Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-814-211/2009

1.1.7.1.; 1.1.8.1; 1.2.14.3.2.1.; 2.4.2.1.;

2.4.7.; 2.4.8.

2009 m. rugsėjo 4d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D., a.k. (duomenys neskelbtini )ruso, Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, teisto apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo T. D. konfiskuota į valstybės pajamas 400 (keturi šimtai) Lt.

T. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 6 d. apie 0³⁰ val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, išlaužė A. G. gyvenamojo namo duris ir tokiu būdu įsibrovęs į vidų, tamsiame kambaryje suėmė A. G. už drabužių kaklo srityje ir pareikalavo pinigų. Tokiais veiksmais grasindamas pavartoti fizinį smurtą, iš A. G., kuri dėl senatvės buvo bejėgiškos padėties, atėmė keturis šimtus litų ir mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG SGH-X200 su baterijų krovikliu 100 Lt bendros vertės, iš viso plėšimo metu pagrobė jos turto už 500 Lt.

Apeliaciniu skundu bei apeliacinio proceso metu nuteistasis T. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad 2009 m. gegužės 20 d. Molėtų rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskyrė jam dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jis minėto nusikaltimo padarymą prisiėmė sau. Nurodo, kad atsidūrė ne tuo laiku ir ne toje vietoje, negali įrodyti savo nekaltumo. Liudytojo parodymai buvo šmeižtas, liudytojas jam atkeršijo, nes jis liudytoją įdavė policijai, kuris buvo apvogęs savo kaimyną. Prašo teismo atleidimo, prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, nori sukurti savo gyvenimą, turėti vaikų, žmoną, padėti savo tėvams, nes jo motina ir tėvas 2 ir 3 grupės invalidai. Jis turi darbą, kurį gali oficialiai dirbti. Nurodo, kad gali įrodyti, jog gali gyventi sąžiningai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Jis prisiekia, kad neskriaus žmonių, nevogs, gyvens kaip visi normalūs žmonės. Jis supranta, kad anksčiau yra padaręs nusikaltimą, dėl to labai gailisi. Prašo teismo kiek įmanoma sumažinti jam paskirtą bausmę.

N. T. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

N. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

Nors nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad minėto nusikaltimo padarymą jis prisiėmė sau, liudytojo parodymai buvo šmeižtas, liudytojas jam atkeršijo, kolegija laiko visiškai nepagrįstais tokius nuteistojo T. D. apeliacinio skundo argumentus, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis T. D. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. N. T. kaltė yra visiškai įrodyta duomenimis, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 4-8), kratos protokole (b.l. 18-19), 2009-02-12 tarnybiniu pranešime apie SIM kortelių įdėjimą į pagrobtą nukentėjusiosios A. G. telefoną bei naudojimąsi juo (b.l. 16), o taip pat paties nuteistojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais išsamiais parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (b.l. 78-79), parodymų patikrinimo vietoje jo duotais parodymais (b.l. 83-86) ir jo visišku prisipažinimu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu (2009-05-19 teisiamojo posėdžio protokolas, b.l. 129), taip pat liudytojo P. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo (b.l. 49-50), tiek teismo posėdžio (b.l. 128) metu. Nukentėjusioji A. G. teismo posėdžio metu nuteistąjį T. D. atpažino iš jo balso, kūno sudėjimo bei patvirtino, kad nusikaltimo naktį buvo šis žmogus (b.l. 126-127). Be to, 2009 m. vasario 13 d. Molėtų rajono apylinkės teisme sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo nuteistajam T. D. skyrimo klausimą, jis taip pat prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą – plėšimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai T. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. N. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis buvo liudytojo apšmeižtas, nusikaltimo padarymą prisiėmė sau, laikytinos niekuo nepagrįstomis, yra tik paties nuteistojo gynybinė pozicija bei siekis, kad būtų jam sušvelninta pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. D. laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo T. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė nakties metu prieš seną, vienišą moterį, kuri aiškiai buvo bejėgiškos būsenos (BK 60 str. 1 d. 3 p., 6 p.).

Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi bei teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau iš visos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. D. nebuvo nuoširdus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu keitė savo nuomonę, tai prisipažindamas, tai neprisipažindamas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino, todėl, kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis ir prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to gailėjosi, toks nuteistojo T. D. elgesys negali būti laikytinas nuoširdžiu prisipažinimu. Be to, net ir prisipažinęs kaltu ir nuoširdžiai galėdamasis, nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde vėl nurodo aplinkybes, kad jis nekaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, o tik atsirado netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Todėl tokia nuteistojo pozicija bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo manyti, kad jis iš tiesų nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Jam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą visuomenei, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: Paberžės seniūnijos seniūno charakteristikoje T. D. apibūdinamas kaip chuliganiškais veiksmais pasižymintis asmuo (b.l. 63), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, nuteistasis T. D. nusikaltimą padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, todėl akivaizdu, kad jis yra linkęs nusikalti ir ignoruoti visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei įstatymo normas.

Kaip matyti iš nuteistojo T. D. apeliacinio skundo, jis vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad jis nori gyventi sąžiningai, sukurti šeimą, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Nurodo, kad jis turi oficialų darbą, nori padėti tėvams, kurie yra invalidai. Todėl prašo jam sušvelninti bausmę.

Kolegija sprendžia, kad nuteistojo nurodyti argumentai, kad jis turi oficialų darbą, nori padėti savo tėvams invalidams, nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Net ir pasitvirtinus tokioms jo nurodytoms aplinkybėms apie jo tėvų neįgalumą bei oficialaus darbo turėjimą, vien šios nurodytos aplinkybės pačios savaime neduoda pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Kolegijos nuomone, T. D. paskirta bausmė bei jos trukmė nėra per griežta, kadangi jam paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 180 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų).

Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai yra pripažinta nuteistojo T. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe- jo savanaudiškos paskatos . Jis yra nuteistas už veiką, kurios subjektyviąją pusę sudaro ir kaltininko savanaudiškos paskatos, todėl papildomai šios paskatos negali būti įvertintos kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė . Ši aplinkybė nuteistajam T. D. neinkriminuotina, tačiau paskirtoji bausmė jam nešvelnintina dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo, yra galutinė ir neskundžiama.