Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria J. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-1921-2024 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Atsiliepimu į J. K. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas prašo palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau yra ginčijamas sprendimas patraukti administracinėn atsakomybėn J. K. Apelianto įsitikinimu, už tai, jog laiku nebuvo pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313), yra atsakingas ne jis, o buhalterinių paslaugų įmonė su kuria 2023 m. sausio 2 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Taip pat, apelianto vertinimu, Institucija 2024 m. vasario 6 d. nutarimu paskirdama jam bausmę – 250 Eur baudą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis yra senyvo amžiaus, turintis neįgalumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių (fakto) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau kaltininkui skirtinos nuobaudos dydis, atsižvelgiant į byloje esančias pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, nebuvo tinkamai individualizuotas.

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12. Nagrinėjamu atveju J. K. nei apeliaciniame skunde, nei Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu neginčijo tos aplinkybės, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje buvo padarytas, t. y. nurodė, kad mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313) galėjo būti pateikta pavėluotai, tačiau apelianto teigimu, už minėtą administracinį nusižengimą turi atsakyti ne jis, bet buhalterinių paslaugų įmonė su kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį. Skunde akcentuota, jog apeliantas niekada nėra teikęs jokių deklaraciją, už jį tai atlikdavo buhalterinių paslaugų įmonė, be to, jis yra senyvo amžiaus ir net nežino kokiu būdu jos turėtų būti pateiktos. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog J. K. iš tiesų 2023 m. sausio 2 d. buvo sudaręs su buhalterinių paslaugų įmone UAB „I“ apskaitos paslaugų teikimo sutartį (b. l. 55-58), pagal kurią minėta įmonė buvo įsipareigojusi teikti VMI, ir mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.

13. Kaip jau paminėta, tarp UAB „O“ direktoriaus J. K. ir UAB „I“ direktoriaus S. B. 2023 m. sausio 2 d. buvo sudaryta apskaitos paslaugų sutartis, tačiau Vilniaus apygardos teisme apklausti liudytojais buhalterinės paslaugų įmonės UAB „I“ atstovai A. B., S. B. parodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „O“ buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame pranešta apie tai, jog yra sustabdomas buhalterinių paslaugų tiekimas iki tol kol nebus padengtas įsiskolinimas bei aptartas tolimesnis darbas su buhalterine paslaugų įmone. 2023 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku buvo pakartotinai pranešta, kad buhalterinių paslaugų teikimas UAB „O“ stabdomas iki tol, kol nebus padengtas įsiskolinimas – 506,60 Eur (pateikta lentelė iš kurios matyti, jog nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. nebuvo apmokėtos PVM sąskaitos-faktūros už įmonei UAB „O“ suteiktas paslaugas). 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške taip pat nurodoma, kad tol kol nebus gauta aiški informacija iš UAB „O“ – buhalterinių paslaugų teikimas sustabdytas – jokios ataskaitos, deklaracijos ir panašiai nebus teikiamos. Iš 2024 m. kovo 3 d. siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad 2024 m. kovo 1 d. minėta sutartis su UAB „O“ buvo nutraukta. Be to, A. B. apklausos metu paaiškino, kad dažniausiai su ja dėl įsiskolinimo pagal minėtą sutartį žodžiu bendravo UAB „O“ įgaliotas atstovas R. R., kuris prašė jos toliau suteikti atitinkamas paslaugas, teigė, kad artimiausiu metu įsiskolinimas bus padengtas, tačiau UAB „I“ taip nieko ir nebuvo sumokėta. Taigi, A. B. geranoriškai, tikėdamasi įsiskolinimo padengimo, dar teikė tam tikras paslaugas UAB „O“, tačiau mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) pateikti VMI negalėjo, kadangi buvo pasibaigęs įgaliojimas, suteiktas mokesčių sistemoje ir ji neturėjo galimybės prisijungti. Apie tai liudytoja informavo R. R. bei paaiškino jam kokios pasekmės gali kilti dėl deklaracijų nepateikimo laiku. Pažymėtina ir tai, jog A. B. duotus parodymus patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. R. Minėtas asmuo parodė, kad nuo 2020 m. iki 2024 m. sausio ar vasario mėn. jis buvo UAB „O“ vadybininkas, todėl susiklosčiusi situacija dėl įsiskolinimo UAB „I“ jam buvo žinoma. Taip pat liudytojas patvirtino, kad pasekmės už deklaracijų nepateikimą laiku jam buvo žinomos, t. y. tiek jis, tiek J. K. žinojo apie susiklosčiusią bendrą situaciją, tačiau tuo metu jų pagrindinis prioritetas buvo dirbti ir užsidirbti.

14. Apygardos teismo vertinimu, minėtų liudytojų duoti parodymai, byloje esantys UAB „I“ siųsti elektroniniai laiškai UAB „O“, su įspėjimais apie sutarties sustabdymą, nutraukimą, paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją, jog už mėnesines pajamų mokesčio deklaracijos (už 2023 m. lapkričio mėn.) (forma GPM313) pateikimą VMI buvo atsakinga buhalterinių paslaugų įmonė, bet ne jis, kaip UAB „O“ vadovas. Akcentuotina, jog apeliantas nuo pat sutarties sudarymo pradžios nei karto neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų už UAB „I“ suteiktas paslaugas. Net ir būdamas įspėtas oficialiu UAB „O“ elektroniniu paštu bei per šios bendrovės vadybininką R. R., apie sutarties sustabdymą, apie tai, kad jokios ataskaitos, deklaracijos ir panašiai nebus teikiamos (2023 m. lapkričio 6 d. elektroninis laiškas), jis nesiėmė jokių veiksmų tam, kad mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (už 2023 m. lapkričio mėn.) būtų pateikta VMI teisės aktų nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, ta aplinkybė, jog apeliantas nemoka teikti deklaracijų taip pat nepaneigia jo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, kadangi asmuo turėjo galimybę kreiptis pagalbos į VMI, kur jam būtų suteikta reikiama informacija. Taigi, vadovaudamasis išdėstytu apygardos teismas konstatuoja, jog tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai J. K., kaip UAB „O“ vadovas buvo pripažintas tinkamu subjektu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos.

15. Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimu J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Skundžiama nutartimi minėtas Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas konstatuojant, jog administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad administracinė nuobauda buvo individualizuota netinkamai, pažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimus, yra per griežta, todėl neatitinka nuobaudos skyrimo pagrindų, t. y. nei Institucija, skirdama bausmę už ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neatsižvelgė į tai, jog J. K. turi neįgalumą bei yra senyvo amžiaus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės yra išskirtinės, dėl kurių J. K. atžvilgiu gali būti taikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir sušvelnintas administracinės nuobaudos dydis.

16. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, kadangi 2023 m. lapkričio 28 d. taip pat buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (b. l. 37-45). Ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta sunkinančia jo atsakomybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pirmą kartą apeliantui už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo nutarta skirti įspėjimą, tačiau kaip matyti, jis įtakos J. K. elgesiui nepadarė, nes kita mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2023 m. lapkričio mėn. taip pat buvo pateikta pažeidus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0 ‒ 40 procentų darbingumo lygis. Byloje pateiktas J. K. Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-80) ir 2024 m. gegužės 17 d. išduotas asmens su negalia pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas neterminuotas, patvirtina, jog tiek veikos padarymo metu, tiek skiriant nuobaudą jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Sutiktina, jog J. K. išduotas Neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas buvo pasibaigęs 2023 m. rugpjūčio 5 d., tačiau vėliau išduotas 2024 m. gegužės 17 d. Asmens su negalia pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip paminėta, J. K. nustatytas tapatus 40 procentų darbingumo lygis neterminuotai, teismui leidžia daryti išvadą, jog asmens darbingumas administracinio nusižengimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu nebuvo pasikeitęs, o J. K. tiesiog savalaikiai nesikreipė į atsakingas institucijas dėl naujo pažymėjimo išdavimo. Pažymėtina, jog teisingumas negali būti tik formalus, taigi, apygardos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pripažįsta J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė, kai jam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. Be to, byloje nustatyta, jog apeliantas yra senyvo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), šiuo metu gaunantis pensiją (teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad pensijos gauna apie 400 Eur), direktoriumi UAB „O“ dirba 1 valandą per mėnesį ir gauna už tai 8 Eur, baustas administracine tvarka (daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau visos baudos sumokėtos. Kitų neigiamai J. K. apibūdinančių duomenų byloje nėra. Taip pat teismo posėdžio metu apeliantas parodė, jog yra išsiskyręs, gyvena vienas, iš gautų pajamų turi susimokėti už butą bei vaistus, todėl Institucijos paskirta bauda – 250 Eur, jam yra per griežta. Kartu pastebėtina, jog iš esmės byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantas dėjo pastangas tam, kad minėtos deklaracijos būtų teikiamos, sudarė 2023 m. sausio 2 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį (atitinkamos deklaracijos tam tikrą laiką buvo teikiamos VMI per apskaitą tvarkantį asmenį), tačiau dėl įsiskolinimo UAB „I“ minėta sutartis buvo nutraukta. Po ko apeliantas ir padarė administracinį nusižengimą, savaip interpretuodamas UAB „O“ vadovui kylančias teises ir pareigas (nurodydamas, jog įmonę įsteigė tik dėl to, kad jam ją valdyti padeda Užimtumo tarnyba) bei nesiimdamas atitinkamų priemonių tam, kad mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) būtų pateikta VMI teisės aktų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, parodo, kad J. K. neturi antivisuomeninių nuostatų bei stengėsi laikytis įstatymų reikalavimų, padarytas teisės pažeidimas nesukėlė itin neigiamų pasekmių.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad J. K. gaunamos pajamos nėra didelės, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, šiuo metu yra senatvės pensininkas, daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę, nei ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskiriant J. K. 125 Eur baudą. Teismo vertinimu ši mažesnė, nei sankcijoje įtvirtintas minimumas, bauda, pagal apelianto turtinę padėtį vis tiek jam būtų pakankamai didelė ir atgrasytų jį nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartis keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties dalį dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo J. K.

Pripažinti J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė turėdamas nustatytą 0 ‒ 40 procentų darbingumo lygį.

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.