Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo B. R., gim. (duomenys neskelbtini), išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. buvo kaltinama, tačiau išteisinta pagal BK 155 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. liepos 23 d. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui rašytame pareiškime nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) gyvena O. A., antros grupės invalidas, su protine negalia“, tyčia viešai įžeidė A. O..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisiškai nemotyvuotas, neargumentuotas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstyti motyvai niekuo nepagrįsti, neteisingai pritaikytas BPK 303 str. 5 d. 1 p., kadangi, nukentėjusiojo nuomone, B. R. yra nusikaltusi ir tai įrodyta. A. O. teigia, kad B. R. savo neteisėtais veiksmais jam padarė moralinę žalą (CK 6.250 str.). Nukentėjusysis A. O. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-15 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, iškelti B. R. baudžiamąją bylą pagal BK 155 str. 1 d., apylinkės teisme 2010-03-15 išnagrinėtą baudžiamąją bylą išnagrinėti apygardos teisme (BPK 311 str. 2 d.).

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir B. R. pagal BK 155 str. 1 d. išteisino pagrįstai.

Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Taigi įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti.

Nukentėjusysis A. O. įžeidimu (BK 155 str. 1 d.) laiko tai, kad B. R. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui rašytame pareiškime nurodė, jog A. O. yra antros grupės invalidas su protine negalia.

Išteisintoji B. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kreipėsi į priešgaisrinę tarnybą, nes dėl A. O. padarytos netvarkos, dėl kurios gyvenamosiose patalpose atsirado daugybė tarakonų, nebegalėjo gyventi. A. O. yra išteisintosios kaimynas, ir ne tik ji, bet ir kiti kaimynai žinojo, jog A. O. serga, yra invalidas. Išteisintoji ir kiti kaimynai norėjo tik, kad būtų tvarka, A. O. įžeisti nenorėjo (b. l. 84).

Nukentėjusysis A. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad duomenys dėl jo ligos ir neįgalumo yra teisingi, tačiau, jo teigimu, B. R. tyčia šiuos duomenis pateikė asmenims, kurie apie tai sužinoti neturėjo teisės. Nukentėjusysis parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų serga paranoidine šizofrenija, nustatytas darbingumo lygis 35 proc., tačiau pas gydytojus nesigydo, globėjo neturi ir, jo nuomone, jam pagalbos nereikia (b. l. 84–85).

Išteisintosios parodymai, jog apie A. O. ligą žinojo ne tik ji, bet ir kiti kaimynai, bylos duomenimis nepaneigti. Nukentėjusysis pats patvirtino, kad serga, tačiau nesigydo.

Iš Tauragės priešgaisrinės tarnybos viršininkui rašyto pareiškimo matyti, kad ne tik B. R., bet ir kiti (duomenys neskelbtini) namų gyventojai pareiškime nurodė, kad A. O., gyvenantis (duomenys neskelbtini), antrosios grupės invalidas su protine negalia, iš sąvartyno prinešė į savo butą įvairių senienų, o su jomis ir tarakonų, nuodingų ir degių medžiagų, iš buto sklinda nemalonus kvapas, todėl prašė pagalbos A. O. sutramdyti, įsakyti jam išsivalyti butą ir kiemą (b. l. 4).

Tokio pareiškimo turinys neatitinka užgaulaus kito žmogaus pažeminimo raštu požymio ir negali būti siejamas su įžeidimu, kuriuo būtų buvę neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę. Tiek išteisintoji, tiek ir kiti kaimynai rašydami pareiškimą Tauragės priešgaisrinės tarnybos viršininkui tikėjosi sulaukti pagalbos. Pareiškime nurodant apie O. O. invalidumą užgauliai pažeminti žmogų, tai konstatuojama BK 155 straipsnio 1 dalyje, siekiama nebuvo. Išteisintoji jokių užgauliai žeminančių nukentėjusįjį veiksmų neatliko ir kreipdamasi į oficialią įstaigą tyčia nederama forma informacijos apie A. O. sveikatos būklę nepaskleidė. Pareiškime nurodyti duomenys apie A. O. sveikatos būklę atitinka tikrovę, yra patvirtinti byloje surinktais įrodymais, kaip viešas įžeidimas turint tikslą sumenkinti nukentėjusįjį negali būti traktuojamas.

Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad A. O. yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) centro psichiatrinę įskaitą, nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (b. l. 75). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 1986-06-04 Klaipėdos psichiatrinė tarprajoninė medicininė darbingumo ekspertizės komisija pirminio darbingumo vertinimo metu dėl bendro susirgimo, diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma, nepertraukiama eiga, paranoidinis defektas, A. O. nustatė II invalidumo grupę, kuri buvo pratęsiama kiekvienais metais, o 2006-10-03 nustatyta II invalidumo grupė, kuri prilyginta trisdešimt penkiems procentams darbingumo lygio neterminuotam laikui (b. l. 77–79, 81). Apie asmens neįgalumo, darbingumo lygius paprastai yra pažymima ir Neįgaliojo pažymėjime, kuris išduodamas neįgaliam asmeniui ir yra viešo naudojimo, nes pateiktinas patvirtinant neįgaliojo teisę naudotis atitinkamomis įstatymų suteiktomis lengvatomis (pavyzdžiui, už teisę važiuoti visuomeniniu transportu mokėti pigiau ir pasinaudojimo kitokiomis lengvatomis atvejais).

Įrodymų visuma patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nes apylinkės teismo nuosprendžio išvada, kad išteisintoji B. R. veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų BK 155 straipsnio 1 dalyje, nepadarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.