Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, moksleivis, teistas:

1) 2017-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. (byla nutraukta vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.)

2) 2019-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. paskirtas 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimas bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: 2019-07-18 apie 16 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su savo motina V. T. metu, tyčia nustūmė pastarąją ant lovos ir abejomis rankomis smaugė kaklo srityje, po ko tyčia 1 (vieną) kartą kaire koja spyrė jai į dešinės rankos žasto sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. T. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas žastuose ir kaklo dešinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas. Jo apklausoje dalyvauja jo gynėjas. Ligų priklausomybės centre nėra gydytas. Psichiatrinėje įskaitoje įrašytas adresu (duomenys neskelbtini) Yra gydytas 4 kartus nuo 12 metų, paskutinį kartą gydėsi 2017 m. ar 2018 m., tiksliai neprisimena. Žino, kad kažkokia diagnozė yra nustatyta, tačiau nežino kaip ji vadinasi. Yra moksleivis, mokosi(duomenys neskelbtini) klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute, kartu su savo mama V. ir sese E. (jai (duomenys neskelbtini) metų) ir močiute I. V.. Įtarimo esmę supranta, prisipažįsta ir labai gailisi. 2019-07-18 apie 16.00 val. tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jai davė pinigų maistui, tačiau nenupirko. Jis kartais badauja, mama juo nesirūpina, neskiria jam dėmesio. Jo mama V. vakar, t.y. 2019-07-18 į butą, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo neblaivi, o jų šeimai labai trūksta pinigų, jis pradėjo jai sakyti, kad jam atiduotų vaiko pinigus, kuriuos Valstybė jam moka. Mama jam atsakė, kad neduos, jis iš pykčio ją nustūmė ant lovos ir abiem rankomis už kaklo ją smaugė, vėliau spyrė jai vieną kartą iš kairės kojos į dešinės rankos žasto sritį. Supratęs savo veiksmų klaidą, nutraukė savo neteisėtus veiksmus prieš savo mamą ir tiesiog namuose išvertė iš vazonų gėles. Dėl savo poelgio labai gailisi, bet jis supyko, kad namuose ir taip nėra maisto, o mama dar girta. Kai mama nedirba, tada ir vartoja alkoholinius gėrimus. (b.l. 51)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu kaltinamasis M. T. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Lieka prie savo parodymų, duotų vasarą. Norėtų dar pridurti, kad mamos jis atsiprašė, su ja susitaikė. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b.l. 54)

N. V. T. 2019-07-18 pareiškimas, kad 2019-07-18 apie 16.00 val., tarp jos - V. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jos sūnaus M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinius smurtinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu: sūnus M. abejomis rankomis sučiupęs ją kaklo srityje, ėmė smaugti, ko pasekoje ėmė dusti ir jautė fizinį skausmą, taip pat vieną kartą iš kairės kojos spyrė jai dešinę ranką. Po smūgio rankon ji taip pat pajautė fizinį skausmą, atsirado mėlynė. (b.l. 1-2)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusi V. T. parodė, kad 2019-07-18 apie 15.30 val. buvo išėjusi į lauką išvesti šunį, taip pat užėjo į parduotuvę apsipirkti. Apie 16.00 val. grįžo namo. Grįžus, prie jos priėjo sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pradėjo jai priekaištauti, o būtent: M. jai sakė, kodėl ji vėl yra išgėrusi, kodėl valkatauja po kiemus, kad gražintų jam jo pinigus. Jam pasakė, kad jai nepriekaištautų ir prie jos nesikabinėtų, neterorizuotų ir leistų jai ramiai leisti laiką. Po šio atsakymo, jos sūnus M. tapo agresyvus, o būtent: rankomis ją nustūmė ant lovos. Ji parvirto ant lovos ant nugaros. T. M. prie jos priėjo, pasilenkė ir abejomis rankomis ėmė ją smaugti kaklo srityje, ko pasekoje jai trūko oro, ėmė dusti, jautė fizinį skausmą, atsirado kraujosrūva. Kiek laiko smaugė neatsimena, tačiau tai galėjo būti ne mažiau kaip dešimt sekundžių. Tada po kurio laiko jos kaklą paleido ir nuo jos atsitraukė. Ji liko sėdėti ant lovos. M. paėjęs šonan, jos ėmė prašyti televizoriaus, jai atsisakius jį atiduoti, jis vieną kartą, iš kairės kojos spyrė jai į dešinę ranką, žasto sritį. Po šio spyrio ji dar kartą pajuto fizinį skausmą, ant rankos atsirado mėlynė. Sekant įvykiams, M. pradėjo daužyti vazonus su gėlėmis, o būtent: minėtą vazoną su gėle paimdavo už gėlės stiebo ir mesdavo ant žemės, ko pasekoje vazonas duždavo, namuose kilo betvarkė, mėtėsi daug šukių bei žemių. Po šių jo veiksmų ji dar labiau išsigando, jautė dvasinius išgyvenimus, buvo labai sunku morališkai, ėmė verkti ir išsigando, kad jos dar labiau nesužalotų. Kadangi ji buvo labai išsigandusi, tyliai sėdėjo ant sofos ir nieko jam nesakė, laukė kol atvažiuos policija. Be to, kai grįžo namo ir tarp jos ir M. kilo dar tik žodinis konfliktas, policiją, prieš išeidama iš namų, iškvietė jos dukra E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2465/2019(01) nurodyta, kad V. T. nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose ir kaklo dešinėje.V. T. nustatytos poodinės kraujosruvos padarytos mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra panašus, todėl tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. V. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu visumoje ir kiekvienas atskirai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. V. T. nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. V. T. nustatyti sužalojimai padaryti galimai 12-36 val. iki apžiūros, kas atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes ir laiką. Trauminių kraujosruvų susidarymo metu visada jaudamas fizinis skausmas. (b.l. 21)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu T. S.. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. vaikinas agresyvus, daužo daiktus. Pranešėja, teigia, kad namuose vaikinas gyvena su mama ir močiute. Galimai nevartoja vaistų, turi psichikos sutrikimų. Pranešėja neprisistatė. Praeidama pro butą išgirdo garsus. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) buto duris jiems atidarė, kaip vėliau nustatyta, nukentėjusioji V. T., kuri papasakojo, kad jos sūnus M. T. reikalavo pinigų „žolei“, o jų negavęs ją smaugė, trenkė ranka vieną kartą per veidą ir į galvos sritį, spyrė į koją. Pranešėja buvo akivaizdžiai neblaivi, nerišliai kalbėjo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Dėl spyrio į koją ji pradėjo aiškinti, kad tai įvyko prieš savaitę, vėliau sakė, kad šiandien taip pat spyrė. GMP paslaugų V. T. atsisakė. Kambaryje matėsi išvartytos gėlės ir sudaužytas vazonas. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, įvykio vietoje buvo sulaikytas M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis paaiškino, kad serga kažkokia psichine liga ir jo negalima erzinti bei nervuoti, nes jis iš karto tampa agresyvus. Taip buvo ir šįsyk. Motina pati, būdama girta, pradėjo jį provokuoti, neleido ilsėtis, vėliau neleido išeiti iš namų pas draugus, todėl jis susierzinęs jai trenkė. Pristatymo metu M. T. elgėsi ramiai. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b.l. 23)

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. 2019 m. spalio 3- lapkričio 15 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė bei surašytas aktas. Kompleksinės teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės išvada:

1. 2. M. T. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas šizotipinis sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

3. M. T. šiuo metu konstatuojamas šizotipinis sutrikimas. Pagal savo psichikos būklę M. T. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

4. su M. T. galima atlikti proceso veiksmus, jis gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę.

5. M. T. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2019-07-18 apie 16.00 val. žodinio konflikto metu sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jai grįžus namo 2019-07-19 apie 16.00 val. kaltinamasis pradėjo jai priekaištauti, po jos atsakymo sūnui nepriekaištauti, kaltinamasis tapo agresyvus ir rankomis nustūmė ant ją lovos. Tada prie jos priėjęs ėmė ją smaugti, ko pasėkoje jai pradėjo trūkti oro, jautė fizinį skausmą. Vėliau, vieną kartą iš kairės kojos spyrė jai į dešinę ranką, žąsto sritį, po šio įvykio nukentėjusioji taip pat jautė fizinį skausmą, atsirado mėlynė (b. l. 2). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2456/2019(1) patvirtinta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinės kraujosruvos žastuose, kaklo dešinėje. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jie galėjo būti padaryti 2019-07-18 dienos aplinkybėmis (b. l. 21)

Įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai, kur jis paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis prisipažino trenkęs motinai (b. l. 23).

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą.

Be to, M. T., smaugdamas savo motiną, spirdamas jai į ranką, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto (spyrimo) galėjo atsirasti mėlynės, tai gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis nors ir nenorėjo sukelti fizinio skausmo, tačiau sąmoningai savo veiksmais leido skausmui kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl laikytina šeimos nare.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. T. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113-115).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė netiesiogine tyčia. Yra jauno amžiaus, teistas (b. l. 98-105), taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikaltimą, administracine tvarka baustas (b. l. 106-108, 109-110), turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu mokosi. Įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitas. Atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti laisvės apribojimą 1 metams. Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. T. skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis bei paskirti įpareigojimai yra proporcingi padarytai veikai. Todėl M. T. skiriama 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, skirtini įpareigojimai: 1) nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose; 2) per 7 mėnesius laikotarpį išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 72² str. skirtinas įpareigojimas per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su paskirtais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas M. T. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 18 d. 16.45 val. iki 2019 m. liepos 19 d. 14.32 val. (b. l. 41-42) išbūtas laikas, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kardomosios priemonės teismui gavus pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo kaltinamajam nebuvo paskirtos, šiuo proceso metu jos neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. a. k. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti įpareigojimą per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę kartu įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti įpareigojimą per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. T. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 18 d. 16.45 val. iki 2019 m. liepos 19 d. 14.32 val. išbūtą laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

I. M. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.