- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1223-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui J. G. dėl tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti atsakovo J. G. tėvystę sūnui A. S.; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą iki jo pilnametystės – 700 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, paskirti sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise R. S.; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo sūnaus gimimo iki ieškinio padavimo – 12 400 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovės ir tėvo pavardės suteikimo vaikui. Prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei išsivežti sūnų A. S. iš Lietuvos ir įpareigoti ieškovę išvykstant į užsienį perduoti sūnų atsakovo globai. Nurodė, jog ekspertizei nustačius tėvystę, ieškovė neleido jam perduoti sūnaus; ieškovė ne tik pati tinkamai neprižiūri vaiko, manipuliuoja, esą itin brangiu jo išlaikymu Airijoje, kai vaikas faktiškai yra Lietuvoje, bet ir piktnaudžiauja savo teisėmis kliudydama jam įgyvendinti tėvo teises, bendrauti su vaiku, juo betarpiškai rūpintis ir auklėti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-07-01 nutartimi netenkino atsakovo J. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo su motina, R. S., motinos gyvenamojoje vietoje. Teismas laikė, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jo neprižiūri bei, kad šalių sūnaus išvykimas su ieškove gyventi į Angliją pažeis nepilnamečio vaiko interesus. Teismas laikė, jog nėra procesinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Nors po ekspertizės išvados, šalys ieškovės reikalavimą nustatyti jų vaikų tėvystę išsprendė taikiai, tačiau bylos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad kitais vaiko klausimais tarp šalių yra ginčas. Atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes bei į tai, kad tarp šalių iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali kilti ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas laikė, jog taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio A. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo nustatytina su ieškove R. S. ieškovės gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-01 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nesivadovavo jo paties nurodytu CK 3.3 str. 1 d. principu; nutarties motyvuojamojoje dalyje neaptariami vaiko interesai ir kaip juos įtakotų buvimas su tėvu ar su motina, pirmumas suteiktas ne prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui, o CPK 12 str. įtvirtintam rungimosi principui; teismas nesivadovavo CPK 376 str. 1 d. įtvirtinta teise užimti aktyvią poziciją ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Apelianto nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas formaliai, nemotyvuotai ignoruojant pačios ieškovės nurodytas, susirūpinimą keliančias aplinkybes, vaiko interesais reikalaujančias detalesnio ištyrimo. Teismas nesiaiškino, kur, su kuo ir kokiomis sąlygomis gyveno vaikas, ieškovei išvykus į Airiją. Nurodo, jog nesuprantama, kokią įtaką teismo sprendimui turėjo aprašomojoje dalyje nurodyti tikrovės neatitinkantys Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teiginiai – jog vaikas tėvo nepažįsta, patenkinus prašymą berniukas patektų į jam svetimą aplinką. Apelianto vertinimu, nutartis naikintina ir todėl, kad teismas pažeidė CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą ir atitinkamą CPK 263 str. 2 d. nuostatą; byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ketinimą išvykti į Angliją. Nurodo, jog laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti dėl aplinkybių, susijusių su vaiko išvežimu į Airiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-01 nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog nutartis pagrįsta ir teisėta; atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Pažymi, jog iki ieškinio pareiškimo teisme ir ekspertizės duomenų paskelbimo, atsakovas neigė esąs A. S. tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsižvelgiant į išdėstytą laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę, kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas formaliai, nemotyvuotai ignoruojant pačios ieškovės nurodytas, susirūpinimą keliančias aplinkybes, vaiko interesais reikalaujančias detalesnio ištyrimo; teismas nesiaiškino, kur, su kuo ir kokiomis sąlygomis gyveno vaikas, ieškovei išvykus į Airiją. Kolegija dar kartą pažymi, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo; laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Visi apelianto argumentai dėl to, kokį išlaikymą realiai vaikas gauna, kokiomis sąlygomis gyvena, kokia yra jo auklė, ar ji turi reikiama kvalifikaciją auklėti ikimokyklinio amžiaus vaikus, ar jos veikla yra legali ir kt., išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje.
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas nesivadovavo jo paties nurodytu CK 3.3 str. 1 d. principu; nutarties motyvuojamojoje dalyje neaptariami vaiko interesai ir kaip juos įtakotų buvimas su tėvu ar su motina, pirmumas suteiktas ne prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui, o CPK 12 str. įtvirtintam rungimosi principui. Pažymėtina, jog būtent vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgtina į tai, jog ieškinys buvo pareikštas ir dėl tėvystės nustatymo, apeliantas iš pradžių neigė esąs A. S. tėvas, vaiku nesirūpino, jo neišlaikė. Teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, jog bendravo su sūnumi tik porą kartų (b.l.31). Todėl apelianto argumentas, jog nesuprantama, kokią įtaką teismo sprendimui turėjo aprašomojoje dalyje nurodyti tikrovės neatitinkantys Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teiginiai – jog vaikas tėvo nepažįsta, patenkinus prašymą berniukas patektų į jam svetimą aplinką, laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Kolegija nesutinka, su atskirojo skundo teiginiu, jog teismas nesivadovavo CPK 376 str. 1 d. įtvirtinta teise užimti aktyvią poziciją ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad teismo vaidmens aktyvumas nereiškia, kad teismas turėtų veikti už byloje dalyvaujančius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes bei į tai, kad tarp šalių iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali kilti ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, laikė, jog taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio A. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo nustatytina su ieškove R. S. ieškovės gyvenamojoje vietoje.
Apelianto vertinimu, nutartis naikintina ir todėl, kad teismas pažeidė CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą ir atitinkamą CPK 263 str. 2 d. nuostatą; byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ketinimą išvykti į Angliją; laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti dėl aplinkybių, susijusių su vaiko išvežimu į Airiją. Kolegija, pirmosios instancijos teismo nurodytą ieškovės išvykimą į Angliją laiko rašymo apsirikimu, todėl šį apelianto argumentą atmeta.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-07-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (atsakovo) J. G. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. G. 14,10 Lt (keturiolika litų, 10 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui