Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-957-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2A-957-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00514-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Atsakovas: G. V., R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“
Ieškovas: „ERGO Insurance“, Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo: J. M., uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“

Kategorijos

2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-957-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00514-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance“, SE, Lietuvos filialo ieškinį atsakovams G. V., R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. V., R. V. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos komunalinis ūkis“ 752,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas nurodė, jog su draudėju J. M. (toliau – draudėjas) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-356685, ja buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutarties pagrindu atlygino draudėjui 752,96 Eur dydžio nuostolius, juos draudėjas patyrė dėl 2020 m. spalio 17 d. įvykusio įvykio – vandens nutekėjimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas yra virš draudėjo buto, todėl atsakovų kaltė yra preziumuojama. Kadangi apdrausto buto užpylimas įvyko dėl vandens išsiliejimo iš bendrojo naudojimo objekto – vamzdyno, todėl reikalavimą reiškia ir namo administratorei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, ji atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Vandens nutekėjimas įvyko iš bendrojo naudojimo objektų, tačiau atsakomybė kyla ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, nes vamzdynas bute buvo uždengtas, todėl nebuvo galima laiku pastebėti ir įvertinti jo būklės. Butas, priklausantis atsakovams, yra virš draudėjo buto, todėl ieškovas įgyvendindamas subrogacijos teisę reiškia reikalavimą 752,96 Eur žalos atlyginimą solidariai priteisti iš atsakovų G. ir R. V. ir namo administratorės UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovų G. V., R. V. ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 500 Eur nuostolių atlyginimą, iš atsakovų G. V., R. V. – 5 proc. palūkanų nuo priteistos 500 Eur sumos, iš atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ – 6 proc. palūkanų nuo priteistos 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 5 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui „ERGO Insurance“, SE, Lietuvos filialui; priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 100 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsakovams G. V. ir R. V. – 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytini tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde, motyvai):

2.1. Pagal byloje surinktus ir įvertintus duomenis teismas nusprendė, kad atsakovai, žinodami apie blogą namo vamzdyno būklę, 2018 metų avariją, kilusią dėl blogos vamzdyno būklės ir jo korozijos, uždengdami namo stovo vamzdyną, elgėsi nepakankamai atsakingai ir apdairiai, būdami buto savininkai nesudarė sąlygų ir nesiėmė priemonių blogai vamzdyno būklei įvertinti, kad būtų užkirstas kelias galimoms avarinėms situacijoms dėl vandens nutekėjimo.

2.2. Atsakovai patvirtino, kad jų buto tualeto sienos drėko dar iki 2020 m. spalio 17 d. įvykusios vandens stovo avarijos. 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo išardyta atsakovų bute esanti vamzdynus uždengianti apdaila; šios aplinkybės įrodo, kad tiek atsakovai – buto savininkai, tiek atsakovė – namo administratorė neatsakingai įvertino drėkstančių sienų priežastis, tai sudarė sąlygas 2020 m. spalio 17 d. karšto vandens stovo avarijai, dėl kurios padaryta žalos turtui.

2.3. Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nustatęs priežastinį ryšį tarp atsakovų neveikimo naudojantis savo nuosavybe ir kitų asmenų turtui kilusios žalos, teismas nusprendė, jog buto savininkai turi pareigą solidariai atsakyti už turtui padarytą žalą.

2.4. Aplinkybė, kad 2018 metais įvyko vandentiekio stovo avarija, nepaneigta, jos metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas vandeniu. Tai pripažino atsakovai, šią aplinkybę teisme patvirtino bute gyvenanti Ž. M., ji nurodė, kad po 2018 metais vandens apliejimo dalis patalpų buvo suremontuota, tačiau koridorius suremontuotas nebuvo, bet kartu buvo sugadintas ir kitas buto turtas. Pagal teisme apklaustų liudytojų D. B. ir S. T. parodymus, paties ieškovo nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad buvo netiksliai nustatytas turtui padarytas žalos dydis. Teismo vertinimu, ne visi skaičiuoklėje ieškovo nurodyti remonto darbai yra susiję su žalos, padarytos turtui, padarinių pašalinimu; tai sudaro pagrindą sumažinti ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį.

2.5. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, nustatęs esant visas būtinąsias visų atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės sąlygas, nusprendė, kad yra pagrindas patenkinti dalį ieškinio, sumažinant priteistinų nuostolių dydį, nes turtui padaryta žala apskaičiuota neįvertinus 2018 metais kilusios vandentiekio avarijos pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovai G. ir R. V. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų G. V. ir R. V. ieškovui priteistas 500 Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovams G. V. ir R. V. atmesti kaip nepagrįstą; jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų nurodyto prašymo, iš atsakovų G. V. ir R. V. ieškovui priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki dydžio, būtino tik turto sugadinimų dėl 2020 m. spalio 17 d. įvykusio buto apliejimo pasekmėms pašalinti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Apeliantai nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2020 m. spalio 17 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimas įvyko ne iš atsakovų valdomo buto, o iš bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens tiekimo stovo. Taigi ieškovas neįrodė neteisėtų apeliantų veiksmų. Kadangi neįrodyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų civilinė atsakomybė negalima.

3.2. Subjektas, kurio pareiga organizuoti namo techninę priežiūrą, imtis būtinų priemonių, kad būtų pašalinta bendrojo naudojimo objekto būklės keliama grėsmė ir išvengta žalos, nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų (įskaitant vandens tiekimo vamzdyną) gedimų ar defektų šalinimo darbus, yra bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jis ne tik turi teisę, bet ir privalo savarankiškai priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, kai kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Nors ir nusprendė, kad namo administratorė turi pareigą atsakyti už turtines pasekmes, kilusias dėl vandentiekio avarijos, tačiau teismas administratorės veiklą 2020 metais įvertino remdamasis nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nebegaliojančiu Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Teismo išvados dėl administratorės pareigų prieštarauja galiojančių norminių teisės aktų nuostatoms.

3.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administratorė nevykdė Reglamente nustatytų tiesioginių pareigų – nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlikti dažniau nei kartą per mėnesį, nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo darbus, kad būtų išvengta galimų didelių materialinių nuostolių. Apeliantai pažymi, kad teismas šių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų neįvertino. Netinkamai taikant norminių teisės aktus, neįvertinus byloje esančių įrodymų, galėjo būti netinkamai nustatytas administratorės kaltės dydis, deliktinės atsakomybės apimtis, priežastinio ryšio tarp administratorės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis, o tai ypač svarbu sprendžiant atsakovų solidariosios atsakomybės klausimą.

3.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tokias faktines aplinkybes, kad bendrojo naudojimo vamzdynas, esantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždengtas gipso kartono apdaila ir kad dalis šios apdailos buvo išardyta, tačiau neįrodo, kad būtent vamzdyno uždengimas buvo kliūtis laiku pastebėti ir įvertinti jo būklę.

3.5. Administratorės darbuotojai atsakovams priklausančiame bute niekada nesilankė ir nepateikė pranešimų apie ketinimas atlikti vamzdyno patikras, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jie tai būtų darę. Be to, administratorės specialistams 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo užtikrinta prieiga prie per buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpą einančių bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovų; šie specialistai turėjo įvertinti stovų būklę ir nuspręsti, kokių priemonių imtis, kad būtų išvengta galimų stovų avarijų.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodyti norminių teisės aktų reikalavimai, teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas, byloje esančiais įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės aiškiai patvirtina, kad atsakovai, apdaila uždengdami per nuosavybės teise valdomo buto tualeto patalpą einančius bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovus, nepažeidė jokių norminių teisės aktų reikalavimų ir realizavo savo kaip savininkų teises. Atsakovė R. V., 2020 m. rugsėjo 26 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje pastebėjusi drėkstančią sieną, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, nedelsdama ėmėsi priemonių, kad gedimas būtų pašalintas, t. y. kreipėsi į administratorę dėl galimo vandens pratekėjimo. 2020 m. rugsėjo 28 d. dalis vandentiekio stovų apdailos tualeto patalpoje buvo išardyta ir prakiuręs karšto vandens vamzdis buvo užsandarintas. Iki 2020 m. rugsėjo 26 d. pranešimo apie atsakovams priklausančiame bute tualeto patalpoje drėkstančią sieną administratorės darbuotojai bute niekada nesilankė, nepateikė pranešimų apie ketinimus atlikti vamzdyno patikras. Taigi atsakovai jokiais veiksmais neapribojo administratorei prieigos prie bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovų ir sudarė sąlygas ne tik atlikti vamzdyno remontą, bet ir įvertinti jo būklę.

3.7. Netaikant susijusių norminių teisės aktų, netinkamai įvertinus ar neįvertinus byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškinant faktines bylos aplinkybes buvo nepagrįstai konstatuoti neteisėti apeliantų veiksmai (neveikimas) ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos buvimas.

3.8. Ieškovas Turto žalos įvertinimo skaičiuotę parengė pagal Defektų akte ir jo 1 priede surašytus tiesos neatitinkančius duomenis, todėl beveik visi šioje sąmatoje nurodyti darbai nėra susiję su sugadinimų, padarytų turtui 2020 m. spalio 17 d., pašalinimu. Todėl ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudėjui 752,96 Eur dydžio draudimo išmoką. Taigi darytina išvada, kad žala dėl 2020 m. spalio 17 d. įvykusio apliejimo ir jos dydis neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

6. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. 2020 m. spalio 17 g. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo vamzdyno stove dėl nesandaraus ir korozijos paveikto karšto vandens tiekimo vamzdžio įvyko avarija tarp namo butų Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to buvo aplietas vandeniu trečiojo asmens J. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Avarija likviduota pakeitus dalį karšto vandens tiekimo vamzdžio. Trečiojo asmens J. M. turtas buvo apdraustas pagal su ieškovu sudarytą draudimo sutartį Nr. 710-300-356685. Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui draudimo išmoką už turto sugadinimą pagal 2020 m. spalio 21 d. defektų aktą ir turto žalos įvertinimo skaičiuotę, išmokos dydis – 752,96 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš namo administratorės ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio: žalos atlyginimą priteisė solidariai iš namo administratorės ir buto bendraturčių, tačiau iki 500 Eur sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį. Atsakovai – buto bendraturčiai – skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano, jog iš jų žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai, nes nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, be to, kvestionuoja teismo priteisto žalos atlyginimo dydį. Kadangi atsakovė – namo administratorė – apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas nevertins teismo sprendimo dalies, kurioje buvo konstatuota, jog egzistuoja visos civilinės namo administratorės atsakomybės sąlygos, pagrįstumo – nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo pagrindu vertintinos tik buto bendraturčių civilinės atsakomybės sąlygos.

7. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties apipylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto apipylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-611/2016).

8. Atsakovai – buto bendraturčiai – apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant visas jų civilinės atsakomybės sąlygas, nes nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai / neveikimas. Siekiant įvertinti šios atsakovų pozicijos pagrįstumą, įvertintos trečiojo asmens buto apliejimo priežastys ir ar atsakovai ėmėsi visų nuo jų priklausančių priemonių, kad jų valdomo turto techninė būklė būtų tokia, jog nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

9. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. spalio 17 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo vamzdyno stove dėl nesandaraus ir korozijos paveikto karšto vandens tiekimo vamzdžio avarija įvyko tarp namo butų Nr. (duomenys neskelbtini). Remdamasis sprendime aptartomis teisės aktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais ir kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Taigi, konstatavęs, jog avarija įvyko dėl inžinerinės sistemos, kuri yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, trūkumų, pirmosios instancijos teismas vertino, ar namo administratorė tinkamai atliko jai kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei priskirtas funkcijas. Teismas nurodė, jog atsakovė namo administravimą perėmė 2020 m. vasario 28 d., priėmimo–perdavimo akte konstatavo, kad šalto / karšto vandens vamzdynai paveikti korozijos, būklė bloga. Tokie patys administruojamo namo trūkumai nustatyti 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. statinio apžiūros aktuose. 2020 m. rugpjūčio 7 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai balsuodami raštu pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimui.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė realizavo savo pareigą inicijuoti namo modernizavimo procesus, taip pat siekė spręsti klausimus, susijusius su blogos būklės vandentiekio tinklų remontu. Teismas pažymėjo, jog administratorė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tačiau, remdamasi techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos svarstyti patalpų savininkams. Atsakovė pripažįsta, kad, perėmus namo administravimą, namas buvo blogos būklės, tačiau administratorė privalo numatyti galimas su tokia namo būklė susijusias pasekmes, taip pat įvertindama ir namo pastatymo metus – 1974 metai. Teismas nurodė, jog nepateikta duomenų, kad atsakovė svarstė prioritetinius darbus, būtinus pradėto administruoti namo būklei pagerinti ar užkirsti kelią galimoms avarinėms situacijoms. Administratorės paslaugos yra atlygintinės, todėl, teismo vertinimu, atsakovė nepakankamai apdairiai ir atsakingai įvertino pasekmes, galinčias kilti dėl blogos namo vamzdyno būklės. Teismas atsakovės argumentą, kad namas senos statybos, o vamzdynų korozija atsiranda per ilgą laiką, įvertino kaip priežastį atsakovei, tinkamai ir laiku įvertinus vamzdynų būklę, užtikrinti intensyvesnį jų tikrinimą, priežiūrą, inicijuoti remontą ir taip užkirsti kelią avarinėms situacijoms. Be to, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigta aplinkybė, kad 2018 metais name jau buvo kilusi vandentiekio vamzdynų avarija dėl blogos jų būklės ir korozijos, todėl atsakovė, perimdama namo administravimą, turėjo pareigą operatyviau vykdyti savo funkcijas ir užkirsti kelią galimoms avarinėms situacijoms.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Teismo vertinimu, atsakovė kaip namo administratorė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas neteisėto neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos aspektais, todėl kaip civilinės atsakomybės subjektas turi pareigą atsakyti už turtines pasekmes, kilusias dėl vandentiekio avarijos.

12. Vertindamas buto, iš kuriame esančio bendrojo vamzdyno stovo buvo aplietas trečiojo asmens butas, bendraturčių atsakomybės sąlygas, teismas konstatavo, jog atsakovai, žinodami apie blogą namo vamzdyno būklę, 2018 metų avariją, kilusią dėl blogos vamzdyno būklės ir jo korozijos, uždengdami bendrojo namo stovo vamzdyną, elgėsi nepakankamai atsakingai ir apdairiai, nesudarė sąlygų ir nesiėmė priemonių blogai vamzdyno būklei įvertinti, kad užkirstų kelią galimoms avarinėms situacijoms dėl vandens pratekėjimo. Atsakovai patvirtino, kad jų buto tualeto sienos drėko dar iki 2020 m. spalio 17 d. įvykusios vandens stovo avarijos. 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo išardyta atsakovų bute esanti vamzdynus dengianti apdaila; teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad tiek buto savininkai, tiek namo administratorė neatsakingai įvertino sienų drėkimo priežastis, tai sudarė sąlygas 2020 m. spalio 17 d. karšto vandens stovo avarijai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų įvertinimu.

13. Byloje nustačius, jog vandentiekio avarija kilo dėl bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos trūkumų, o bendrojo naudojimo sistemų administratorės veiksmai buvo nepakankami, siekiant užtikrinti tokią sistemų būklę, kad būtų užkirstas kelias avarijoms kilti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos buto bendraturčių neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti. Iš esmės pirmosios instancijos teismo argumentai dėl apeliantų neteisėtų veiksmų siejami su tuo, jog uždengdami stovo vamzdyną apeliantai nesudarė sąlygų tinkamai įvertinti namo vamzdyno būklę. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantai kokiais nors veiksmais (neveikimu) būtų apriboję galimybes tinkamai įvertinti namo vamzdyno būklę (pavyzdžiui, kad namo administratorė kreipėsi į apeliantus prašydama sudaryti sąlygas įvertinti vamzdynus, o jie atsisakė; kad būtent vamzdyno apdaila trukdė įvertinti jo būklę; kad už vamzdyno priežiūrą ir remontą atsakingos įmonės dėl apeliantų veiksmų negalėjo jų apžiūrėti ir suremontuoti ir panašiai). Kaip konstatuota, bloga namo vamzdynų būklė administratorės buvo konstatuota statinio apžiūros aktuose, apie ją administratorei buvo žinoma. 2020 m. rugpjūčio 7 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano parengimui. Taigi namo savininkai ėmėsi spręsti klausimą dėl namo atnaujinimo. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 26 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ gavo buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pranešimą apie tai, kad drėksta sienos. Nedelsiant apžiūrėjus butą, nustatyta, jog karšto vandens stovas, einantis per butus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesandarus. Ant nesandaraus stovo uždėtas suveržiklis, 2021 m. spalio 19 d. buvo pakeista karšto ir šalto vandens tiekimo stovo dalis (tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. spalio 14 d. UAB „Palangos šilumos tinklai“ rašte nurodyta, jog 2020 m. spalio 17 d. 10 val. bendrovė gavo pranešimą, kad tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), prakiuro karšto vandens stovas; karšto vandens nutekėjimo avarija buvo likviduota nedelsiant, uždarant karšto vandens tiekimo stovą; 2020 m. spalio 19 d. buvo pakeista karšto vandens tiekimo stovo, esančio tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Taigi, kaip matyti iš aptartų faktinių aplinkybių, apeliantai jau 2020 m. rugsėjo 26 d. pastebėjo požymius, kad karšto vandens stovas nesandarus – pradėjo drėkti jų buto sienos. Iš apeliantų pateiktų nuotraukų, darytų 2020 m. rugsėjo 28 d., matyti, kad dalis vamzdyno apdailos, siekiant nustatyti sienų sudrėkimo priežastis, nuardyta. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ pateikta informacija patvirtina, jog apie vandens nutekėjimą iš vandens stovų jos buvo informuotos nedelsiant po to, kai buvo pastebėtas toks faktas. Bendrovės ėmėsi priemonių vandens pratekėjimo priežasčiai pašalinti – kaip nurodyta, iš pradžių ant nesandaraus stovo uždėtas suveržiklis.

14. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantai kaip buto bendraturčiai nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinta tokia buto inžinerinių sistemų būklė, jog ji nedarytų žalos kitų asmenų turtui. Kaip konstatuota, už bendrojo naudojimo sistemų priežiūrą buvo atsakinga namo administratorė. Tai, kad atsakovai apdaila uždengė vamzdyną, kuriame kilo avarija, nepatvirtina jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – neįrodyta, jog tokie atsakovų veiksmai būtų sutrukdę užtikrinti tinkamą namo bendrojo naudojimo sistemų priežiūrą ir būklę. Administratorei apie blogą namo vamzdynų būklę buvo žinoma. Apeliantai, vos pastebėję vandens nutekėjimo požymius, operatyviai kreipėsi į atitinkamas tarnybas, kad būtų įvertintos to priežastys ir imtasi reikiamų veiksmų, užtikrino sąlygas apžiūrėti vamzdyną, nuardydami jo apdailą. Be to, akcentuotinas ir tas faktas, jog ieškovė prašo priteisti žalos, kuri buvo padaryta trečiojo asmens butui dėl 2020 m. spalio 17 d. įvykusios avarijos, atlyginimą. Apeliantai vandens pratekėjimo požymius pastebėjo dar 2020 m. rugsėjo 26 d., informavo apie tai kompetentingas tarnybas, kurios ėmėsi veiksmų. Taigi apeliantų veiksmai vertintini kaip pakankami; pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokių dar papildomų veiksmų galėjo imtis apeliantai, kad užkirstų kelią 2020 m. spalio 17 d. įvykusiai avarijai.

15. Ankstesniame nutarties punkte nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apeliantų neteisėtus veiksmus (neveikimą). Vertinant per atidaus ir rūpestingo žmogaus standartą, apeliantų veiksmai, užtikrinant tinkamą per jų butą einančių inžinerinių sistemų būklę, buvo pakankami; nenustatyta, jog jie būtų netinkamai naudojęsi netinkamos būklės vamzdynu tokiu būdu, kad būtų sukėlę žalos trečiojo asmens turtui, žala kilo iš bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, kuri buvo blogos būklės, tačiau nebuvo tinkamai administruojama, apeliantai ėmėsi pakankamų jiems prieinamų veiksmų, susijusių su šios sistemos būklės stebėjimu, taigi žalos atlyginimas iš apeliantų, nesant visų jų civilinės atsakomybės sąlygų, priteistas nepagrįstai.

16. Nenustačius visų apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės reikalavimą apeliantams dėl to atmetant, apeliacinės instancijos teismas nevertins skundo argumentų dėl žalos dydžio pagrįstumo, nes, administratorei sprendimo neskundžiant, šie argumentai neturi įtakos galutiniam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.

17. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, netenkinant ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų G. V. ir R. V.; kitos sprendimo dalys dėl materialiųjų reikalavimų paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeičiant sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

19. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovo reikalavimą apeliantams atmetus, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovų G. V. ir R. V. priteista po 5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20. Taip pat keistina sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovo priteistas 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų suvestinę, joje apskaičiuotos kuro išlaidos kelionėms iš (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas gyvena, į Klaipėdoje vykusius teismo posėdžius; iš viso atsakovas nurodo patyręs 193,89 Eur išlaidų kurui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįsta laiko visą nurodytą išlaidų sumą, išskyrus 37,38 Eur išlaidas 2022 m. vasario 26 d. kelionei į butą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė nurodytų išlaidų būtinybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas 2022 m. vasario 9 d. vyko į parengiamąjį teismo posėdį Klaipėdoje, taigi po poros savaičių vykti atskirai į butą (duomenys neskelbtini) nebuvo nei būtina, nei racionalu. Įvertinęs atsakovo nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškovo reikalavimą atsakovams G. V. ir R. V., iš ieškovo atsakovams priteisia po 78,26 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo ((193,89 – 37,38 Eur) / 2) (CPK 88 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

21. Apeliantai pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, prašo šių išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovo. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantams iš ieškovo priteistina po 85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Tenkinti dalį ieškinio .

Priteisti ieškovui „ERGO Insurance“, SE, Lietuvos filialui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ 500 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo priteistos 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo „ERGO Insurance“, SE, Lietuvos filialo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ 100 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Iš ieškovo „ERGO Insurance“, SE, Lietuvos filialo atsakovams G. V. ir R. V. priteisti po 78,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš ieškovo „ERGO Insurance“, SE, Lietuvos filialo atsakovams G. V. ir R. V. po 85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėja Milda Skersienė