126 eurus. Apie sūnų paaiškino, kad mano, jog kaip paauglys jis nebuvo labai užimtas, jie daug dirbo, blogai, kad susidėjo su merginomis, su kuriomis nereikėjo bendrauti. Problemų su vaiku nebuvo, elgėsi vidutiniškai, mokėsi ir gi vidutiniškai. Dabar jis suprato savo klaidą, pergyvena dėl to. Šiuo metu sūnus mokosi statybininkų rengimo centre. Atsiprašė nukentėjusiosios taip pat ir sūnaus vardu, apgailestauja dėl atsitikusio, šeima labai dėl to pergyvena.

VTAS atstovė Gita Jonušienė paaiškino, kad VTA skyrius žino apie šiuos vaikus. 2014 metais buvo gauti duomenys, kad I. K. nelanko mokyklos, apie A. Š. taip pat gauta pranešimų dėl jos elgesio. Dėl D. ir G. buvo gauta pranešimų dėl šeimos problemų, ne dėl vaikų elgesio. Visa kita paaiškino tėvai.

Apklausta kaip nukentėjusioji L. E. teismo posėdyje paaiškino, kad su L. buvo išvažiavusi į kaimą. Kaimynė prižiūrėdavo jos butą, išvesdavo šuniuką, ji parėjusi po darbo rado išdaužtą langą ir jai paskambinusi pranešė. Iš karto grįžo namo, rado išdaužtą langą, kompiuterio, aukso nebuvo. Įtarimų buvo dėl I., kadangi buvo pavogta kortelė. Iš aukso dirbinių dingo auksinė grandinėlė, kuri buvo dar su kainomis. Dėl kortelės, tai atėjusi į darbą pastebėjo, kad nėra kortelės, taip pat pastebėjo, kad Palangoje iš sąskaitos išimti pinigai, kažkur 50 eurų. Dėl Liepos užpuolimo paaiškino, kad L.paskambino ir pasakė, kad ją sumušė. Ji sakė, kad miegojo, atrakino duris ir pamatė A.. Tai nebuvo konfliktinė situacija, dukra pasakojo, kad A. išplėšė raktą, tai vyko prie durų. Dukra raktą išėmė iš durų. Buvo du raktai ir pakabukas, jie dingo. L. E. atbėgo namo, pasižiūrėjo, į teismo medicinos specialistą nusprendė nesikreipti. Manė, kad gal vaikai išaugs, viskas nurims, labai dėkojo I. tėvui, kad įstatė langą. L. E. atsisakė ieškinio, nurodė, kad tėvai jai padarytą žalą kompensavo, dar kažkiek yra skolingas I. tėtis, tačiau ji visiškai atsisako ieškinio. Nukentėjusioji pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, jai išaiškintos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

Apklausta kaip nukentėjusioji L. E. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, jog į teismą pakviesta dėl sumušimo, visko jau neprisimena. Buvo vasara, gal liepos mėnuo, jai pasakė, kad reikia grąžinti daiktus. Atėjo A pas ją į namus. L. tuo metu miegojo, ją pažadino ir pasakė, kad ji grąžintų drabužius. L. įleido A.. Tada Agata du kartus trenkė jai į galvą, į žandą, tiksliai neprisimena, į kur. Ką sakė, neprisimena, gal liepė eiti į tualetą. Į smūgius reagavo baisiai, klausė, už ką. L. išbėgo į kiemą. Raktai gal buvo duryse. Kieme pamatė I.. L. E. buvo sumišusi, stovėjo prie durų, šalia buvo A.. Ji sakė, kad jeigu neatiduos raktų, ją išveš, grasino. Suprato, kad nieko gero nebuvo, jeigu negrąžins raktų. Tai vyko lauke. Kur buvo raktai, kai išbėgo, nepamena. Norėjo grįžti namo ir užsirakinti. Išbėgo namo ir grįžo atgal. Raktai gal buvo duryse, nes norėjo užsirakinti. A. atiminėjo raktus iš rankų fiziškai, ne gražiai. Sakė, kad jeigu neatiduos nukentėjusioji raktų, atvažiuos mašina ir ją išveš, kažką padarys. Buvo labai sumišusi, todėl visko neprisimena. Užsidarė duris ir iš karto paskambino mamai. A. nuėjo, atvažiavo policija, apklausė ją ir viskas. Kai Agata trenkė, jos buvo miegamajame, nukentėjusioji turėjo parodyti, kur tie drabužiai, ji neįvardijo, kokie tie drabužiai. A. trenkė kelis kartus ir liepė eiti į tualetą. Išėjimas į lauką dešinėje pusėje, o tualeto durys kairėje pusėje. Iš streso neprisimena, kaip išbėgo. Tikėjosi, kad kieme pamatys kaimynai. Kieme matė I. ir A.. Kiemą yra vieta, kur nesimato, I. stovėjo ten, ji nieko nedarė, tik žiūrėjo. A. stovėjo šalia. I įsidėmėjo I. ir A., gal buvo ir vaikinas, jo ji neįsidėmėjo.

Galutinai prisiminti raktų atėmimo momento negalėjo. A. traukė raktus iš rankų, suprato, kad nori paimti raktus, ji grasino. Nukentėjusioji norėjo užsirakinti namuose, neduoti A. raktų. Ji sakė I., kad L. nuramintų, o gal sakė apsiramink. I. Stovėjo už A.. Neprisiminė, ar jai dar ką nors darė.

Negali būti, kad A. raktų nepaėmė. Duryse raktų negalėjo būti, nors gal galėjo, nes L. norėjo užsirakinti iš vidaus. Mano, kad jos norėjo ką nors paimti. Raktai buvo reikalingi I.. Gal galėjo užlaužti rankas, bet neatsimena. Po smūgio ant veido liko paraudimas, skaudėjo veidą kelias dienas, negalėjo valgyti, išsižioti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. Š., I. K., G. V. ir D. V. prisipažinimo, kaltinamųjų kaltė padarius kaltinime nurodytus veiksmus yra įrodyta ne tik kaltinamųjų paaiškinimais, kuriuose nurodytos faktinės aplinkybės tarpusavyje iš esmės sutampa, nukentėjusiųjų paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

2014-07-15 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK registruotas L. E. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2014-07-15 nuo 11:00 val. iki 18:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje išdaužtas buto langas ir patekta į vidų, pavogta nešiojamasis kompiuteris 600 Lt vertės, televizorius LG 800 Lt vertės, veidrodinis fotoaparatas Canon 1300 Lt vertės. Turtinė žala 2000 Lt (t. 1, b. l. 12-13).

2014-07-07 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK registruotas L. E. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2014-06-22 nuo 14:30 val. iki 19:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dingo Swedbank bank kortelė, iš kurios nuimta 200 Lt, vėliau paaiškėjo, kad dingo ir aukso dirbiniai, kurių kaina 400 eurų. Bendra žala 600 Lt (t. 1, b. l. 12-13).

2014-06-30 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK registruotas L. E. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2014-06-30 apie 9 val. ryto atėjo I. K. draugė pasiimti I. drabužių. Užėjusi į butą draugė trenkė dukrai į veidą du kartus, tempė už rankos (liko žymės ant dešinės rankos), siūlė eiti į vonią, kad sumuštų dar labiau, bet L. pabėgo iš buto. Ši nepažįstama mergina ištraukė iš rankų raktus ir pasakė, kad gali atvažiuoti kiti draugai, kurie sumuš arba išprievartaus. Kaip paaiškino dukra, nepažįstama mergina buvo atėjusi su I. ir dar kažkokiu nepažįstamu vaikinu (t. 2, b. l. 30).

Iš 2014-06-30 tarnybinio pranešimo patrulio T. P. matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog apie 09-15 val. 2014-06-30 gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos dukrą sumušė nepažįstama mergina. Pranešėja L. E. nurodė, jog jai būnant darbe jos dukrą L. E. sumušė nepažįstama mergina, kuri savavališkai įsibrovė į butą, sumušė ir pavogė raktus. Ant L. E. veido ir rankos matėsi sumušimo žymės (t. 2, b. l. 31).

Iš 2014-07-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į butą patenkama į koridorių, iš kurio einama į virtuvę, kurioje ties dešine siena stovi virtuvės baldai, priešpriešinėje sienoje įėjimas į WC ir vonios kambarį. Virtuvės kairėje sienoje yra įėjimas į kambarį Nr. 1. Jo kairėje nuo įėjimo stovi sofa, dešinėje stalas, už jo televizoriaus staliukas. Kambario priešpriešinėje sienoje yra durys į kambarį Nr. 2. Jo kairėje stovi drabužių džiovykla, už jos stalas, lentynos, ties dešiniąja siena stovi lova. Šioje ienoje yra durys į kambarį Nr. 3, kurio kairėje yra stalas, dešinėje skalbimo mašina, už jos spinta, ties priešpriešine siena didelė lova. Kambario Nr. 1 langas yra išdaužtas. Vonios kambaryje prie durų guli akmuo. Apžiūros metu rasta ir paimta 2 daktiloplokštelės nuo išorinės pusės lango stiklo kambario Nr. 1, du tepiniai biologiniam tyrimui nuo akmens, esančio vonioje (t. 1, b. l. 17-26).

Iš 2014-08-27 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4253)-IS1-4242, matyti, kad du rankos piršto pėdsakai yra I. K. dešinės rankos nykščio (t. 1, b. l. 37-39).

2014-07-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė nešiojamą kompiuterį "Machines" ir pakrovėją Hipno, bei vaizdo įrašą (b. l. 54). Nešiojamas kompiuteris su pakrovėju buvo apžiūrėti surašant 2014-07-20 apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 55-58) ir pagal 2014-08-04 pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai L. E. (t. 1, b. l. 59). Vaizdo įrašas apžiūrėtas surašant 2014-09-30 apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, jog laikas yra 2014-07-15 14:31:38 – 14:40:59, matosi lombardo patalpos, sėdi darbuotojas, įeina trys vaikinai - J. S., M. J. ir trečias nenustatytas bintu perrišta ranka. J. laiko nešiojamą kompiuterį su laidu. Padeda ant prekystalio ir išeina, nenustatytas jaunuolis pastumia prie darbuotojos, kurs jį apžiūri. M. J. grįžta į patalpą, J. S. padeda ant prekystalio pasą, lombardo darbuotojas paduoda žurnalą ir J. S. pasirašo. Nenustatytas jaunuolis paima pinigus iš darbuotojo ir visi išeina iš lombardo. Kitame vaizdo įraše data yra 2014-07-15 14:56:58 – 15:09:10. Matomas gatvės vaizdas. Į lombardą eina A. Š., G. V., I. K. lieka lauke, atsisėda ant laiptų. Išeina A. Š. ir G. V., kalbasi su I., išeina lombardo darbuotojas, kalbasi su merginomis. Agata kažkam skambina, po poros minučių G. paima iš jos telefoną irgi kažkam skambina (t. 1, b. l. 61-69).

M. J. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-07-14 apie pietus jam paskambino jo pažįstama A. ir paprašė padėti priduoti į lombardą fotoaparatą. Ji jam telefonu pasakė, kad tai jos fotoaparatas. Ji taip pat paprašė, kad surastų pilnametį tam kad priduotų daiktus į lombardą. M. pakvietė savo draugą J. S., kuris yra pilnametis. Tuo metu su jais buvo jo draugas E. ir jie visi 3 nuvažiavo į stotį, kur A. pasiūlė susitikti. Susitikimo metu A. buvo su I.. Jie nuėjo į lombardą, bet fotoaparato nepriėmė. Jiems niekas nesakė, kad tas fotoaparatas yra vogtas. Tada jie visi nuvažiavo iki lombardo esančio prie Kalvarijų turgaus. Justas pridavė fotoaparatą, jie gavo 150 Lt. Panelėms atidavė 80 Lt, sau pasiėmė 70 Lt ir išvažiavo. Tuo metu jau buvo ir G., bet M. jos nepažįsta. Kitą dieną, t. y. 2014-07-15 apie pietus M. paskambino I. iš A. telefono ir pasiūlė susitikti. Susitiko M., J., E., G., I. ir A.. I. pasakė, kad reikia jai kažką padėti. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo. I. pasakė, kad ten gyvena jos draugė ir iš ten reikia pasiimti I. daiktus. I. pasibeldė į duris, bet niekas neatidarė. J. su E. prie to namo nėjo, jie kažkur buvo išėję. Jis tiksliai nematė kas nuėmė lango rėmą, tik I. paprašė, kad M. tą rėmą nuneštų toliau. M. paėmė ir nunešė už namo kampo. Bet prasidėjo lietus, jie visi 4 nuėjo iki stotelės, tada I. su G. grįžo prie to namo. M. išgirdo, kad kažkas sudužo. Po poros minučių atbėgo I. su G. ir, kiek atsimena, I. nešėsi nešiojamąjį kompiuterį. M. pagalvojo, kad tai yra I. kompiuteris. Tada ji paprašė, kad kažkas padėtų priduoti tą kompiuterį į lombardą. Jis paskambino J., jis atėjo su E.. Tada M., J. ir E. nuėjo priduoti kompiuterį į lombardą, kur prieš dieną pridavė fotoaparatą. J. pridavė jį už 250 Lt. Panelės laukė jų už kampo, bet vaikinai pasiėmė pinigus ir išvažiavo. Pinigų panelėms nedavė, tik pasidalino tarpusavyje po 60 Lt. Dėl pavogto televizoriaus nieko nežino, vagystėje nedalyvavo, su tomis panelėmis daugiau nebendravo (t. 1, b. l. 127-128). Apklaustas 2015-12-04 M. J. paaiškino, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų. Tuo metu jis nesuprato, kad vykdoma vagystė, kadangi I.jam buvo pasakiusi, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra likę jos daiktai. M. tik padėjo nunešti langą, į vidų lindo G. ir I., jis į butą nelindo. Kai I. paprašė jo padėti priduoti į lombardą iš buto paimtą kompiuterį, kad jis vogtas jis nežinojo, I. sakė, kad tai jos kompiuteris, kad jai reikia pinigų, todėl nori jį priduoti. I. tuo metu buvo pabėgusi iš namų ir tuo metu buvo apsistojusi pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Daugiau kažką papildyti neturi. (t. 2, b. l. 88).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios A. Š. kaltė padarius kaltinime nurodytus veiksmus yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. A. Š. prisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, išskyrus tai, kad ji panaudojusi fizinę ir psichinę prievartą atėmė iš nukentėjusiosios L. E. raktus nuo buto. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ir kaltinime pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. A. Š. patvirtino, kad trenkė L. E. du kartus į veidą, tačiau neigė, kad jai išbėgus į lauką grasino L. E. ją sumušti, jeigu ši neatiduos raktų. Apklausta nukentėjusioji L. E. patvirtino, kad A. Š. trenkė jai du kartus kumščiu į žandą, liepė eiti į tualetą, tačiau L. E. išbėgo į lauką. Lauke A. Š. bandė iš jos atimti raktus, traukė juos jai iš rankos ir grasino, kad jeigu jų neatiduos, ją sumuš. Nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, jog neatsimena, ar jai Agata užlaužė ranką, bet gali būti, kad užlaužė. Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. E. patvirtino, kad A. Š. stvėrė raktus jai iš rankų, nukentėjusioji nenorėjo jų atiduoti, bet A. Š. užlaužė ranką ir juos atėmė (t. 2, b. l. 43). A. Š. ir I. K. teisme nurodė, kad raktus paėmė, ne A. Š., o A. M.. A. M. teismui paneigė, kad jis paėmė raktus. Apklausta kaip įtariamoji 2014-07-18 A. Š. pati nurodė, jog išbėgus L. į kiemą, ji norėjo ją sulaikyti, tačiau pati vos nenugriuvo. L. išbėgo į lauką, A. Š. netyčia griebė už L. rankoje laikytų raktų ir juos stvėrė. Išbėgusi į lauką A. Š. pribėgo prie I. ir A. M. ir visi pabėgo, bėgdama A. Š. pamatė, kad laiko rankoje tuos raktus ir juos išmetė į krūmus (t. 2, b. l. 51). 2015-02-13 apklausta kaip liudytoja I. K. taip pat patvirtino, kad kai jis su A. M. ir A. Š. buvo pas L. E., A. buvo nuėjusi pas L. į namus, o ji su A. M. laukė lauke prie namų. Kai grįžo A., ji parodė I. raktus, kuriuos paėmė iš L. ir pasakė, kad L. pati juos jai davė. Raktų A. iš tikrųjų neišmetė, o laikė juos kelias dienas. Vėliau A. pasakė, kad būdama pas L. ją sumušė (t. 2, b. l. 54-55). Iš liudytoja apklausto L. E. paaiškinimų taip pat matyti, kad po įvykio ant dukros veido, taip pat ant rankos buvo paraudimas. Tai nurodyta ir patrulio T. P. tarnybiniame pranešime, kuris iš karto po įvykio atvyko į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiąja L. E. ir mate paraudimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat nuoseklius nukentėjusiosios L. E. paaiškinimus teismas daro išvadą, kad kaltinime pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t. y. A. Š. trenkė L. E. du kartus į veidą, L. išbėgus iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kiemą, grasino, kad ją sumuš, užlaužė ranką ir atėmė raktus, kurių vertė 34,75 euro. Tačiau vertinant šių faktinių aplinkybių kvalifikaciją pagal BK 180 straipsnį, darytina išvadą, kad ji nėra teisėta. BK 180 straipsnio 1 dalyje atsakomybė yra numatyta už turto grobimą plėšimo būdu, t. y. kai svetimas turtas užvaldomas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuojau pat panaudoti fizinį smurtą. Grobimo dalyku gali būti ne bet koks turtas. Turtas, kaip grobimo dalykas, yra suprantamas siaurai – tai kaltininkui svetimas materialus, kilnojamas daiktas, turintis tam tikrą ekonominę vertę ir kuris pasisavintas iš gamtos arba sukurtas gamybos procese. Turtui, kaip grobimo dalykui, turi būti būdingi 5 požymiai: turto materialumas, kilnojamasis turto pobūdis, ekonominė turto vertė, turto priklausymas kitam asmeniui, daikto atskirtumas nuo gamtinės aplinkos arba žmogaus darbas, įdėtas į daikto sukūrimą. Šiuo atveju kvalifikacijai yra svarbi turto ekonominės vertės savybė, kuri reiškia, kad daiktas turi turėti tam tikrą vertę, kurią galima pamatuoti pinigais. Ši vertė negali būti vien tik asmeninė, ji turi turėti tam tikrą objektyvią galimybę dalyvauti civilinėje apyvartoje. Jeigu daiktas turi vien tik subjektyvią materialinę reikšmę ir neturi jokios net ir pačios mažiausios piniginės vertės rinkoje, jo užvaldymo ir pasisavinimo negalima pavadinti turtiniu nusikaltimu. Pagal ekonominį kriterijų turto požymių taip pat neatitinka įvairūs savarankiškos vertės neturintys daiktai: dokumentai, blankai, antspaudai, štampai, drabužinės numeriukai, raktai ir pan. Pavyzdžiui, rastas pamestas raktas, net ir labai brangus, neturi jokios savarankiškos vertės, nes savarankiškai civilinėje apyvartoje negali dalyvauti. Taip pat jeigu raktas pagrobiamas tikslu vėliau patekti į patalpą ir iš jos pavogti daiktus ar pinigus, tai tokie veiksmai turi rengimosi padaryti vagystę požymių, o jeigu raktas pagrobiamas be ketinimo vėliau padaryti vagystę, o kitais tikslai, pvz. sutrukdyti asmeniui užeiti į patalpas, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip grobimas. Kadangi A. Š. neigia užvaldžiusi L. E. raktus, nėra galimybės išsiaiškinti, kokiu tikslu ji tuos raktis atėmė iš L. E.. Ištyrus kitus byloje esančius įrodymus toks tikslas taip pat nepaaiškėjo, todėl įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, jog dėl to, kad raktas pats savaime neturi savarankiškos ekonominės vertės, tokių A. Š. veiksmų negalima vertinti kaip turto grobimo, t. y. plėšimo. A. Š. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, tačiau BK 13 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikaltimo padarymo metu buvo sukakę 16 metų amžiaus. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. 2014-06-0 buvo sukakę 14 metų. Dėl šių aukščiau išvadintų priežasčių kaltinamoji A. Š. išteisintina dėl kaltinimo padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas vertina, kad byloje ištirti įrodymai, kaltinamųjų A. Š., G. V., D. V. ir I. K. paaiškinimai patvirtina, kad jie veikdami bendrininkų grupe 2014-07-14 įsibrovė į svetimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje pro langą. A. Š. ir I. K. atidarė buto langą., po ko D. V. ir G. V. įlipo pro langą į butą ir paėmė iš jo L. E. priklausantį fotoaparatą Canon, kurio vertė 492,35 eurai, bei perdavė jį A. Š.. Vėliau fotoaparatą pardavė, o gautus pinigus pasidalino. Bylos nagrinėjimo metu A. Š. nurodė, kad ji nelipo į butą, o su I. K. sėdėjo toliau daugiabučio namo kieme ant laiptų ir rūkė, laukė G. ir D., tačiau iš D. V. paaiškinimo matyti, kad jis su G. nežinojo kaip atidaryti langą, todėl A. su I. nuėjo atidaryti langą. Tada jie grįžę pilnai atidarė langą ir įlipo į vidų. Tai, kad tik I. K. žinojo kaip atidaryti langą, patvirtino ir A. su G.. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad I. K. ir A. Š. abi atidarė langą, taigi jos dalyvavo neteisėtai įsibraunant į svetimą patalpą – butą, t. y. realizavo BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymį – įsibrovimą į patalpą, tikslu pagrobti svetimą turtą, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojų veiksmai. Teismas atmeta kaltinamųjų aiškinamus, kad jie į L. E. butą pro langą lipo pasiimti I. K. daiktų – fotoaparato. Kai 2014-06-30 I. K. ir A. Š. atėjo į minėtą butą pas L. E., jos nurodė, kad ėjo paimti Ievos daiktų drabužių, batų, tačiau nieko nebuvo paminėta, kad reikia paimti ir Ievos fotoaparatą. Be to, kiekvienas iš kaltinamųjų nurodo vis skirtingus I. K. daiktus, kurių neva į butą ėjo pasiimti – I. K. teigia, kad tai buvo šortai, žiedas, batai, suknelė, A. Š. teigė, kad tai buvo porą drabužių, G. V. nurodė, kad tai buvo megztiniai, kelnės ir pan., D. V. nežinojo, kokie tai drabužiai turėjo būti, jis taip pat nurodė, jog įlipę į butą jų neieškojo. D. V. taip pat nurodė, kad suprato, jog iš buto ima ne I. fotoaparatą, o ten gyvenančių žmonių fotoaparatą. Taigi, įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad šioje dalyje kaltinamiesiems pareikštas kalinimas pasitvirtino, A. Š., I, K., D. V. ir G. V. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas vertina, kad pasitvirtino ir kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pareikštas A. Š., G. V. ir I. K., dėl 2014-07-15 kompiuterio vagystės įsibraunant į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios metu buvo pagrobtas L. E. priklausantis kompiuteris. Kaltinamųjų paaiškinimais nustatyta, kad A. Š., G. V. ir I. K. minėtą dieną apie 15:00 val. prie namo lango galvojo kaip atidaryti langą, A. Š. stipriai patraukė už lango ir pradėjo kristi jo dalis, kurią M. J., kurio atžvilgiu byla išskirta, nuėmė ir nunešęs toliau padėjo. Tada kažkas iš vaikinų su akmenimi išdaužė kitą stiklo dalį. Į vidų įlipo I. K., kuri paėmė kompiuterį ir jį padavė G. V.. Tai, kad į namo vidų lipo I. K., patvirtino G. V.. Kadangi ir ikiteisminio tyrimo metu G. V. nurodė, jog stiklą išdaužė venas iš Manto draugų, taip pat teisme teismas iš kaltinimo šalina šią aplinkybę, kad šiame epizode stiklą išdaužė I. K.. Užvaldžius kompiuterį M. J. ištrynė iš jo fotonuotraukas, jam nepavyko pašalinti L. E. Skype programos piktogramos, tačiau jie vis tiek kompiuterį pardavė lombarde. Šie veiksmai rodo, kad kaltinamieji suprato, jog kompiuteris nepriklauso I. K., o priklauso asmenims gyvenantiems bute, į kurį kaltinamieji įsibrovė veikdami kaip bendravykdytojai. A. Š. nuėmė dalį lango, t. y. brovėsi į butą, tikslu padaryti vagystę. I. K. įlipo į butą ir paėmė kompiuterį, t.y. įsibrovė ir užvaldė kompiuterį. G. V. paėmė kompiuterį iš I. K., kai ji jį jai perdavė per langą, taigi, ji tiesiogiai dalyvavo užvaldant kompiuterį. Tokiu būdu visos kaltinamosios realizavo BK 178 straipsnio 2 dalies požymius – įsibrovimą ir užvaldymą, todėl jų veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip bendravykdytojų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismas vertina, kad pasitvirtino ir kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2014-07-15 padarytos vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios metu buvo pagrobta televizorius, priklausantis L. E.. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad pagrobus kompiuterį, jį parduoti turėjo M. J. ir J. S.. Jie kompiuterį pardavė, tačiau pasišalino su pinigais ir kaltinamosios negavo jokių pinigų už parduotą kompiuterį. Tada A. Š., G. V. ir I. K. grįžo prie L. E. buto ir I. K. įlipo į butą, paėmė televizorių, kurį padavė A. Š., ji jį paėmė ir nešė, Gerda tuo metu stovėjo šalia, o kai nešė Agata televizorių ėjo iš paskos. Šias aplinkybes patvirtino A. Š. ir G. V.. Kaltinamosios televizorių nunešė į turgų, jį pardavė ir pinigus pasidalino. Teismas remdamasis šiais kaltinamųjų parodymais vertina, kad kaltinamosios pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jos visos trys dalyvavo tiek įsibraunant, tiek užvaldant televizorių, todėl jų veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip bendrininkaujant padaryta vagystė įsibraunant į patalpą, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat remianti kaltinamosios I. K., nukentėjusiosios L. E. parodymais, bei kita bylos medžiaga teismas konstatuoja, kad pasitvirtino ir kaltinimas pareikštas I. K. padarius L. E. priklausančių aukso dirbinių grandinėlės, ir dviejų pakabukų vagystę. Kaltinamoji vagystės metu gyveno pas L. E., taigi teisėtai langėsi bute, iš kur paėmė aukso dirbinius ir juos pasisavino. Aukso dirbinių bendra vertė 115,85 eurai, taigi viršija 3 MGL (112,98 eur), bet neviršija 5 MGL, kas pagal dabar galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją yra nedidelės vertės turtas, todėl I. K. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimų padarymo metu visi kaltinamieji buvo nepilnamečiai, o todėl skiriant bausmę taip pat turi būti atsižvelgta ir į BK XI skyriaus numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

A. Š. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimų padarymo metu buvo neteista (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nusikaltimai padaryti bendrininkaujant, veikiant bendrininkų grupe, kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, žala nukentėjusiajai yra atlyginta, administracine tvarka nebausta, narkologinę įskaitą nėra įrašyta, gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2014-05-02- 2014-05-12, diagnozė kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai, dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, tačiau pagal specialisto išvadą poreikio skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (t. 2, b. l. 129), Kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas), sunkinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi bendrininkavimas padaryta nepilnamečių bendravykdytojų, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus. Skiriant bausmes A. Š. įvertintina tai, kad ji nusikalto būdama neteista, veikų padarymo laikotarpiu jai diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, nustatyta dvi lengvinančio aplinkybės ir nei vienos sunkinančios, mokosi, kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, teisiama už apysunkių nusikaltimų padarymą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.

I. K. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), neteista (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nusikaltimai padaryti bendrininkaujant, veikiant bendrininkų grupe, kaltinamoji charakterizuojama patenkinamai, žala nukentėjusiajai yra atlyginta, administracine tvarka nebausta, narkologinę įskaitą nėra įrašyta, psichiatrijos ligoninėse negydyta. Kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jos atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas), sunkinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi bendrininkavimas padaryta nepilnamečių bendravykdytojų, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus. Skiriant bausmes I. K. įvertintina tai, kad ji nusikalto būdama neteista, nustatyta dvi lengvinančio aplinkybės ir nei vienos sunkinančios, mokosi, kaltinamoji charakterizuojama patenkinamai, teisiama pirmą kartą už apysunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.

G. V. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), neteista (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nusikaltimai padaryti bendrininkaujant, veikiant bendrininkų grupe, kaltinamoji charakterizuojama patenkinamai, žala nukentėjusiajai yra atlyginta, administracine tvarka nebausta, narkologinę įskaitą nėra įrašyta, psichiatrijos ligoninėse negydyta. Kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jos atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas), sunkinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi bendrininkavimas padaryta nepilnamečių bendravykdytojų, kurios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus. Skiriant bausmes G. V. įvertintina tai, kad ji nusikalto būdama neteista, nustatyta dvi lengvinančio aplinkybės ir nei vienos sunkinančios, kaltinamoji charakterizuojama patenkinamai, mokosi, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.

D. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, nusikaltimo padarymo metu buvo ir dabar yra nepilnametis, kaltinamasis mokosi, administracine tvarka nebaustas, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, gailėjosi, atsižvelgiant į tai laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas), sunkinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi bendrininkavimas padaryta nepilnamečių bendravykdytojų, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus.

D. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą būdamas neteistas, nepilnametis, įvertintina tai, kad nebuvo nusikaltimo iniciatorius, charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Įvertinus šias ir visas kitas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, BK 55 straipsnio nuostatomis, bei BK 91 straipsnio 3 dalimi, 93 straipsniu daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti D. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto pagrindu, bei paskiriant jam BK 82 straipsnio numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji L. E. šioje byloje pareiškė 1178 eurų dydžio ieškinį, prašydama atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, t. y. žalą atsiradusią pavogus nukentėjusiajai priklausančius daiktus. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, be to, L. E. atsisakė ieškinio reikalavimų. Jai buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi būti priimtas, o byla šioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios i. K. 427,53 eurų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji bylos nagrinėjimo metu buvo nepilnametė, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būdinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios yra nesuderinamas su jos teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėją asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš I. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-14 fotoaparato vagystė) ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-15 kompiuterio vagystė) ir paskirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-15 televizoriaus vagystė) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, ir 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti A. Š. nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-07-17 8val. 52 min. iki 2014-07-18 11 val. 30 min, t. y. 2 dienas.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jai 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-14 fotoaparato vagystė) ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-15 kompiuterio vagystė) ir paskirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-15 televizoriaus vagystė) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 5 dalies 2 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, o bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti I. K. nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-07-16 14 val. 59 min. iki 2014-07-17 13 val. 45 min, t. y. 1 dieną.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-14 fotoaparato vagystė) ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-15 kompiuterio vagystė) ir paskirti jai 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014-07-15 televizoriaus vagystė) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinti jas iš dalies sudedant t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti G. V. nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą arba darbą.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą D. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu paskirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti L. E. atsisakymą nuo šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo prašoma priteisti 1 178 eurų žalos atlyginimą, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 427,53 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė