Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-13 · Byla Nr. Ik-1148-121/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
Ik-1148-121/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1148-121/2012
Proc. Nr. 3-61-3-02235-2011-9Procesinio sprendimo kategoria 38, 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2012 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai S. M., atsakovės atstovui Arūnui Marčiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Administracija) 2011-08-17 sprendimą Nr.V2-8008 atsisakyti mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau - Fondas) R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - Komisija) 2011-09-28 sprendimą Nr. 246(AG-214/05-2011); 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. Al-356 patvirtintas Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5.8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko išlaikymo fondo įstatymo (toliau - VIFĮ) 3 straipsnio nuostatoms ta apimtimi, kuria, siekiant gauti išlaikymą vaikui iš Fondo, pareiškėjui keliamas reikalavimas pateikti pažymą Administracijai apie išskaitas iš skolininko darbovietės, jeigu vykdomasis dokumentas antstolio išsiųstas išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti.

Pareiškėja paaiškina, kad ji 201l m. balandžio 28 d. kreipėsi į Administraciją dėl išmokų skyrimo jos dukters R. A. išlaikymui. Kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus, kurie tuo metu buvo nurodyti Fondo internetiniame tinklalapyje www.socmin.lt. Būtinybė kreiptis į Administraciją buvo sąlygota to, kad Ramintos tėvas R. A. išlaikymo pareigos pilnai nevykdė, o pareiškėja neturėjo pakankamai lėšų dukrai išlaikyti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1548-254/2008 priteisė atsakovui R. A. kas mėnesį mokėti po 550 Lt periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjos teigimu, per visą vykdymo laikotarpį ji niekada negavo pilno vaikui priteisto išlaikymo, nes R. A. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)" priverstinio išieškojimo nevykdė, o dalį lėšų, reikalingų dukters išlaikymui, į savo banko sąskaitą pareiškėja gaudavo asmeniškai iš skolininko R. A., tačiau jų dydis nė karto nesiekė teismo priteistos sumos, perlaidos nebuvo reguliarios, jų dydis neviršydavo 200 litų per mėnesį. Skolininko R. A. įsiskolinimas nepilnametei dukteriai Ramintai pareiškėjos kreipimosi į Administraciją momentu siekė virš 16 000 litų.

Administracija 2011-04-28 pažyma apie dokumentų priėmimą (toliau – Pažyma) papildomai pareikalavo pateikti pažymą iš skolininko R. A. darbovietės apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą už 2011 m. vasario - balandžio mėn. Pareiškėjos teigimu, tokios pažymos ji negalėjo gauti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" atsisakė ją teikti. Pareiškėjos manymu, ji, kaip fizinis asmuo, jokiais legaliais būdais negali įtakoti skolininko darbovietės administracijos (R. A. yra vienas iš bendrovės pagrindinių akcininkų) suteikti jai oficialią informaciją apie išskaitas, atliktas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Teisinės pagalbos pareiškėja kreipėsi į antstolę G. A., tačiau ji informavo, kad skolininko R. A. darbovietė jai taip pat neišdavė reikalingos pažymos.

Apie negalėjimą pateikti reikalaujamą dokumentą pareiškėja informavo Administraciją. Faktą, kad skolininkas neteikia pilno išlaikymo dukrai, pareiškėja patvirtino Fondui pateikta antstolio pažyma. Nežiūrint to, atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėjos manymu, Administracija grubiai pažeidė jos bei jos nepilnametės dukters R. A. valstybės užtikrintą teisę, sureguliuotą VIFĮ, į socialinę apsaugą. Administracijos Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi iš fizinio asmens negali būti reikalaujama to, ko jis jokiais įmanomais būdais negali atlikti.

Valstybės skiriamų lėšų vaikui išlaikyti pagrindus numato VIFĮ. Pareiškėjos manymu, jos atvejis visiškai atitiko VIFĮ prasmę, nes skolininkas neteikė priteisto išlaikymo dukrai. Valstybės skiriamų išmokų mokėjimą administruoja Administracija. Norminiais aktais sureguliuota, kokius dokumentus pareiškėjas, siekdamas gauti išmokas iš valstybės nepilnamečiam vaikui išlaikyti, privalo pateikti Administracijai (Aprašo 5.4, 5.8 p.). Aprašo 5.4 ir 5.8 punktuose numatytos pažymos dubliuoja viena kitą. Pareiškėja remiasi VIFĮ 3 straipsniu ir teigia, jog Fondo reikalavimas pateikti pažymą dar ir iš skolininko darbovietės yra perteklinis, nes toks dokumentas iš esmės pakartoja informaciją, įrašytą antstolio išduotoje pažymoje. Todėl, pareiškėjos manymu, Apraše įtvirtintas reikalavimas pateikti pažymą iš skolininko darbovietės pareiškėją diskriminuoja ir grubiai pažeidžia jos nepilnamečio vaiko teisę gauti valstybės garantuotą išlaikymą ir prieštarauja Fondo paskirčiai. Tokios pažymos reikalavimas yra neišpildoma kliūtis pareiškėjai. Kadangi Aprašas yra norminis teisės aktas, o jis, pareiškėjos įsitikinimu, prieštarauja VIFĮ, tikslinga kreiptis į LVAT dėl jo teisėtumo ištyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2011-09-28 sprendimu Nr. 246 (AG-214/05-2011) konstatavo, kad ji nepateikė Fondo administratoriui Aprašo 5.8 punkte numatytos pažymos iš skolininko darbovietės apie padarytas išskaitas ir būtent tuo pagrindu pareiškėjos skundą atmetė. Komisija taip pat įžvelgė norminio teisės akto prieštaravimą įstatymui ir konstatavo, kad negali vertinti, ar pagrįstai Apraše įtvirtintas reikalavimas pateikti atitinkamus dokumentus, nes tokia teisė suteikta tik LVAT (b.l.1-3, 10-11).

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo nuožiūra išspręsti Aprašo teisėtumo klausimą.

Atsakovė, remdamasi VIFĮ 3 str. 2 dalimi, 4 straipsniu, Aprašo 5 punktu, paaiškina, kad pareiškėja su kitais dokumentais pateikė antstolės G. A. 2011 m. balandžio 27 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pastaba, kad „Vykdomasis dokumentas Nr. 2-1548-254 2008-03-21 d. išsiųstas į R. A. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)", į/k (duomenys neskelbtini)". Aprašo 5.8. punkte numatytas reikalavimas pateikti „skolininko darbovietės, mokymo įstaigos, socialinio draudimo įstaigos ar kito pajamas skolininkui išmokančio asmens išieškotojui išduotą pažymą apie padarytas išskaitas, jeigu vykdomasis dokumentas yra antstolio išsiųstas išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti". Atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktus dokumentus, Administracija pareiškėjai išdavė Pažymą, kurioje nurodė, kad sprendimas dėl išmokos iš Fondo mokėjimo negali būti priimtas, kadangi pareiškėja nepateikė visų reikiamų dokumentų, todėl prašoma pateikti pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą iš darbovietės už 2011 m. vasario - balandžio mėn. Vadovaudamasis Aprašo 8 punktu, kadangi pažyma iš skolininko darbovietės nebuvo pateikta, Administracijos direktorius priėmė Sprendimą. Vadovaujantis VIFĮ 10 straipsniu bei Administracijos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. Al-355 (toliau - Nuostatai), 14.4. punktu, Administracija pasinaudojo ir savo teise teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti iš įmonių nemokamai pateikti informaciją ir dokumentus, kurių reikia Administracijos funkcijoms, susijusioms su Fondo administravimu, vykdyti. Administracija 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)" raštu „Dėl informacijos pateikimo" Nr. (Vl-1361/2011)D2-17241, kuriuo buvo prašoma minėtos įmonės pateikti informaciją apie tai, kokio dydžio išskaitos buvo vykdomos iš R. A. darbo užmokesčio, kada buvo atlikti pinigų pervedimai išieškotojai S. M., kas buvo nurodoma mokėjimo pavedimų paskirtyje, pervedant pinigus išieškotojai. Administracija jokio atsakymo į šį paklausimą taip pat negavo. Administracijos Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis pareiškėjos pateiktais dokumentais bei galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir teisiškai pagrįstas.

Vadovaudamasi Nuostatų 1, 2, 9, 10 punktais, atsakovė teigia, kad Administracija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl negali pažeisti teisės aktų normų ir daryti teisės aktams prieštaraujančių išimčių. Net ir nustačius teisinio reglamentavimo netobulumų, Administracija privalo laikytis teisės aktų ir gali tik teikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

Komisija 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. 246 (AG-214/05-2011) padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiama institucija pagrįstai, remdamasi Aprašo 8 punktu, atsisakė mokėti išmokas pareiškėjos dukters išlaikymui ir kad neturi teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą Administracijos sprendimą bei įpareigoti skundžiamą instituciją išmokėti išmokas iš Fondo (b.l.21-24).

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus bei argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog ir iki šiol niekas nepasikeitė - R. A. lėšų dukters išlaikymui nemoka. Antstolė jai išdavė pilnesnę pažymą apie įsiskolinimą, bet Fondo administracija ją atsisakė priimti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, paaiškino, jog jiems pakako formalaus pagrindo priimti sprendimą nemokėti išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijoje 2011 m. balandžio 28 d. gautas pareiškėjos prašymas išmokai iš Fondo jos dukters išlaikymui gauti, skolininku nurodant R. A. (Komisijos byla Nr. AG-214/05-2011 (toliau-„ten pat“), b.l.12-13).

Kartu su 2011-04-28 prašymu S. M. pateikė antstolės G. A. 2011-04-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, jog 2011 m. sausio ir kovo mėn. išlaikymas nebuvo mokėtas, 2011 m. vasario 14 d. išieškota 400 Lt suma. Nurodyta, kad vykdomasis dokumentas Nr. 2-1548-254/2008-03-21 išsiųstas į R. A. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)" (ten pat, b.l.14).

Pareiškėja 2011 m. balandžio 28 d. pasirašytinai supažindinta su Administracijos pažyma apie dokumentų priėmimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji, be kita ko, informuota, kad sprendimas dėl išmokos iš Fondo negali būti priimtas, nes nepateikti visi reikiami dokumentai, ir paprašyta papildomai pateikti pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą iš darbovietės už 2011 m. vasario - balandžio mėn. ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos. Nurodė, jog nepateikus trūkstamų dokumentų nustatytu laiku, Administracija priims sprendimą dėl atsisakymo mokėti išmoką iš Fondo (ten pat, b.l. 15-16).

Administracija 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr. (Vl-1361/2011)D2-17241 „Dėl informacijos pateikimo" kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)", prašydama pateikti informaciją apie tai, kokio dydžio išskaitos buvo vykdomos iš R. A. darbo užmokesčio nuo 2011 m. balandžio 1 d., kada buvo atlikti pinigų pervedimai išieškotojai ir kas nurodoma mokėjimo pavedimų paskirtyje, pervedant pinigus išieškotojai (ten pat, b.l.17).

Administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. V2-8008, kuriuo nuspręsta atsisakyti mokėti R. A. išmoką iš Fondo, nes per vieną mėnesį nuo pranešimo dėl trūkstamų dokumentų pateikimo gavimo dienos nebuvo pateikti papildomi dokumentai (ten pat, b.l.18).

Pareiškėja 2011-09-15 padavė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Administracijos 2011-08-17 sprendimą Nr. V2-8008, kuriuo atsisakyta mokėti R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išmoką iš Fondo ir įpareigoti Administraciją mokėti įstatymo nustatytas išmokas nuo kreipimosi į Fondą dienos (ten pat, b.l.1-2).

Komisija 2011-09-28 priėmė sprendimą Nr. 246(AG-214/05-2011), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė. Komisija nustatė, kad pareiškėja pateikė Administracijai antstolio pažymą apie tai, koks 2011 m. sausio-kovo mėn. buvo mokėtas išlaikymas, ir kurioje nurodyta, kad antstolis vykdomąjį dokumentą išsiuntė skolininko darbovietei. Tokiu atveju, pagal Aprašo 5.8 punktą, kreipiantis į Administraciją, turėjo būti pateikta skolininko darbovietės išieškotojui išduota pažyma apie padarytas išskaitas. Tokios pažymos pareiškėja Administracijai nepateikė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad skundžiama institucija pagrįstai, remdamasi Aprašo 8 punktu, atsisakė mokėti išmokas pareiškėjos dukters išlaikymui ir Komisija neturi teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą Administracijos sprendimą bei įpareigoti skundžiamą instituciją išmokėti išmokas iš Fondo. Dėl pareiškėjos skunde argumentų, kad Apraše įtvirtintas reikalavimas pateikti pažymą iš skolininko darbovietės diskriminuoja ją, grubiai pažeidžia vaiko teises ir prieštarauja įstatymo paskirčiai, Komisija pasisakė, kad Aprašas yra norminis teisės aktas, o pagal ABTĮ 20 str. 1 d. 3 punktą LVAT yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Tad Komisijai nepriskirta vertinti, ar pagrįstai Apraše įtvirtintas reikalavimas pateikti atitinkamus dokumentus, o jų nepateikus, Administracijos pareiga atsisakyti mokėti išmokas iš Fondo (ten pat, b.l.21-24).

Dėl pašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. Al-356 patvirtinto Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo 5.8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio nuostatoms pagrįstumo.

Pareiškėja, be kita ko, pašo kreiptis į LVAT ištirti, ar Aprašo 5.8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio nuostatoms ta apimtimi, kuria, siekiant gauti išlaikymą vaikui iš Fondo, pareiškėjui keliamas reikalavimas pateikti pažymą Administracijai apie išskaitas iš skolininko darbovietės, jeigu vykdomasis dokumentas antstolio išsiųstas išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti. Pareiškėja mano, jog Aprašo 5.4 ir 5.8 punktuose numatytos pažymos dubliuoja viena kitą. Pareiškėja remiasi VIFĮ 3 straipsniu ir teigia, jog Fondo reikalavimas pateikti pažymą dar ir iš skolininko darbovietės yra perteklinis, nes toks dokumentas iš esmės pakartoja informaciją, įrašytą antstolio išduotoje pažymoje.

2006 m. gruodžio 19 d. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį, o 3 str. 2 dalyje - kad į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. <...>. VIFĮ 3 str. 3 dalyje nustatyta, jog antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo.

Šių teisės normų analizė leidžia kolegijai daryti išvadą, jog pareiškėja kelia Aprašo 5.8 punkto atitikimo VIFĮ 3 str. 3 daliai problemą.

Kokie Fondo administratoriui turi būti pateikti dokumentai, nurodyta VIFĮ 4 str. 1 dalyje (Pareiškėjas, turintis teisę kreiptis į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų, Fondo administratoriui pateikia dokumentus, nustatytus kreipimosi į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų tvarkos apraše). Taigi, būtent VIFĮ 4 str. 1 dalis nukreipia į Aprašą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo 5 punkte (2010-08-18 įsakymo Nr. A1-386 redakcija) nustatyta, kad dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėjas turi kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją tada, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Kreipdamasis jis turi pateikti šiuos dokumentus: 5.1. nustatytos formos prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (priedas); 5.2. pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 5.3. (2008-03-26 įsakymo Nr. A1-90 redakcija) seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; 5.3¹. (2008-03-26 įsakymo Nr. A1-90 redakcija) seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; 5.4. antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo); 5.5. vaiko gimimo liudijimą; 5.6. (2008-03-26 įsakymo Nr. A1-90 redakcija) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tuo atveju, jeigu kreipiamasi dėl vyresnio nei 18 metų nedarbingo asmens, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas)); 5.7. (2008-03-26 įsakymo Nr. A1-90 redakcija) teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, arba savivaldybės valdybos (mero) sprendimą (potvarkį) dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju) (jeigu pareiškėjas yra vaiko globėjas (rūpintojas)); 5.8 (2011-02-09 įsakymo Nr. A1-73 redakcija) skolininko darbovietės, mokymo įstaigos, socialinio draudimo įstaigos ar kito pajamas skolininkui išmokančio asmens išieškotojui išduotą pažymą apie padarytas išskaitas (jeigu vykdomasis dokumentas yra antstolio išsiųstas išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti).

Aprašo 5 punkte duotas pateiktinų dokumentų sąrašas nereiškia, kad kiekvienu atveju kiekvienas pareiškėjas privalo pateikti visus 5-jame punkte išvardintus dokumentus, nes pateiktinų dokumentų kiekį suponuoja (inter alia riboja) kiekvienas konkretus atvejis. VIFĮ 3 str. 3 dalį bei 4 str. 1 dalį vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas nustatė, jog tikslu priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo, be dokumento numatyto, VIFĮ 3 str. 3 dalyje (antstolio pažymos, patvirtinančios, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo), gali būti pateikiami ir kiti dokumentai. Trečia, vertinant formaliai, Aprašo 5.4 ir 5.8 punktuose minimos pažymos yra skirtingų institucijų (asmenų) išduodamos pažymos.

Įvertinus pasakytą, kolegija sprendžia, jog Aprašo 5.8 punktas pats savaime neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, tad pagrindo kreiptis į LVAT nėra.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

2006 m. gruodžio 19 d. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 1 str. 1 dalimi nustatyta šio įstatymo paskirtis –užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą (1) ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą (2). Kolegijos nuomone, būtent šių uždavinių tinkamas vykdymas turėtų lemti Fondo veiklos prioritetus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtintų Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Administracija yra įstaiga prie ministerijos, administruojanti Vaikų išlaikymo fondo lėšas. Taigi, Fondo administracija yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklą reglamentuoja ir Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), sudarantis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Fondo administracija, veikdama pagal savo kompetenciją, privalo vadovautis ir viešojo administravimo principais inter alia objektyvumo, proporcingumo, tarnybinės pagalbos, „vieno langelio“ principais (VAĮ 3 str., 2009-06-11 įstatymo Nr. XI-283, 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija).

Atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė formaliai pasirėmusi Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo 8 punkte (2008-03-26 įsakymo Nr. A1-90, 2010-08-18 įsakymo Nr. A1-386 redakcija) numatyta teise priimti sprendimą dėl atsisakymo mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, jeigu pateikti ne visi reikalauti dokumentai. Atsakovė, tinkamai vykdydama įstatymu jai nustatytą pareigą užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, vadovaudamasi viešojo administravimo principais, įvertinusi konkrečias aplinkybes (pareiškėja nepajėgi savo jėgomis išreikalauti Administracijos prašytos pažymos; jos nesugebėjo gauti netgi teismo antstolis ir pati Administracija; skolininkas yra (pareiškėjos teigimu) įmonės, kurioje jis dirba, vienas iš savininkų (akcininkų)), privalėjo pasinaudoti visomis jai suteiktomis galiomis, o būtent VIFĮ 10 str. 1 punkte nustatyta Fondo administratoriaus teise teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti iš įmonių, institucijų, įstaigų ir organizacijų nemokamai pateikti informaciją, reikalingą Fondo administratoriaus funkcijoms atlikti. Kaip matyti, subjektų, iš kurių Fondas gali pareikalauti papildomos informacijos, sąrašas beveik neribojamas jų teisiniu statusu. Analogiška Fondo administracijos teisė numatyta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 patvirtintuose Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 14.2 punkte. Nuostatų 9 punkte (2010-12-06 įsakymo Nr. A1-575 redakcija) nustatyta, kad vienas iš svarbiausių Administracijos veiklos tikslų yra vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus, dėl kurių kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondą, ir skolininkus tvarkymą (9.2 p.). Kolegijos nuomone, ši pareiga taip pat reiškia ir Fondo administracijos pareigą pačiai surinkti visus teisingus (būtinus) duomenis apie skolininką, jei to dėl objektyvių priežasčių, kaip yra šiuo atveju, negali padaryti pats pareiškėjas. Šias teismo nurodytas S. M. prašymo nagrinėjimo spragas atsakovė turėtų ištaisyti iš naujo nagrinėdama prašymą.

Įvertinusi išdėstytą, kolegija sprendžia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas, kaip viešojo administravimo aktas, neatitinka šiame teismo sprendime išanalizuotų teisės aktų reikalavimų, o Komisijos sprendimas priimtas neteisingai aiškinus teisės aktus, todėl abu turi būti panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjos S. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-08-17 sprendimą Nr.V2-8008 atsisakyti mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-09-28 sprendimą Nr. 246(AG-214/05-2011).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėErnestas SpruogisNijolė Žalnieriūnienė