- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2-3328-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02160-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. J., V. J.
- Trečiasis asmuo
- I. D.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. J. ir V. J., trečiajam asmeniui I. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams I. J. ir V. J. vaikų E. J. ir A. J. atžvilgiu, nustatyti E. J. nuolatinę globą ir nuolatine globėja ir turto administratore paskirti I. D., o A. J. nustatyti nuolatinę rūpybą ir nuolatine rūpintoja ir turto administratore paskirti I. D., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su globėja/rūpintoja, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6997-79/11 dalį dėl mokamų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise, t. y. mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų globėją/rūpintoją I. D., bei priteisti iš atsakovės I. J. išlaikymą E. J. ir A. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 90,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai turi du nepilnamečius vaikus: E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad 2013-06-21 gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2013-06-13 raštą Nr. 40-44-5-S-2702 apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) 2013-06-12 vyko konfliktas, kurio metu I. J. ir jos tuometinis sugyventinis buvo neblaivūs, o I. J. vaikai konflikto metu atvykusiems policijos pareigūnams skundėsi, kad tėvai nuolat girtauja, jų neprižiūri bei apie tai, kad policijos pareigūnai vaikus perdavė prižiūrėti jų močiutei I. D.. Ieškovas taip pat paaiškino, kad 2013-07-01 I. D. pateikė paaiškinimus, kad I. J. nuolat girtauja, gaunamus socialinės paramos ir vaikų išlaikymo pinigus panaudoja ne pagal paskirtį. Ieškovas nurodė, kad 2013-07-02 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė šeimos aplankymo aktą Nr. AVT-95, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-03 įsakymu Nr. A-811 I. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas nurodė, kad ne kartą I. J. žadėjo nebevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, prižiūrėti savo vaikus, o V. J. ieškovui paaiškino, jog jis neturi galimybės rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, nurodė, jog prašo vaikams nustatyti laikinąją globą močiutės I. D. šeimoje. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2013-08-26 raštu Nr. S-310 informavo, jog I. J. su tuometiniu sugyventiniu girtauja, tinkamai nesirūpina vaikais, palieka juos be priežiūros, gautas išmokas už vaikus naudoja ne pagal paskirtį ir nors moteris socialinių darbuotojų buvo ne kartą įspėta dėl alkoholio vartojimo, tačiau įsipareigojimų nevykdė, o 2013-10-21 rašte Nr. S-424 nurodė, jog I. J. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, ugdomi I. J. motinystės įgūdžiai, moteris skatinama atsisakyti alkoholio vartojimo, tačiau ji piktybiškai nevykdo įsipareigojimų, atsakovų vaikais rūpinasi močiutė I. D.. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1293 nuo 2013-09-30 E. J. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta I. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1288 nuo 2013-09-30 A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta I. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją. Ieškovas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštuose ir šeimos pokyčių vertinimuose nurodo, jog I. J. ir V. J. nesilanko socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyboje, telefonu neatsiliepia, gyvenamojoje vietoje nerandami, todėl socialiniai darbuotojai negali jiems teikti socialinių paslaugų bei vertinti šeimos pokyčių. Ieškovas nurodė, kad atsakovai dėl vaikų grąžinimo jiems į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, jie nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis savo vaikais, dėl atsakovų nusišalinimo nuo vaikų priežiūros, dėl atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl atsakovės asocialaus gyvenimo būdo vaikai negali būti grąžinti tėvams. Ieškovo teigimu, atsakovai nedaro jokių išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, nesiekia teigiamų pokyčių, visiškai nededa pastangų spręsti iškilusias problemas, kad jų vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą, su vaikais bendrauja epizodiškai, dažniausiai būdami neblaivūs, dėl to ne tik silpnėja ryšiai su vaikais, bet ir vaikams daroma žalinga įtaka. Ieškovas nurodė, kad atsakovai teikiamos socialinių darbuotojų pagalbos nepriima, nevykdydami tėvų pareigų savo vaikams, savo asocialiu elgesiu daro žalingą įtaką jų vystymuisi, vaikai negali augti šeimoje, jie visiškai jais nesirūpina ir šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti. Ieškovas nurodė, kad vaikų laikinoji globėja/rūpintoja yra jų senelė I. D., kuri neteista, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę vaikus globoti gali, turi nuolatines pajamas, o globėjos/rūpintojos pareigas atlieka tinkamai ir nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje numatytų priežasčių, dėl ko ji negalėtų tapti vaikų nuolatine globėja/rūpintoja ir turto administratore. Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl ieškovas prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6997-79/11 dalį, kuria buvo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-12-07 nutarimas ir priteistas iš V. J. išlaikymas A. J. ir E. J. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-21 iki jų pilnametystės indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, o mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina I. J., t. y. mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų globėją/rūpintoją I. D., o iš atsakovės I. J. priteisti išlaikymą A. J. ir E. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 90,00 Eur iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.
Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2015-05-18 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. V-5-65(12.8.) dėl atsakovės I. J. gyvenimo sąlygų patikrinimo bei A. J. dukters D. P. gimimo liudijimą. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai pusantrų metų vaikų patys neaugina ir kad neabejotinai egzistuoja pagrindai, nors ir skirtingi abiems atsakovams, neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Ieškovo atstovė nurodė, kad V. J. neįgyvendina ir neketina įgyvendinti tėvų valdžios, socialinių paslaugų nepriima, o duomenų, kad atsakovė I. J. būtų išsprendusi priklausomybės nuo alkoholio problemą, nėra, be to, jos buities ir gyvenimo sąlygos netinkamos vaikams tinkamai augti. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad, nors A. J. susilaukė dukters D. P., tačiau nėra sudariusi santuokos ar emancipuota, todėl jai taip pat būtina tėvų valdžia. Ieškovo atstovė prašydama priteisti iš atsakovės I. J. po 90,00 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, kad atsakovė neturi sveikatos problemų, yra darbingo amžiaus, todėl yra pajėgi teikti tokio dydžio išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi vietos, kur auginti vaikus, tačiau teikia priteistą išlaikymą bei bendrauja su vaikais. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba šaltkalviu (duomenys neskelbtini), gyvena pas savo motiną.
Šalies argumentai
Atsakovė I. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė nurodė, kad pageidauja pati auginti dukrą E. J. bei mano, kad dukros A. J. auginti nebereikia, nes ji jau savarankiška. Atsakovė paaiškino, kad nors gyvena atskirai nuo vaikų, nuolat dukras lanko, taip pat kad gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo, gauna socialinę pašalpą. Atsakovė teigia, kad nustačius laikiną globą ir rūpybą dukroms pusantrų metų nesikreipė dėl jų susigrąžinimo, nes nežinojo, ką reikia daryti, tačiau jau yra pasikreipusi dėl vaikų grąžinimo. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, tačiau konkrečių nesutikimo argumentų nenurodė, tik paaiškino, kad šiuo metu gauna tik 100,00 Eur dydžio socialinę pašalpą.
Tretysis asmuo I. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu visiškai. Tretysis asmuo paaiškino, kad atsakovė I. J. rimtai nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui ir, trečiojo asmens manymu, atsakovė nepakeis savo netinkamo gyvenimo būdo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovo V. J. santykiai su vaikais geri, šilti, atsakovas noriai bendrauja su dukromis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo išklausyta vaikų E. J. ir A. J. nuomonė dėl globėjos/rūpintojos paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. E. J. ir A. J. nurodė, kad nori likti gyventi ten, kur ir dabar gyvena, t. y. su I. D..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008, nagrinėdamas tėvų valdžios ribojimo taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, atkreipė dėmesį į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus panašiose teisinėse situacijose taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nurodė, kad ne kartą bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72) bei kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių priemonių taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta išimtiniu ir nurodo, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaikų E. J. ir A. J. atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai dėl vaikų grąžinimo jiems į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis savo vaikais, piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovės gyvenimo būdas yra asocialus, atsakovai nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, nesiekia teigiamų pokyčių, visiškai nededa pastangų spręsti iškilusias problemas, kad jų vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą, su vaikais bendrauja epizodiškai, dažniausiai būdami neblaivūs, dėl to ne tik silpnėja ryšiai su vaikais, bet ir vaikams daroma žalinga įtaka ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.
Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.
Kaip minėta, tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai, o ne neterminuotai, ribojama tėvų valdžia.
Byloje nustatyta, kad vaikai negyvena su tėvais, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1293 nuo 2013-09-30 E. J. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta I. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1288 nuo 2013-09-30 A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta I. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją. Atsakovas V. J. gyvena (duomenys neskelbtini), vieno kambario namo dalyje, nuosavybės teise priklausančioje atsakovo motinai, o dirba šaltkalviu (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. J. gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, tačiau ieško darbo. Trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas V. J. su vaikais bendrauja, atsakovė taip pat bendrauja su dukra E. J., taip pat byloje yra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau kaip pati nurodo, nuo šios priklausomybės gydėsi. Byloje taip pat nustatyta, kad abu atsakovai nori patys auginti savo vaikus, tačiau atsakovas nurodo, kad dėl šiuo metu turimų gyvenimo sąlygų negali dukrų auginti pats. Iš bylos duomenų matyti, kad nors šiuo metu vaikams nėra tinkamų sąlygų augti pas atsakovę, tačiau atsakovė nėra visiškai nusišalinus nuo bendravimo su vaikais, nes bendrauja telefonu, aplanko, ketina ieškoti darbo (užsiregistravo darbo paieškai teritorinėje darbo biržoje), keisti savo gyvenimą ir dėti pastangas susigrąžinti dukrą E. J.. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai nėra visiškai abejingi savo vaikams ir nori dalyvauti jų gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.
Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados jog atsakovai savo veiksmais: nereguliariu ir retu bendravimu su vaikais, daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti (atsakovai rodo pastangas gyvenimo būdui pakeisti: atsakovas dirba, atsakovė ieškosi darbo, abu turi gyvenamą būstą ir pan.), ir kad jie siekia rūpintis vaikais, bei kad atsakovų netenkina esama padėtis, atsakovų požiūris į vaikus yra pasikeitęs. Reikšmingos aplinkybės, sprendžiant atsakovų tėvų valdžios ribojimo klausimą, yra tai, kad, kaip minėta, atsakovai turi gyvenamąsias vietas, atsakovas reguliariai teikia išlaikymą vaikams, rūpinasi vaikais, atsakovai nėra jiems pasyvūs ir abejingi, bei aplinkinių ir artimųjų požiūrio į atsakovą pasikeitimas (tretysis asmuo patvirtina, kad atsakovas deda pastangas ir nori bendrauti su vaikais). Teismo nuomone byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, nors šiuo metu yra nušalinti nuo savo vaikų auklėjimo, auginimo, deda realias pastangas vaikus susigrąžinti. Atsakovai aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas daro išvadą, kad tėvai yra pasiruošę tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas dėl vaikų. Nors vaikų ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovai išreiškė norą juos atkurti ir teismas neturi pagrindo šiuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisės į šeimos ryšius, mano esant tikslinga terminuotai dvejiems metams apriboti motinos valdžią I. J. vaikų E. J. ir A. J. atžvilgiu bei terminuotai dvejiems metams apriboti tėvo valdžią V. J. vaikų E. J. ir A. J. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į vaikų auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis. Manytina, jog laikinas motinos valdžios apribojimas paskatins atsakovę kreiptis pagalbos į specialistus, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad ji gali savarankiškai auginti ir auklėti vaikus. Apribojus atsakovams laikinai tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Vaiko globa (rūpyba) gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).
Kadangi nepilnamečių vaikų E. J. ir A. J. atžvilgiu apribota atsakovų I. J. ir V. J., jų biologinių tėvų, valdžia, akivaizdu, kad vaikai liko be tėvų globos, jie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl E. J. nustatytina nuolatinė globa, o A. J. – nuolatinė rūpyba (CK 3.251 str. 1, 2 d.).
Ieškovas prašo E. J. nuolatine globėja ir turto administratore bei A. J. nuolatine rūpintoja ir turto administratore paskirti I. D. bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su I. D.. Ieškovas nurodė, kad vaikų laikinoji globėja/rūpintoja yra jų senelė I. D., kuri neteista, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę vaikus globoti gali, turi nuolatines pajamas, o globėjos/rūpintojos pareigas atlieka tinkamai ir nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje numatytų priežasčių, dėl ko ji negalėtų tapti vaikų nuolatine globėja/rūpintoja ir turto administratore.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1293 nuo 2013-09-30 E. J. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta I. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1288 nuo 2013-09-30 A. J. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta I. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją. Ieškovas patvirtino, kad I. D. globėjos/rūpintojos pareigas atlieka tinkamai ir nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje numatytų priežasčių, dėl ko ji negalėtų tapti vaikų nuolatine globėja/rūpintoja ir turto administratore.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Jungtinių vaiko teisių atsaugos konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 str. 2 d.), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. Išvadą, apie vaikui skirto globėjo veiklą bei globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimą ir galimą vaiko teisių pažeidimą ar nepažeidimą teismui leidžia daryti konkretūs pateikti faktai.
Iš byloje esančių dokumentų, matyti, kad I. D. pagal savo asmenines savybes, sveikatos būklę, santykius su vaikais E. J. ir A. J. yra tinkama būti nuolatine vaikų globėja ir rūpintoja, nes ji turi pastovias pajamas, jos gyvenamojoje vietoje gyvenimo sąlygos yra geros, ji yra vaikų močiutė, pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis I. D. ir kartu su ja gyvenantis jos sutuoktinis K. D. neteisti, administracine tvarka nebausti. Todėl teismas daro išvadą, kad I. D. galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti vaikus E. J. ir A. J., rūpintis vaikų sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą, sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl globėjo ir rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, į vaikų norus turi būti atsižvelgiama ypatingai, t. y. teismui skiriant vaiko globą ir rūpybą yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.249 str. 2 d.). Taigi įstatymas numato, kad geriausiai savo ir būsimo globėjo ir rūpintojo psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl skiriant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, globėją ir rūpintoją, taip pat nustatant gyvenamąją vietą, būtina į juos atsižvelgti. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžio metu E. J. ir A. J. nurodė, kad nori likti gyventi ten, kur ir dabar gyvena, t. y. su I. D..
Atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, siekiant labiau priartinti būsimas vaikų gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jiems kuo palankesnę psichologinę aplinką, tikslinga E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir globotinei priklausančio turto administratore paskirti I. D. ir gyvenamąją vietą nustatyti globėjos I. D. gyvenamojoje vietoje, o A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir rūpintinei priklausančio turto administratore paskirti I. D. ir gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos I. D. gyvenamojoje vietoje.
Globėjai ir rūpintojai išaiškintina, kad globėjai ir rūpintojai privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaikus, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis, palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaikų vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius, rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje.
Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo
Ieškovas prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6997-79/11 dalį, kuria buvo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-12-07 nutarimas ir priteistas iš V. J. išlaikymas A. J. ir E. J. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-21 iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, o mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina I. J., t. y. mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų globėją/rūpintoją I. D., o iš atsakovės I. J. priteisti išlaikymą A. J. ir E. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 90,00 Eur iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės I. J. prašoma priteisti išlaikymo A. J. ir E. J. suma – kas mėnesį kiekvienam vaikui po 90,00 Eur, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaikų poreikius patenkinti bent minimaliai.
Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė I. J. šiuo metu niekur nedirba, kaip pati atsakovė nurodė, vidutiniškai per mėnesį gauna 100,00 Eur socialinę pašalpą. Iš atsakovo V. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6997-79/11 priteistas iš išlaikymas A. J. ir E. J. po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-21 iki jų pilnametystės. Duomenų, kad šiuo metu atsakovės I. J. turtinė padėtis yra žymiai blogesnė už atsakovo V. J., byloje nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovės pajamas sudaro tik 100,00 Eur, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė galimai neturi pastovaus darbo dėl alkoholio vartojimo, o pagal teismų praktiką teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki, ir tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis negali būti mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Todėl atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos ir nepilnamečių vaikų poreikius, tik nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymas, atsakovės nuomone, yra per didelis.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaikų poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, kad atsakovas teikia vaikams išlaikymą po 86,89 Eur kas mėnesį, o atsakovė nenurodė aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovės I. J. priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienai po 90,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 26 d., iki dukterų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnametės E. J. globėja ir A. J. rūpintoja – I. D., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad I. J. apribojama motinos valdžia vaikų atžvilgiu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 straipsnio1 dalies 5 punktą tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai teismas apriboja tėvų valdžią, todėl keistina Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6997-79/11 dalis ir iš V. J. A. J. ir E. J. išlaikymui mokamų po 86,89 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-21 iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina E. J. globėja ir A. J. rūpintoja – I. D..
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje už neturtinius reikalavimus mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų V. J. ir I. J. į valstybės biudžetą, o už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 65,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės I. J. į valstybės biudžetą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis iš bylą pralaimėjusių šalių priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai, dvejiems metams, apriboti motinos valdžią I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai, dvejiems metams, apriboti tėvo valdžią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienai po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 26 d., iki dukterų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.
Nustatyti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.
Paskirti E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir globotinei priklausančio turto administratore I. D., a. k. (duomenys neskelbtini).
Paskirti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir rūpintinei priklausančio turto administratore I. D., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečių E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą jų globėjos/rūpintojos I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6997-79/11 dalį ir iš V. J. A. J. ir E. J. išlaikymui mokamų po 86,89 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-21 iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų globėją/rūpintoją I. D., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 85,50 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 1,74 Eur (vieno euro 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,50 Eur (dvidešimties eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 1,74 Eur (vieno euro 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.