Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-512-277/2013 pagal kreditorės D. Š. skundą dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, termino atnaujinimo skundui paduoti civilinėje byloje Nr. B2-187-227/2013.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto priimtų nutarimų pagrįstumo, termino apskųsti šiuos nutarimus atnaujinimo taikymo, kreditorių susirinkimo sušaukimo.

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Kardera“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti N. M..

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. B2-2311-153/2011 pagal ieškovo E. B. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kardera“ perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Kardera“ kreditorių sąrašą bendrai 186 815,22 Lt sumai, dėl kurios dydžio ginčų nėra.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „Kardera“ bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, likviduojant UAB „Kardera“ tenkinti patikslintus kreditorių reikalavimus 191 567, 75 Lt sumai.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė ieškovės D. Š. ieškinį atsakovams UAB „Borgalita“, BUAB „Kardera“, trečiajam asmeniui A. V., išvadą teikiančioms institucijoms Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valsybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės, neturtinės žalos priteisimo, tenkinti iš dalies, nutraukti tarp BUAB „Kardera“ ir D. Š. sudarytą 2002 m. gegužės 27 d. „Borga“ stogo dangos Polyester P30 „Colorcat“ pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą UAB „Kardera“ pasiimti savo lėšomis iš D. Š. namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), demontuotą stogo dangą per 10 dienų nuo ieškovės pranešimo apie galimybę pasiimti stogo dangą bei grąžinti D. Š. pagal sutartį sumokėtą 27 700 Lt sumą, priteisti iš BUAB „Kardera“ 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 90 Lt žyminio mokesčio, 1 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. Š., priteisti iš BUAB „Kardera“ 5 000 Lt išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą UAB “Borgalita” naudai, priteisti iš D. Š. 2 536 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB “Borgalita” naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti, patvirtinti D. Š. 56 140 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“, patvirtinti UAB “Borgalita” 5 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį iš dalies pakeisti, priteistą D. Š. iš BUAB „Kardera“ 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 34 950 Lt, patvirtintą D. Š. 56 140 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“ padidinti iki 66 090 Lt, priteisti iš BUAB „Kardera“ UAB „Borgalita“ 2 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, patvirtintą UAB „Borgalita“ 5 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“ padidinti iki 7 700 Lt, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorės D. Š. 66 090 Lt kreditorinį reikalavimą, kreditoriaus UAB „Borgalita“ – 10 400 Lt kreditorinį reikalavimą, leisti bankrutavusios UAB „Kardera“ administratoriui skirstyti ir išmokėti lėšas bankrutavusios UAB „Kardera“ kreditoriams.

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad bankrutavusios UAB Kardera“ veikla pasibaigė dėl bankroto, liko nepatenkinta bendra 284 212,94 Lt kreditorių finansinių reikalavimų suma. Teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs.

Kreditorė D. Š. 2013 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo paduoti (jei jis praleistas); 2) panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimus; 3) sušaukti BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimą, kuriame apsvarstyti klausimus dėl BUAB „Kardera“ administratorės N. M. ir BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto netinkamo darbo vykdant BUAB „Kardera“ bankroto procedūras.

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė kreditorės D. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų paduoti atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro teisinio reglamentavimo ir įrodymų vertinimo klausimai sprendžiant, ar buvo praleistas terminas pateikiant skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Kreditorė D. Š. 2013 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimus, kuriais patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d., patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nutarta įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį su BUAB „Kardera“ administratore patvirtintos sąmatos sumai, parduoti įmonės turtą; 2) panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimus, kuriais patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d., patvirtinta debitorinių reikalavimų pardavimo tvarka ir nurašytas debitorinis reikalavimas į nuostolius, nutarta suteikti papildomai lėšų archyvo tvarkymui ir advokato paslaugų apmokėjimui; 3) panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2013 m. sausio 4 d. nutarimus, kuriais patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., patvirtintas BUAB „Kardera“ likvidavimo balansas ir likvidavimo aktas, administratorė įgaliota kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos; 4) sušaukti BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimą, kuriame pavesti kreditoriams apsvarstyti klausimus dėl BUAB „Kardera“ administratorės N. M. ir BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto netinkamo darbo, vykdant BUAB „Kardera“ bankroto procedūras; 5) atnaujinti terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo paduoti.

Kreditorė nurodė, kad ji nebuvo informuota apie skundžiamus nutarimus, apie juos sužinojo tik 2013 m. sausio 30 d., todėl termino juos apskųsti nepraleido. Kadangi BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto reglamento 3.9 punkte nustatyta, kad kreditorių komitetas privalo apie priimtus nutarimus informuoti visus kreditorius, ji tikėjosi, kad bus informuota apie komiteto priimtus nutarimus. Kreditorė pažymėjo, kad teismas turi atnaujinti praleistą terminą užtikrindamas viešą interesą, nes skundžiami nutarimai priimti kreditorių komiteto nariams balsuojant nesąžiningai arba neišmanant tikrosios bankrutuojančios įmonės padėties, neįvertinus kreditorių interesų, o kartu ir nesuvokiant įmonės bankroto proceso pagrindinės paskirties - kiek įmanoma daugiau, jei negalima atkurti įmonės mokumo, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodė, kad priimti nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teigė, kad dėl susidariusios padėties vykdant įmonės bankroto procedūras sušauktinas įmonės kreditorių susirinkimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė atmesti kreditorės D. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų, sušaukimo BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimo apsvarstymui klausimų dėl BUAB „Kardera“ administratorės N. M. ir BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto netinkamo darbo, vykdant BUAB „Kardera“ bankroto procedūras, paduoti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių komiteto nutarimus, o nustatytas 14 dienų terminas skundui paduoti siejamas su sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie ginčijamo nutarimo priėmimą. Teismas, įvertinęs tai, jog kreditorė skundžia kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 22 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimus, konstatavo, kad praleistas terminas skundui paduoti, termino pradžią siejant su nutarimų priėmimu.

Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr.2-494-227/2012 pareiškėja teikė analogišką skundą ir jame analogiškai nurodė, jog apie priimtus skandžiamus nutarimus sužinojo 2013 m. sausio 30 d. Šioje civilinėje byloje teismas padarė išvadą, kad ji ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 23 d. sužinojo apie tai, jog ji yra BUAB „Kardera“ kreditorė ir todėl savalaikiai galėjo sužinoti apie priimtus kreditorių komiteto nutarimus, tuo tarpu skundą pateikė 2013 m. vasario 19 d.

Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-187-227/2013 Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu pripažino BUAB „Kardera“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

Teismas pažymėjo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-494-227/2012 išsprendė pareiškėjos D. Š. prašymą atnaujinti terminą analogiškam skundui paduoti ir 2013 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą atmetė. Šioje byloje pareiškėja skunde nurodė priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą, kurios analogiškos nurodytoms skunde civilinėje byloje Nr.2-494-227/2013.

Teismas konstatavo, kad kreditorė nenurodė naujų aplinkybių, sutrukdžiusių jai laiku paduoti skundą, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė D. Š. prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir atskirąjį skundą perduoti nagrinėti UAB „Kardera" bankroto byloje iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundą turėjo nagrinėti BUAB „Kardera“ bankroto byloje, kurioje ir buvo pateiktas skundas ir kurioje yra visi reikalingi skundui išnagrinėti įrodymai. Kreditorės 2013 m. vasario 17 d. pateiktas skundas turėjo būti nagrinėjamas kartu su šiuo patikslintu skundu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė kreditorės teisę apskusti bankroto byloje kreditorių komiteto nutarimus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

2. Panevėžio apygardos teismo nutartis yra iš esmės nemotyvuota, nes remiasi nepagrįstomis arba neteisėtomis aplinkybėmis.

3. Panevėžio apygardos teismas pažeidė kreditorės teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ir įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str.).

4. Panevėžio apygardos teismas išsprendė ne pagrindinį kreditorės prašymą dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, o tik alternatyvų dėl galimai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, kuris turėjo būti sprendžiamas, jei kita šalis pareiškia reikalavimą taikyti senatį. BUAB „Kardera“ nepareiškus nuomonės dėl kreditorės prašymo, teismas pademonstravo savo išankstinę poziciją ir suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališkas.

5. Teismas nepagrįstai neišnagrinėjo prašymo sušaukti BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimą.

6. Kreditorių komiteto reglamento 3.9 punkte nustatyta, kad kreditorių komitetas privalo apie priimtus nutarimus informuoti visus kreditorius. Dėl to kreditorė manė, jog bus informuota apie komiteto priimtus nutarimus, tačiau jokia informacija jai nebuvo pateikta.

7. Bankroto procedūros turi būti skaidrios, teismas privalo patikrinti, ar bankroto byloje administratoriaus veikla buvo teisėta, tačiau teismas, elgdamasis priešingai savo paskirčiai, užkirto kelią skaidriam UAB „Kardera“ bankroto procesui bei nešališkam procesui nagrinėjamoje byloje.

8. Panevėžio apygardos teismas nagrinėjant UAB „Kardera“ bankroto bylą buvo neaktyvus, toleravo administratorės pasiūlytą kreditorių komiteto reglamentą, kuris numatė, jog apie kreditorių komiteto priimtus nutarimus šis komitetas informuoja visus kreditorius, tačiau faktiškai nenumatė, kaip tai turi būti daroma ir praktiškai nebuvo daroma, dėl ko kreditorė nebuvo informuota, ir kas sutrukdė laiku pasidomėti vykdomomis bankroto procedūromis, laiku suprasti, kad administratorė nepateikė nei vienos elementarios ataskaitos apie savo veiklą, galimai netgi nepagrįstai pardavinėjo bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat gal netgi be pagrindo eikvojo bankrutuojančios įmonės pinigines lėšas. Teismas leido administratorės parengtame kreditorių komiteto reglamente numatyti, kad kreditorių komiteto posėdžių protokolai teikiami į bankroto bylą tik esant būtinumui, o ne taip, kaip nustato Įmonių bankroto įstatymas. Teismas nekontroliavo, ar administratorė vykdo teismo įpareigojimus informuoti kreditorius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro teisinio reglamentavimo ir įrodymų vertinimo klausimai sprendžiant, ar buvo praleistas terminas pateikiant skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, ar buvo išspręstas skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nurodyta, jog įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. Nurodyto ĮBĮ straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras nurodant, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui, ne vėliau, kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, bei į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė kreditorės D. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų paduoti atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro teisinio reglamentavimo ir įrodymų vertinimo klausimai sprendžiant, ar buvo praleistas terminas pateikiant skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Apeliacinis teismas konstatavo, kad apie ginčijamus likviduotos UAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimus kreditorė galėjo bei turėjo pareigą sužinoti anksčiau, nei kaip teigia pati apeliantė, kad ji tik 2013 m. sausio 30 d. sužinojo apie priimtus skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus, ką patvirtina spaudai ant administratorės siųstų vokų, t.y. nuo nutarimų priėmimo momento, kadangi teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės D. Š. kreditorinis reikalavimas. Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apie paskirtą 2013 m. sausio 25 d. rašytinį teismo posėdį dėl likviduojamos UAB „Kardera“ įmonės pabaigos buvo tinkamai pranešta 2013 m. sausio 14 d. skelbimu viešoje erdvėje ir papildomai administratorė 2013 m. sausio 16 d. išsiuntė kreditoriams, tame tarpe kreditorei D. Š., pranešimus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Kreditorė D. Š., žinodama apie paskirtą rašytinį teismo posėdį, nepasinaudojo teise pateikti rašytinis paaiškinimus. Kreditorė D. Š. nesutikimo su rašytiniu teismo posėdžiu, nemotyvavo, t.y. nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuo kreditorės nurodytos datos, t.y. 2013 m. sausio 30 d., skaičiuoti 14 dienų terminą pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, ar pripažinti, kad kreditorė terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad jai tapo žinoma apie skundžiamus nutarimus 2013 m. sausio 30 d., ką patvirtiną kreditorės kartu su skundu pateiktų BUAB „Kardera“ administratorės siųsto voko abiejų pusių kopijos. Dėl to apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kreditorės D. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Atskirajame skunde kreditorė nurodo, kad jai tapo žinoma apie skundžiamus nutarimus 2013 m. sausio 30 d., ką patvirtiną kreditorės kartu su skundu pateiktų BUAB „Kardera“ administratorės siųsto voko abiejų pusių kopijos. Apeliacinis teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuo kreditorės nurodytos datos, t.y. 2013 m. sausio 30 d., skaičiuoti 14 dienų terminą pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, ar pripažinti, kad kreditorė terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, turi būti vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę priežasčių svarbumą turi įrodyti terminą skundui paduoti praleidęs asmuo. Teismas, remdamasis atskirajame skunde bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad apeliantė minimų teisiškai reikšmingų aplinkybių neįrodė (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorė taip pat nenurodė naujų aplinkybių, sutrukdžiusių kreditorei laiku paduoti skundą.

Apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės bankroto proceso metu, kuris vyksta nuo bankroto bylos iškėlimo bendrovei, visi kreditoriai, tarp jų ir apeliantė, turi įstatymais jiems suteiktas teises ginti savo interesus aktyviais veiksmais dalyvaudami bankroto procese, t. y. kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų apskundimo (ĮBĮ 24 str. 5 d.), ginčyti bankrutuojančios įmonės – skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.), inicijuoti kreditorių susirinkime kreipimąsi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 13 d.) ir kt. Tačiau kiekvienas šių procesinių klausimų turi būti sprendžiamas savalaikiai, t. y. tam tikrame bankroto proceso etape. Taigi kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tarp jų ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. Taigi vadovaujantis tuo, kas pirmiau paminėta, apeliacinis teismas pagal bylos medžiagą sprendžia, kad kreditorė, būdama rūpestinga, sąžininga ir apdairi kreditorė, siekdama užtikrinti kuo operatyvesnį, koncentruotesnį bankroto procedūrų ir jų tikslų įgyvendinimą, turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga – nagrinėjamais, jai aktualiais klausimais bei kreditorių komiteto priimtais nutarimais, tačiau šios pareigos neįvykdė, o savo teises įgyvendino nerūpestingai (ĮBĮ 21 str. 2 d., 22-24 str.).

Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti L.K. IĮ „Talka“ v UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto darbo reglamento 3.9 punktą apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, o remiantis BUAB „Kardera“ informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo kreditoriams tvarkos 3, 6 punktais, informaciją norintis gauti asmuo turi pateikti raštišką prašymą administratoriui, tiksliai nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus administratorius turėtų pateikti. Administratorius visą informaciją ir dokumentus privalo pateikti informacijos reikalaujančiam asmeniui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos (civilinė byla Nr. B2-187-227/2013, 5 t., b.l. 28, 30-32). Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu, kai tapo kreditore iki sprendimo dėl likviduojamos UAB „Kardesa“ pabaigos, kreditorė būtų kreipusi į administratorę dėl jai rūpimos informacijos pateikimo, o jai rūpimą informaciją administratorė būtų atsisakiusi pateikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad BUAB „Kardera“ administratorė pažeidė vieną iš bankroto administratoriaus funkcijų – supažindinti kreditorius su priimtais kreditorių komiteto nutarimais.

Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BUAB „Kardera“ bankroto bylą nesudarė skaidrios aplinkos UAB „Kardera“ bankroto bylos nagrinėjimui, nesiaiškino galimai buvusių teisės aktų pažeidimų dėl administratoriaus, kreditorių komiteto veiklos teisėtumo ir kitų ĮBĮ nuostatų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju kreditorė prašė panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimus, kadangi kreditorių komiteto nutarimai, kuriais patvirtinta administratorės ataskaita, administravimo išlaidų sąmata, nutarta įgalioti pasirašyti pavedimo sutartį patvirtintos sąmatos sumai, parduoti įmonės turtą ir kt. pažeidžia BUAB „Kardera“ kreditorių teises ir viešąjį interesą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas pagal įstatymą ir savo paskirtį turi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos vykdant bankroto procedūras, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Teismas pažymi, kad apeliantė skunde nenurodė išsamių argumentų, nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtina skundžiamų kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų neteisėtumą, nepagrįstumą. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad kiti BUAB „Kardera“ kreditoriai būtų skundę ginčijamus nutarimus. Nepagrįstas taip pat atskirojo skundo argumentas, kad teismas UAB „Kardera“ bankroto byloje buvo šališkas, užkirto kelią skaidriam UAB „Kardera“ bankroto procesui, pažeidė kreditorės teisę apskusti bankroto byloje kreditorių komiteto nutarimus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir skundo nepriėmė, kadangi pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Apeliacinis teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl sušaukimo BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimo dėl administratorės ir kreditorių komiteto netinkamo darbo paduoti ir neišsprendė skundo reikalavimo sušaukti kreditorių susirinkimą. Apeliacinis teismas pažymi, kad skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo yra išvestinis iš skundo reikalavimų dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, kadangi skundu ginčijami kreditorių komiteto nutarimai priimti administratorės darbo ir įmonės bankroto proceso vykdymo klausimais, tačiau konstatuoja, kad kreditorė D. Š. nepraleido termino pateikti reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo (ĮBĮ 21, 22 str.). Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada atmesti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl sušaukimo BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimo dėl administratorės ir kreditorių komiteto netinkamo darbo paduoti ir teismas neišsprendė skundo reikalavimo sušaukti kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatas dėl operatyvaus bankroto bylų nagrinėjimo, viešo intereso ir aktyvaus teismo vaidmens bankroto bylose, CPK nuostatas dėl proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą dėl BUAB „Kardera“ veiklos pabaigos, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina ir klausimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo išspręstinas iš esmės. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, toks reikalavimas atmestinas. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl administratorės ir kreditorių komiteto netinkamos veiklos bei darbo. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neįrodytas bei nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis pakeistina, suformuojant kitaip nutarties rezoliucinę dalį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

„Atmesti kreditorės D. Š. skundo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų paduoti.

Atmesti kreditorės D. Š. skundo reikalavimą dėl BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuriame būtų pavesta kreditoriams svarstyti klausimus dėl BUAB „Kardera“ administratorės N. M. ir BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto netinkamo darbo, vykdant BUAB „Kardera“ bankroto procedūras.“